- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- e2S-2742-560/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17543-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM
- Pareiškėjas
- Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo byloje – Lietuvos Respublika atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti pareiškėjui praleistą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos (po L. D. mirties (duomenys neskelbtini)) pareikšti kreditorinius reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams.
2. Nurodė, kad L. D. buvo registruotas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Trakų skyriuje nuo 2019 m. liepos 19 d., o gavus asmens prašymą nuo 2020 m. liepos 20 d. buvo paskirta darbo paieškos išmoka. Pareiškėjas iš Gyventojų registro gavo duomenis apie L. D. mirties faktą tik (duomenys neskelbtini). Iki šios dienos pareiškėjas neturėjo duomenų apie minimo asmens mirtį, darbo paieškos išmoka buvo sumokėta iki 2020 m. spalio 31 d., dėl to atsirado darbo paieškos išmokos permoka, kuri siekia 200,31 Eur sumą. Gavus duomenis iš Gyventojų registro buvo kreiptasi į Testamentų registrą dėl informacijos apie mirusiojo palikėjus, tačiau jie nebuvo nustatyti. Atsižvelgiant į tai, jog informacija nebuvo gauta apie palikėjus, buvo kreiptasi į suinteresuotą asmenį, ar jis nepriėmė mirusiojo turto. Kadangi Gyventojų registras apie asmens mirtį pranešė ne iš karto nuo mirties fakto atsiradimo, dėl didelio darbo krūvio pareiškėjas negalėjo kreiptis į suinteresuotą asmenį nepraleidus nustatyto trijų mėnesio laikotarpio kreditoriniams reikalavimams pareikšti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas. Suinteresuotam asmeniui kyla pareiga vykdyti prievoles, susijusias su paveldimu turtu, nuo palikėjo L. D. mirties (duomenys neskelbtini) palikimo atsiradimo momento, t. y. jo mirties. Iš skolos susidarymo laikotarpio matyti, kad pareiškėjo prašoma priteisti skola 200,31 Eur susidarė po palikėjo mirties, todėl minėta skola negali būti traktuojama kaip palikėjo skola ir CK 5.63 straipsnio 4 dalies reikalavimai dėl termino kreditoriams pareikšti reikalavimus įpėdiniams šiuo atveju netaikytini. Pareiškėjas turėtų spręsti klausimą dėl nepagrįstai sumokėtos piniginės 200,31 Eur sumos L. D. po jo mirties ne ypatingosios teisenos procese, o ginčo teisenos procese, pateikdama ieškinį teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino, atnaujino pareiškėjo praleistą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nustatė pareiškėjui trijų mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos palikėjo L. D. turto paveldėtojui - Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kreditoriniam reikalavimui pareikšti.
5. Teismas nurodė, kad palikėjui L. D. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo paskirta darbo paieškos išmoka. Palikėjas (duomenys neskelbtini) mirė. Palikėjui nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. buvo išmokėta 200,31 Eur darbo paieškos išmoka, kadangi palikėjas minėtu laikotarpiu buvo miręs ir nebuvo jokio teisinio pagrindo mokėti išmoką, susidarė 200,31 Eur darbo paieškos išmoko permoka. Testamentų registro duomenimis Lietuvos Respublika atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. gegužės 19 d. priėmė L. D. palikimą, kreipėsi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Pareiškėjas kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą, tačiau kreipimosi metu palikimas priimtas dar nebuvo, t. y. nebuvo žinomi palikėjo įpėdiniai. Pareiškėjas dėl didelio darbo krūvio ir nuo jo nepriklausančių aplinkybių įstatymu nustatytu terminu kreditorinių reikalavimų palikėjo įpėdiniui nepareiškė. Gavus palikėjo L. D. prašymą, Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Trakų skyriuje nuo 2020 m. liepos 20 d. jam buvo paskirta darbo paieškos išmoka, t. y. teisinis pagrindas darbo paieškos išmokai atsirado iki palikėjo mirties. 200,31 Eur permoka susidarė po palikėjo mirties, tačiau teisinis pagrindas ir permoka atsirado iki palikėjo mirties, todėl teismas nesutiko su suinteresuoto asmens argumentu, kad 200,31 Eur permoka negali būti traktuojama kaip palikėjo skola ir CK 5.63 straipsnio 4 dalies reikalavimai dėl termino kreditoriams pareikšti reikalavimus įpėdiniams šiuo atveju netaikytini. Nors pareiškėjas ir praleido terminą pareikšti reikalavimą, tačiau šis terminas praleistas nedaug – iki kreipimosi į teismą apie 9 mėnesius. Sužinojęs apie L. D. mirtį pareiškėjas kreipėsi su pareiškimu dėl termino atnaujinimo į teismą. Pareiškėjas nebuvo pasyvus, sužinojęs apie L. D. mirtį aktyviai siekia pasinaudoti savo kaip kreditoriaus teise įstatymo nustatyta tvarka pareikšti palikėjo L. D. turto paveldėtojui kreditorinį reikalavimą, dėl ko kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir pareiškimą atmesti. Nurodo, kad palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Atsakovei pareiga vykdyti atsiradusias prievoles, susijusias su paveldimu turtu iki palikėjo L. D. mirties (duomenys neskelbtini). Iš skolos susidarymo laikotarpio matyti, kad Užimtumo tarnybos prašoma atnaujinti terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą dėl L. D. 2020 m. spalio mėn. išmokėtos 200,31 Eur skolos, kuri susidarė po palikėjo mirties, todėl minėta skola negali būti traktuojama kaip palikėjo skola ir CK 5.63 straipsnio 4 dalies reikalavimai dėl termino kreditoriams pareikšti reikalavimus įpėdiniams šiuo atveju netaikytini. Pareiškėja pervedė L. D. darbo paieškos išmokas už laikotarpį, kai jis jau buvo miręs, t. y. pasibaigus teisinių santykių tokioms išmokoms gauti subjektiškumui.
Atsiliepimas
7. Pareiškėjas Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas kiekvienu atveju vertina individualiai, ar pateiktos termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis. Apelianto argumentai negali būti laikomi, kaip teisingi ir permoka turi būti laikoma skola.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Atsirojo skundo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atnaujino pareiškėjo praleistą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. CK 5.1 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldėjimo objektai yra materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Paveldėjimo teisės normos reglamentuoja palikimo atsiradimo metu palikėjo turėto turto (daiktų ir reikalavimo teisių) perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams. Šioje byloje esminę teisinę reikšmę įgyja aplinkybės, ar L. D. jo mirties dieną turėjo teisę į darbo paieškos išmokos sumas, dėl kurių ir yra kilęs ginčas tarp šalių nagrinėjamoje byloje.
10. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo paieškos išmoka mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 14 punktu, bedarbio statusas panaikinamas, kai bedarbis miršta. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad tuo pagrindu darbo paieškos išmokos mokėjimas privalo būti nutrauktas. Taigi, po L. D. mirties darbo paieškos išmoka jam nebepriklausė.
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad L. D. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo paskirta darbo paieškos išmoka. Palikėjas (duomenys neskelbtini) mirė. Palikėjui nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. buvo išmokėta 200,31 Eur darbo paieškos išmoka. Taigi pareiškėja pervedė L. D. darbo paieškos išmoką už laikotarpį, kai jis jau buvo miręs, t. y. pasibaigus teisinių santykių tokioms išmokos gauti subjektiškumui. Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad L. D. palikimo atsiradimo metu neturėjo ginčo turto, todėl teisėms į jį įgyvendinti CK penktosios knygos normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-415/2015). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog teisinis pagrindas ir permoka atsirado iki palikėjo mirties, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuo L. D. mirties teisinio pagrindo mokėti jam darbo paieškos išmoką nebuvo ir pareiškėjas išmoką sumokėjo jau po asmens mirties. Atsižvelgiant į šias aplinkybes yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 4 dalies pagrindu yra nepagrįstas.
12. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas praleistą terminą, netinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl ko yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškimą atmesti.