Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. M., G. M., Kretingos rajono 3 - ojo notarų biuro notarė Vilija Kralikienė ir Klaipėdos miesto 15 - ojo notarų biuro notarė Agnė Griškevičienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad ieškovas su tėvais ir broliais nuo pat gimimo gyveno bute (duomenys neskelbtini) ir tėvui S. M. mirus, tame bute liko gyventi ieškovas su broliais ir mama. Po tėvo mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir teisių į tėvo palikimą neįsiteisino dėl teisinio neišprusimo, nesuvokimo, kad tai reikia padaryti. Butas priklausė abiems tėvams. Ieškovas su mama ir broliais ir toliau gyveno bute, jokių pranešimų, kad turtas gali pereiti valstybei, negavo. Teisėta turto savininkė – ieškovo mama nesumąstė tuo metu kreiptis į notarą. Nors S. M. mirė (duomenys neskelbtini), Palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas tik 2019-03-27, t.y. valstybė savo teises irgi įgyvendino ne iš karto. Po sutuoktinio mirties, J. M. mokėjo mokesčius, prižiūrėjo butą ir taip faktiškai priėmė palikimą. Po J. M. mirties, situacija pasikartojo, įpėdiniai dėl palikimo į notarą nesikreipė. Kai gavo pranešimą iš notarės, kad valstybė ketina perimti J. M. turtą, ieškovas su broliais pradėjo tvarkytis palikimą. Tik tada ir sužinojo, kad tėvo dalį jau yra paveldėjusi valstybė. Ieškovas ginčo objekte registruotas nuo 1998-10-26, t.y. nuo 16 m. iki dabar. Iki pat mirties ten buvo registruota ir J. M., tik dėl vietos slaugos ligoninėje gavimo J. M. persiregistravo Klaipėdoje savaitę iki mirties. Ieškovas po motinos mirties mokėjo mokesčius už butą, nuotraukos rodo, kad butą remontavo, prižiūrėjo, ten šventė šventes, t.y. butas visą laiką buvo gyvenamas. Juridinę reikšmę turintys faktai reikalingi paveldėjimo tikslais. Ieškovas nori apginti teises į palikimą po tėvų mirties. Valstybė gali perimti turtą tik tuo atveju, jei nėra įpėdinių. Įpėdiniai palikimą priėmė, tik dėl teisės normų nežinojimo neįteisino savo teisių, todėl prašo panaikinti Palikimo perėjimo valstybei liudijimą.

6. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

7. Tretieji asmenys į posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos aplinkybės, teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovas ir tretieji asmenys A. M. ir G. M. yra S. M., mirusio (duomenys neskelbtini) ir J. M., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnūs (el.b.t. 1 b.l. 115,118,119). (duomenys neskelbtini) išduotas mirties liudijimas Nr. 020642 patvirtina, kad S. M. mirė (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. 166 (el.b.t. 1 b.l. 116). (duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. 804 patvirtina, kad J. M. mirė (duomenys neskelbtini) (el.b.t.1 b.l. 117). Valstybės įmonė Registrų centras patvirtina, kad S. M. mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje, sutuoktinė J. M., turėjo tris sūnus (el.b.t.1 b.l. 120), J. M. mirė (duomenys neskelbtini) būdama našle, turėjo tris vaikus (el.b.t.1 b.l. 121). Po ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), po 3/25 pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei po 131/904 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) priklauso S. M. ir J. M. (el.b.t.1 b.l. 122-129). S. M., A. M. ir G. M. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) deklaravo 1996-02-03 (el.b.t.1 b.l.130,133,134). J. M. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) deklaravo 2016-04-27 (el.b.t.1 b.l. 131). D. M. gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini) deklaravo 1998-10-26 (el.b.t.1 b.l. 132). J. M. už elektrą, žemės mokestį (duomenys neskelbtini) mokėjo 2007-2015 m. (el.b.t.1 b.l. 136-171). Kretingos rajono 3 – ojo notaro biuro notarė Vilija Kralikienė pranešė, kad S. M. palikimą priėmė ir turtą paveldėjo Lietuvos Respublika. Į palikėjo S. M. turtą VĮ Turto bankas 2019 m. kovo 27 d. išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. 2135 (el.b.t.1 b.l. 172). Lietuvos energijos pranešimas patvirtina, kad 2019-03-29 likutis už elektros energiją (duomenys neskelbtini) yra 37,98 Eur, nuo 2018-03-29 iki 2019-03-29 objekte suvartota 166 kWh elektros energijos (el.b.t.1 b.l. 173). 2018-07-24 sumokėta rinkliava už atliekų tvarkymą 2018 m. (duomenys neskelbtini) (el.b.t.1 b.l. 174). Notarė A.Griškevičienė pranešė, kad dėl J. M. palikimo yra gautas valstybės prašymas dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo (el.b.t.1 b.l. 176). D. M., A. M. ir G. M. kreipėsi į notarę A.Griškevičienę, kad neišduotų paveldėjimo teisės perėjimo valstybei liudijimo į turtą, likusį po jų motinos J. M. mirties, nes jie priėmė šį palikimą faktiniu valdymu ir dėl to fakto kreipsis į teismą (el.b.t.1 b.l. 177).

9. Ieškovas procesiniame dokumente ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad po tėvo mirties ieškovas kartu su mama ir broliais gyveno tėvams priklausiusiame bute, turtu nuo palikimo atsiradimo momento iki mirties rūpinosi mama, o po jos mirties - ieškovas, jį prižiūrėjo ir išlaikė, mokėjo mokesčius už suteiktas būstui paslaugas. Po S. M. mirties palikimą priėmė sutuoktinė J. M., o po jos mirties, ieškovas kaip pirmos eilės įpėdinis yra priėmęs motinos palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Dėl teismingumo

10. Kadangi ieškiniu iš esmės ginčijamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl byla teisminga nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 31 straipsnio 1 dalis) .

Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą

11. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

12. Ieškovas prašo nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus, įtakojančius jo palikimo priėmimą: kad jo mama po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiniu valdymu ir kad jis, po mamos mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiniu valdymu.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo tėvas S. M. mirė (duomenys neskelbtini), t.y. galiojant 1964 m. CK, o mama J. M. - (duomenys neskelbtini), t.y. galiojant 2000 m. CK. Nagrinėjamu atveju, palikimui atsiradusiam po S. M. mirties priimti taikytinos 1964 m. CK nuostatos, o palikimui, atsiradusiam po J. M. mirties priimti – 2000 m. CK nuostatos.

14. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. CK įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo metu šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011).

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. M. ir J. M. nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini) ir dalį sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), įgijo būdami santuokoje (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį – (duomenys neskelbtini). Sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LTRS Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis, CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). J. M. su vaikais po sutuoktinio S. M. mirties (duomenys neskelbtini) toliau liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame bute, naudojosi likusiu turtu. Tai matyti iš pateiktų atsiskaitymo knygelės ir mokėjimo nurodymų, fotonuotraukų. J. M. mokėjo mokesčius už elektrą (el.b.t. 1 b.l. 136-168), už atliekų tvarkymą (el.b.t. 1 b.l. 169), žemės mokestį (el.b.t. 1 b.l. 170-171). Du iš vaikų - tretieji asmenys A. M. ir G. M. kartu su tėvu S. M. nuo 1996-02-03 deklaravo savo gyvenamąją vietą minėtame bute (el.b.t.1 b.l.130,133,134). J. M. veiksmų pobūdis rodo, kad ji perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save to turto savininke.

16. Po J. M. mirties (duomenys neskelbtini), mokesčius už butą mokėjo ir jame ir toliau gyveno ieškovas (el.b.t. 1 b.l. 173-175). Tai, jog ieškovas gyveno ir pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą po motinos mirties, patvirtina ir nuo 1998 m. spalio 26 d. ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta (el.b.t. 1 b.l. 132). Pažymėtina, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Atsižvelgiant į ieškovo atstovės paaiškinimus bei įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti ieškovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais rašytiniais įrodymais nėra pagrindo.

17. Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

18. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų ieškovas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami.

19. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovo atstovės paaiškinimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai neprieštarauja įstatymui, šie ieškovo reikalavimai tenkintini, nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus – kad J. M. po sutuoktinio S. M. mirties (duomenys neskelbtini) ir ieškovas D. M. po mamos J. M. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šių juridinių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu Palikimo perėjimo valstybei liudijimą

20. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis).

21. CK 5.8 straipsnyje įtvirtinta, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

22. Asmenų, galinčių būti įpėdiniais, sąrašas įtvirtintas CK 5.5 straipsnyje. Teismui pripažinus, jog ieškovo mama faktiniu valdymu buvo priėmusi vyro palikimą, kurį po jos mirties tokiu pat būdu priėmė ieškovas, pastarasis laikomas pirmos eilės įpėdiniu (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), turinčiu teisę reikšti prašymą pripažinti negaliojančiu Kretingos rajono 3 – ojo notaro biuro notarės Vilijos Kralikienės išduotą 2019 m. kovo 27 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 2135.

23. Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, vienas iš palikimo priėmimo būdų – kai nustatoma, kad įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.

24. Ieškovo motina J. M. įstatymo nustatytu terminu priėmė palikėjo sutuoktinio S. M. palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis), todėl palikėjo S. M. turtas valstybei perėjo nepagrįstai, dėl ko yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti Kretingos rajono 3 – ojo notaro biuro notarės Vilijos Kralikienės 2019 m. kovo 27 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 2135 (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.8 straipsnis, 5.62 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

25. Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi (el.b.t. 2 b.l. 12-14) byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – padarytas įrašas viešame registre dėl valstybei perėjusių teisių perleidimo draudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi laikinoji apsaugos priemonė pritaikyta reikalavimo įvykdymo užtikrinimui, ji paliktina galioti iki teismo sprendimo įvykdymo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Ieškovas neprašė atlyginti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir advokato pagalbai), o atsakovas prašo atmesti bylinėjimo išlaidų priteisimą, jei toks prašymas būtų pareikštas, nes atsakovas, perimdamas palikėjo turtą, neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovo interesus.

27. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas). Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012).

28. Atsižvelgiant į šalių poziciją, ieškovo elgesį, įtakojusį valstybės veiksmus dėl palikimo perėmimo, t.y. valstybė ieškovo tėvo palikimo dalį perėmė tik 2019-03-27, kai ieškovas faktiniu valdymu jau buvo priėmęs mamos palikimą, bet šio fakto neišviešinęs ir taip sudaręs sąlygas valstybei spręsti palikimo perėmimo klausimą, taip pat atsakovo procesinį elgesį, neprieštaraujant ir nedarant kliūčių ginčui išspręsti, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, ieškovui bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

29. Valstybė šioje byloje patyrė 32, 22 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą tretiesiems asmenims, todėl, aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu dėl ginčo, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 263 - 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 – 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo vyro S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo mamos J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.

Pripažinti negaliojančiu Kretingos rajono 3 – ojo notaro biuro notarės Vilijos Kralikienės išduotą 2019 m. kovo 27 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 2135.

2019 m. balandžio 29 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre dėl draudimo valstybės įmonei Turto fondas perleisti nuosavybės teises į turtą ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 3/25 dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 131/904 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Briedžio g. (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš ieškovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 32,22 Eur (trisdešimt du eurus, 22 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.