Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui R. Š., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 281 str. 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 28 p., kuriame nurodoma, kad transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui, KET 132 p., kuriame nurodyta, kad vairuotojas atsižvelgdamas į greitį privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, bei KET 134 p., kuriame nurodoma, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai yra 2013-01-16 apie 08.00 val., Šilutės r., kelio Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda 186 – ame kilometre, jis, J. L., vairuodamas kelių eismo transporto priemonę – automobilį‚ „Volvo FH42T“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „SMITCH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė priekyje jo ta pačia eismo juosta važiuojantį dviratį, vairuojamą V. S.. Dėl patirtų eismo įvykio metu sužalojimų V. S. mirė.

Kaltinamasis J. L. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013-01-16, apie 8 val., (duomenys neskelbtini) kur dirba, automobiliu „VOLVO FH42T“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Šilutės r. keliu Kaunas – Jurbarkas – Šilutė, Klaipėda kryptimi. Neprivažiavęs pirmosios degalinės, matė priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį dviratininką, kuris važiavo kelio pakraščiu, todėl jį aplenkti nebuvo sudėtinga. Dviratininką matė apie dvi sekundes. Priekyje važiavo kitas krovininis automobilis, o jis 30-35 metrų atstumu nuo priekyje važiuojančio sunkvežimio, kuris pravažiavo, tai ir jis pravažiavo pro dviratininką ne mažiau 1 metro atstumu. Dviratininkas jokių problemų nekėlė. Pravažiavus žvilgtelėjo į veidrodėlį dešinėje pusėje ir pamatė kaip jis nuvirto, be to ir iš paskos važiuojantis automobilis pradėjo mirksėti. Matė kaip dviratininkas nuvirto, bet kodėl jis nuvirto nežino, nejuto, jog būtų kliudęs. Kelias buvo apsnigtas ir slidus. Jis sustojo, sustojo ir iš paskos važiavęs automobilis. Vairuotojas pasakė, kad jis nutrenkė žmogų. Abu nuėjo pažiūrėti. Prieš tai dviratininkas nuvirto, bet, kai jie abu atėjo prie dviratininko, jis jau buvo atsikėlęs ir varėsi dviratį. Paklausus, kas atsitiko, jis atsakė, kad nesuprato, kaip jis atsidūrė sniege. Dviratininkas atsisakė iškviesti greitąją pagalbą, policiją, pasakė, kad viskas gerai. Pasikalbėję su dviratininku sėdo į savo automobilius ir nuvažiavo. Po mėnesio skambino iš įmonės ir pasakė dėl autoįvykio, pats atvyko į policiją. Lenkimo nedarė, manydamas, kad dviratininką aplenks nekeisdamas savo važiavimo krypties, važiuodamas apie 70 km/h greičiu, nes ir priekyje važiuojanti automašina pravažiavo be išvažiavimo į priešpriešinę juostą, nes nebuvo tam būtinumo. Nematė, ar dviratis buvo sugadintas. Negali pripažinti kaltės, nes nematė ar jis kliudė, galėjo nugriūti nuo streso, vėjo, ar užvažiavęs ant grumsto. Tyrimo metu kaltę pripažino, nes buvo taip jam liepta, be to, kad jam pravažiavus dviratininkas nugriuvo, tai kaltę ir pripažino. Kodėl dviratininkas virto dabar nežino, neatmeta galimybės, jog po to, kai jis pasikalbėjo su dviratininku, nuvažiavo, pastarąjį, variną dviračiu, partrenkė kita transporto priemonė. Ant kelio buvo pasnigta, jo eismo juostoje matėsi dvi automobilių vėžės, kuriomis jis važiavo, o dviratininkas važiavo apsnigtu kelkraščiu, todėl virtimo aplinkybių daug. Nejuto, kad kliudė dviratininką ir nėra jokių įrodymų, jog kliudė. Tuo metu, kai prasilenkė su dviratininku, priešpriešine eismo juosta važiavo kiti automobiliai. Išvažiuoti lenkimui į kitą eismo juostą nebuvo būtinumo, nes jam atrodė, jog yra pakankamas atstumas tarp dviratininko ir jo automobilio, kad būtų galima saugiai aplenkti .

Nukentėjusysis A. S. parodė, kad sūnus V. S. dirbo (duomenys neskelbtini) į darbą važiuodavo dviračiu, visada vilkėdamas šviesą atspindinčią liemenę, ant dviračio būdavo prožektorius su veikiančia dinama. 2013-01-16, po autoįvykio sūnus buvo atvežtas į Šilutės ligoninę, kur reanimacijos skyriuje mirė. Dviračio užpakalinis ratas nesisuko, tai turėjo matyti vairuotojas. Nuvykęs į įvykio vietą matė dviračio vilkimo vėžes, jos aiškiai matėsi. Turtinę 8 900, 79 Lt. žalą atlygino draudimo bendrovė, reiškia civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 100.000 Lt. Jo sūnus V. buvo vienintelis gyvas vaikas, daugiau vaikų neturi. Sūnus gyveno kartu su juo, buvo labai artimi ryšiai, nes jie dviese buvo likę. Sūnus daug padėdavo, nes jis yra nedarbingas, turi sveikatos problemų, todėl sūnus visur ir viskuo padėdavo, aprūpindavo malkomis, dirbti žemės ūkyje ir visus kitus kasdieninius darbus. Sūnaus netektis jam yra didelė trauma, kadangi suprato, jog prarado paskutinį savo vaiką, pagalbininką namuose. Tikėjosi, kad bus paguoda senatvėje. Sūnus buvo sveikas, tokia staigi ir netikėta mirtis buvo itin skaudus smūgis. Sūnaus praradimas sukėlė didžiulius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, todėl neturtinę žalą įvertina 100.000 litų. Liudytoja R. S. parodė, kad jos vyrui A. S. po sūnaus mirties labai sutriko sveikata, jam buvo didelis pergyvenimas, palaidojo paskutinį vaiką.

Civilinio atsakovo AAS``Gjensidige Baltic `` atstovė G. J. prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir nurodė, kad nukentėjusiajam A. S. pagal pateiktus dokumentus apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka už laidojimo išlaidas ( įskaičius 1 040.00 Lt . laidojimo pašalpą ) 8 900, 79 Lt. , neišmokėta neturtinė žala 5 000 eurų, t.y. 17 264 Lt. , taip pat neišmokėta Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 493, 50 Lt. ( b.l. 95, 2 tomas ) .

Liudytojas R. V. parodė, kad 2013-01-16, apie 08. val., vairuodamas automobilį „Škoda“ važiavo apie 80 km/h greičiu Šilutės aplinkkeliu nuo Macikų kaimo link Grabupių kaimo. Priekyje apie 50 metrų atstumu važiavo sunkvežimis. Pravažiavęs tolokai už Šilutės tilto pamatė kaip į dešinį kelkraštį nukrito dviratininkas su dviračiu, o sunkvežimis nesustojęs važiavo toliau. Pravažiuodamas matė, kaip dviratininkas keliasi, šviesų signalais stabdė sunkvežimio vairuotoją. Sunkvežimį sustabdė ties Ramučių sankryža ir išlipusiam vairuotojui pasakė, kad nutrenkė dviratininką. Matė kaip dviratininkas virto į griovį, suprato, jog būtent šis automobilis kliudė dviratininką, tuo metu atrodė, kad kliudė su galiniais ratais. Matė, jog pravažiavus sunkvežimiui griuvo dviratininkas, kitos mašinos nekliudė, būtent tik tas sunkvežimis kliudė. Abu su sunkvežimio vairuotoju ėjo link dviratininko, kuris mūvėjo liemene su atšvaitais. Dviratininkas tuo metu jau buvo atsikėlęs ir varėsi dviratį link jų, ant veido nesimatė jokių sužalojimų, pasakė, kad jam viskas gerai ir medikų atsisakė. Kadangi neatrodė, kad dviratininkas yra sužalotas, nesimatė išviršinių sužalojimų, su sunkvežimio vairuotoju nuėjo link savo automobilių. Sunkvežimio valstybinis numeris buvo lietuviškas, jame buvo skaičiai 7, 6.

Liudytojas B. A. parodė, ( jo parodymai perskaityti prašymu BPK 276 str. 1 d. 1 p . –dėl ligos ) ) kad 2013 m. sausio 16 d., apie 08.05 min., važiuodamas vilkiku „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šilutės mieste aplinkkeliu, keliu Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda, Šilutės miesto apvažiavime, link Klaipėdos, neprivažiavus degalinės „Andopas“, pamatė dešinėje kelio pusėje griovyje gulintį vyrą, kuris mojuodamas stabdė automobilius. Šalia vyro, atremtas į pakelės stulpelį, stovėjo dviratis. Sustojus ir paklausus kas nutiko, vyras pasakė, kad jį partrenkė automobilis, kuris iš įvykio vietos nuvažiavo. Apie eismo įvykį jis telefonu pranešė bendrosios pagalbos tarnybai. Partrenktasis vyriškis skundėsi skausmais bei minėjo, kad važiavo į darbą. Pokalbio metu vyras pradėjo kalbėti nerišliai, lėčiau, iki kol atvyko greitoji jo sąmonė išblėso (1 t., b. l. 135, 136).

Liudytojas E. G. parodė, kad 2013 m. sausio 16 d., apie 07.05 val., išvažiavo į Šilutę. Prieš Šilutę, aplinkkelyje pravažiavęs posūkį į Macikų kaimą, matė dešiniąja eismo juosta, kraštinėje padangos vėžėje, dviračiu važiuojantį vyrą. Vyrą aplenkė, išvažiuodamas į kitą eismo juostą, iš priekio tuo metu nebuvo kitų automobilių. Aplenkęs vyrą ir pasižiūrėjęs per galinio vaizdo veidrodėlį, matė paskui važiuojantį automobilį, kuris taip pat rodė posūkio signalą ir aplenkė dviratininką. Atvažiavęs į vietą iškrovimui, ir nesulaukęs bendradarbio po 15-20 min. paskambinęs B. A., sužinojo, kad pastarasis pastebėjo nublokštą dviratininką ir iš pokalbio suprato, kad buvo patrenktas jo ankščiau matytas dviratininkas, kuris vilkėjo limenę su atšvaitais (1 t., b. l. 137).

Liudytoja G. M. parodė, kad gavo pranešimą, jog partrenktas žmogus, nuvykę į vietą rado žmogų gulintį ant kelkraščio, kuris blaškėsi ir sakė, kad jam labai bloga . Daugiau nieko nepasakojo, sunku buvo teikti pagalbą, nes labai blaškėsi, negalėjo pasakyti, net kur jam skauda, buvo labai mažas kraujospūdis. Atvykus į vietą, šalia buvo du žmonės, stovėjo lengvasis automobilis. . Sužeistojo nereikėjo bintuoti, žaizdų didelių nebuvo. Greitosios automobilyje jis nieko nekalbėjo, sąmonę turėjo.

Liudytoja I. J. parodė, kad atliko tyrimą baudžiamojoje byloje, iš karto nebuvo nustatytas automobilis, kuris partrenkė žmogų. Tikrino visus automobilius, tol, kol nustatė tikrąjį. Pats kaltinamasis J. L. atvyko į policijos komisariatą, kaltę pripažino ir paaiškino visas aplinkybes, niekas nedarė jokio poveikio. Byloje buvo apžiūrėtas ir kitas automobilis, nes atliekant tyrimą , buvo daug versijų ir visos buvo tikrinamos, tol, kol buvo nustatytas tikrasis automobilis.

Liudytojas A. G. parodė, kad tą rytą važiavo su kroviniu ir pamatė stovintį sunkvežimį su lietuviškais numeriais , kurio vairuotojas ėjo link dviratininko, buvo įjungtas avarinis sunkvežimio signalas. Ar dviratininkas ėjo ar stovėjo, neprisimena. Užrašo neprisimena ant tento, pavadinimą policijoje pasakant apsiriko, gal buvo užsifiksavęs iš kažkur.

2013-01-13 kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota įvykio vieta Šilutės r., kelio Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda 182-me km ir pateiktas eismo įvykio vietos planas (1 t., b. l. 5-6, 7-8, 9).

Iš 2013-01-16 transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuota, kad sulankstyta dviračio galinio rato metalinė apsauga, grandinė nuo abiejų žvaigždučių nukritusi, galinis apatinis purvasaugio kraštas įsirėmęs į padangą , dviratis saugomas Tauragės AVPK Šilutės rajono PK (1 t., b. l. 10-11, 35-38 ).

Iš daiktinių apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti žuvusiojo rūbai, dėvėjo šviesą atspindintį geltonos spalvos liemenę ( 1 t., b.l. 23-33, ).

Apžiūrėtas daiktiniu įrodymu automobilis VOLVO FH 42T ( 1 t., b.l. 42-47 ) .

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2013-01-17 specialisto išvadoje Nr. M 59/13(03) nurodyta, kad V. S. padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: masyvios kraujosruvos liemens kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, daugybiniai blužnies plyšimai, sukėlę ūmų nukraujavimą į pilvo ertmę ir sunkų trauminį hemoraginį šoką, dvi viena žemiau kitos išsidėsčiusios išilginių juostų formos poodinės kraujosruvos kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, netaisyklingos formos besirezorbuojanti poodinė kraujosruva dešinio kelio priekiniame – išoriniame paviršiuje, netaisyklingos formos besirezorbuojanti poodinė kraujosruva kairės blauzdos vidurinio trečdalio priekinio paviršiaus vidinėje pusėje. Liemens, blužnies ir kairės šlaunies sužalojimai yra šviežūs, padaryti kelių valandų bėgyje iki mirties, anksčiau kaip 2013-01-16, 08.14 val., jie gavosi autoįvykio metu nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sprendžiant iš sužalojimų išsidėstymo, V. S. smūgis buvo suduotas iš nugaros ir kairės pusės kūno atžvilgiu. Netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos dešinio kelio ir kairės blauzdos srityse yra besirezorbuojančios, padarytos maždaug prieš vieną savaitę laiko iki mirties, gavosi nuo tiesioginio kietų bukų daiktų poveikio. Stipraus liemens kairės pusės sumušimo pasekoje padarytas blužnies sužalojimas – daugybinis blužnies plyšimas, sukėlęs ūmų nukraujavimą į pilvo ertmę ir sunkų trauminį hemoraginį šoką, remiantis 2013-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11. ir 6.6.15. punktais, yra sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju baigęsis mirtimi. Abiejų kojų sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. V. S. mirė nuo stipraus liemens kairės pusės sumušimo pasekoje padaryto blužnies sužalojimo – daugybiniai blužnies plyšimai, kas sukėlė ūmų nukraujavimą į pilvo ertmę ir sunkų trauminį hemoraginį šoką. Ištyrus mirusiojo V. S. kraują ir šlapimą etilo alkoholio nerasta. Jis mirė 2013-01-16, 09.20 val. (1 t., b. l. 16-18, 19).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2013-07-11 papildomoje specialisto išvadoje Nr. pM 16/13(03) nurodyta, kad iki kol po stipraus liemens sumušimo pasekoje padaryto blužnies plyšimo sukėlusio ūmų kraujavimą į pilvo ertmę V. S. neprarado sąmonės, jis galėjo atlikti sąmoningus veiksmus (galėjo judėti, t. y. vaikščioti, kalbėtis su R. V. ir J. L. ir varyti dviratį). Pagal pateiktų medicininių dokumentų duomenis, V. S. sąmoningus veiksmus galėjo atlikti iki atvykstant VšĮ Šilutės PSPC GMP, kadangi GMP ligonio siuntime Nr. 308 bendruomenės slaugytojos D. M. nurodyta, kad „V. S. rastas gulintis, dejuojantis, šaukiantis, kad visur skauda ir tirpsta rankos, su pritemusia sąmone, o atvežus į ligoninę, nurodyta, kad V. S. nesąmoningas, skundų neišsako, vemia“. V. S. po autoįvykio patirtų sužalojimų nebegalėjo paeiti, atsigulė šalikelėje, prarado orientaciją laikotarpiu nuo 2013-01-16 08.14 val. (nurodyta GMP data ir laikas (1 t., b. l. 86-87).

Lietuvos teismo ekspertizės 2013-06-28 specialisto išvadoje Nr. 11K-96 (13) nurodyta, kad atsižvelgiant į tirti pateiktoje medžiagoje esančių duomenų visumą, tikėtina, kad nagrinėjamo įvykio metu važiuodamas dviračiu V. S. buvo partrenktas ta pačia kryptimi iš paskos didesniu greičiu važiavusi vilkiko „Volvo FH 42T“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pirminis susidūrimas (partrenkimo) kontaktas įvyko V. S. kaire kūno puse kontaktuojant su vilkiko „Volvo FH 42T“ priekinės dalies dešiniuoju kampu, dėl ko V. S. su dviračiu buvo bloškiamas į priekį ir į dešinę prieš įvykį buvusios judėjimo krypties atžvilgiu ir V. S. dar sėdint ant dviračio balnelio, dviratis galinio rato purvasaugiu, tikėtina, slystamai kontaktavo su vilkiko „Volvo FH 42T“ dešiniojo šono priekine dalimi, įsirėmė į padangą bei besideformuodamas prasisuko rato riedėjimo kryptimi. Tikėtina, kad V. S. liemens apatinės dalies kairės pusės sužalojimai buvo padaryti vilkiko „Volvo FH 42T“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kabinos (priekinio paviršiaus) dešine puse (kampu). Tikėtina, kad V. S. kairės šlaunies sužalojimai buvo padaryti vilkiko „Volvo FH 42T“ priekiniame dešiniajame kampe esančiu posūkio (gabaritinių šviesų) žibintu, V. S. sėdint ant dviračio balnelio, kairės kojos šlauniai esant ant paminos, artimoje horizontaliai padėtyje (1 t., b. l. 71-75).

Lietuvos teismo ekspertizės 2013-06-28 specialisto išvadoje Nr. 11K-149 (13) nurodyta, kad techniniu požiūriu prieš pat įvykį susidariusioje situacijoje vilkiko „Volvo FH 42T“ vairuotojas J. L. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį, turėjo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, atsižvelgdamas į greitį, privalėjo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, kaip pats nurodo, matydamas priekyje mažesniu greičiu važiuojantį dviratininką bei priešpriešai parvažiuojančius automobilius, privalėjo savalaikiai mažinti vairuojamo sąstato važiavimo greitį (stabdyti) ir priekyje važiuojantį dviratininką apvažiuoti (pralenkti) nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams, įsitikinus, kad tai daryti saugu bei paliekant saugų eismą užtikrinantį tarpą iš dešiniojo sąstato šono (1 t., b. l. 76-84).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis J. L. kaltės nepripažino, tačiau jo kaltę įrodo Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kad vairuotojas J. L. turėjo apvažiuoti ( pralenkti ) dviratininką nesukeliant pavojaus, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių.( 1 t., b.l. 76-84 ) , liudytojo R. V. parodymais, kuris matė autoįvykį, valstybinės teismo medicinos tarnybos išvada, kad V. S. mirė nuo stipraus liemens kairės pusės sumušimo pasekoje padaryto blužnies sužalojimo – daugybiniai blužnies plyšimai, kas sukėlė ūmų nukraujavimą į pilvo ertmę ir sunkų trauminį hemoraginį šoką.( b.l. 86-87, 1 t. ) .

Kaltinamojo aiškinimas, kad aplenkus dviratininką, pastarasis nukrito, atsikėlęs neturėjo jokių nusiskundimų, pats paaiškino, kad nežino, kodėl nukrito, atsisakė nuo greitosios pagalbos, o tik vėliau liudytojas B. A. nurodė, kad jį sustabdė žuvusysis, kuris paprašė iškviesti greitąją pagalbą, nes buvo patrenktas automobilio, kuris pasišalino iš įvykio vietos, ir, kad ant kelio buvo matyti aiškios dviračio vilkimo su užstabdytu ratu žymės, todėl galėjo kliudyti kitas automobilis, tokius jo parodymus paneigia liudytojas R. V., kuris važiavo iš paskos ir viską matė , jog tik pravažiavus sunkvežimiui pro dviratininko šalį , dviratininkas nugriuvo, jam atrodė, kad automobilis kliudė galiniu ratu ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos papildoma specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad iki kol po stipraus liemens sumušimo pasekoje padaryto blužnies plyšimo sukėlusio ūmų kraujavimą į pilvo ertmę V. S. neprarado sąmonės, jis galėjo atlikti sąmoningus veiksmus (galėjo judėti, t. y. vaikščioti, kalbėtis su R. V. ir J. L. ir varyti dviratį). Pagal pateiktų medicininių dokumentų duomenis, V. S. sąmoningus veiksmus galėjo atlikti iki atvykstant VšĮ Šilutės PSPC GMP, tai patvirtina ir liudytoja G. M., kad nukentėjusįjį V. S. rado dejuojantį, šaukiantį, kad visur skauda ir tirpsta rankos, su pritemusia sąmone, o atvežus į ligoninę, nurodyta, kad V. S. nesąmoningas, skundų neišsako, vemia“. V. S. po autoįvykio patirtų sužalojimų nebegalėjo paeiti, atsigulė šalikelėje, prarado orientaciją laikotarpiu nuo 2013-01-16 08.14 val. .

Kaltinamojo aiškinimas, kad dviratininkas galėjo nugriūti nuo vėjo gūsio, užvažiavęs ant grumsto, tai taip pat vėjo gūsį galėjo sukelti jo vairuojamas sunkvežimis, tokiu būdu reikštų nesilaikymą visų būtinų atsargumo priemonių lenkiant dviratininką. Tokie kaltinamojo J. L. parodymai, jų keitimas, vertintinas kaip vienas iš gynimosi būdų, tuo labiau, kad tyrimo metu , dalyvaujant gynėjui, parodė, jog 2013-01-06, apie 8 val. matė ta pačia kryptimi važiuojantį dviratininką, jį lenkė nekeisdamas važiavimo krypties, nes buvo įsitikinęs, kad taip jį aplenks ir prasilenkus žvilgtelėjo per dešinį veidrodėlį, pamatė, kad dviratininkas nukrito į dešinį kelkraštį. ( b.l. 19, 22, 2 t. ) , tai patvirtina ir iš paskos važiavęs liudytojas R. V., daiktinis įrodymas- dviratis, kurio galinis apatinis purvasaugio kraštas įsirėmęs į padangą ( 1 t., b.l. 35 -38), specialisto išvados, ekspertizės aktai ( b.l. 76,84 , 1 t., 71-75 , 1 t. ) . Netikėti liudytojų R. V., E. G., B. A. ir kitų liudytojų nėra jokio pagrindo, kurie neturi jokio suinteresuotumo ir savo parodymų nekeičia nuo tyrimo pradžios. Kaltinamojo aiškinimas, kad jis nejuto, jog kliudė dviratininką ir nėra jokių įrodymų, kad jis dviratininką kliudė, paneigia Lietuvos teismo ekspertizės 2013-06-28 specialisto išvadoje nurodyti faktai ( 1 t., b.l. 76-84 ), be to ir įvertinus, jog buvo didelis smūgis į dviratininką.

Todėl įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo J. L. kaltė pilnai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 5 d.

Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys dėl 100.000 litų neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies. Įvertinant tai, kad draudimo bendrovė AAS``Gjensidige Baltic `` nukentėjusiajam A. S. išmokėjo draudimo išmoką už laidojimo išlaidas 8 9000, 79 Lt., į tai, kad draudimo bendrovė pagal draudimo sutartį prisiėmė atsakomybę atlyginti 5000 eurų, t.y. 17 264 Lt. neturtinės žalos, taip pat draudimo bendrovė turi gavusi Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pretenziją dėl eismo įvykio metu sužalotam V. S. suteiktų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų paslaugų už 493,50 Lt. apmokėjimo. Įvertintina, kad nukentėjusysis dėl sūnaus netekimo turėjo stiprius emocinius išgyvenimus, susirgo, neteko pagalbininko namuose, kuris buvo vienintelis jo vaikas, pablogėjo jo gyvenimo kokybė, atsiradusios dėl sūnaus žūties turtinės ir neturtinės pasekmės( lėšos būtinos sveikatai pagerinti, materialinė pagalba ) atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į visas nusikaltimo aplinkybes, į kaltinamojo elgesį, laikytina, kad 40 000 litų neturtinės žalos atlyginimo visiškai kompensuotų nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą ir ši neturtinės žalos suma priteistina iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini). Kita neturtinės žalos suma 17 264 Lt. ( 5000 eurų ) priteistina iš civilinio atsakovo AAS``Gjensidige Baltic `` Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas R. Š. buvo pareiškęs prašymą , jog kreiptis dėl prejudicinio sprendimo į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą , nes kaltinamasis J. L. dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotoju, o automobilis `` Volvo FH 42 T ``, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas bendrovėje `` Gjensidige Baltic `` Lietuvos filiale transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Darytina išvada, kad TPVCAPDĮ taikymas šioje byloje atitinka ES teisės reglamentavimą. Kadangi nacionalinis teismas pagal egzistuojančią ESTT praktiką ir remdamasis Direktyvos Nr. 2009/103/EB nuostatomis gali atsakyti į byloje iškeltus direktyvos taikymo klausimus, tai nėra pagrindo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo.

Nukentėjusiojo prašymas priteisti 5000 Lt. išlaidų už advokato pagalbą tenkintinas ir priteistinos iš nuteistojo ( BPK 104 str. 2 d. ) .

Vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 5 p. , 4 p. daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : dviratis , žuvusiojo rūbai ( plastikinis maišas, kuriame supakuoti rūbai : striukė, kelnės, darbinis kombinezonas, džemperis, baltiniai, šalikas, pirštinės, šviesą atspindinti liemenė, batai ) grąžintini nukentėjusiajam A. S., daiktinis įrodymas- popieriniai vokai su mikrodalelėmis 2 vnt. –sunaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

J. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam J. L. atsižvelgiama į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau autoįvykio metu žuvo žmogus, jog baustas administracinėmis baudomis už KET pažeidimus ( b.l. 7-14 2 t. ) , į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, dirba.. Įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam taikytinos LR BK 75 straipsnio nuostatos. Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p. , 68 str. kaltinamajam J. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- vienerius metus ( 1 m. ) uždraudimas vairuoti visų rūšių transporto priemones.

NUSPRENDŽIA;

J. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnį 5 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu keturiems metams ( 4 m. ) .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu J. L. bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigoti vienerius metus neišeiti iš namų nuo 22val. iki 6 val. , jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Vadovaujantis BK 75 str. 2 d., 68 str. uždrausti nuteistajam J. L. vienerius metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.

J. L. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus panaikinti.

Civilinį nukentėjusiojo A. S. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 100 000 litų tenkinti iš dalies: priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 40 000 Lt( keturiasdešimt tūkstančių litų ) neturtinės žalos atlyginimą, iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AAS``Gjensidige Baltic `` 17 264 Lt. ( 5000 eurų ) neturtinės žalos atlyginimą. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš J. L. 5000 litų nukentėjusiajam A. S. atstovavimo išlaidų.

Daiktinius įrodymus-dviratį, žuvusiojo V. S. rūbus ( plastikinis maišas, kuriame supakuoti rūbai : striukė, kelnės, darbinis kombinezonas, džemperis, baltiniai, šalikas, pirštinės, šviesą atspindinti liemenė, batai ) grąžintini nukentėjusiajam A. S., daiktinį įrodymą- popierinius vokus su mikrodalelėmis 2 vnt. –sunaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilutės rajono apylinkės teismą.