- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-10
- Bylos Nr.
- e2YT-2116-1024/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00611-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Juodviršytė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Suinteresuotas asmuo
- J. D., J. G., J. V.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. D., J. G., J. V.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sesers D. G. mirties priėmė jos palikimą.
2. Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė jos sesuo D. G. Ji palaidojo seserį, po jos mirties liko ½ dalis namų valdos, adresu (duomenys neskelbtini), kita dalis priklauso pareiškėjai. M. M. priėmė palikimą, tačiau paveldėjimo teisės tinkamai nerealizavo ir palikimo nepriėmė teisiškai, o faktiškai disponavo sesers turtu, namų valda naudojosi, prižiūrėjo, mokėjo komunalines rinkliavas. Tretieji asmenys per šį laikotarpį nereiškė jokių pretenzijų į sesers turtą, nes visi iš anksto žinojo apie sesers palikimą ir jos valią palikti turtą M. M. Pareiškėjas siekia, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, nes kitaip negali paveldėti sesers palikto turto.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys J. D., J. G., J. V. byloje atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
4. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis).
5. Byloje esančiais duomenimis ir pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad M. M. (mergautinė pavardė G.) ir D. G. yra seserys, M. G. (Š.) ir J. G. dukros. D. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po D. G. mirties liko turtas, kurį sudaro ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), kita minėto turto dalis priklauso pareiškėjai M. M. Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog po D. G. mirties dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į notarų biurą niekas nesikreipė.
6. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, taip priimdamas palikimą.
7. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja kaip įpėdinė atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. turtą valdo, juo disponuoja, moka mokesčius. Suinteresuoti asmenys byloje atsiliepimų nepateikė, todėl laikytina, jog jie neprieštarauja, kad pareiškėja priimtų palikimą, atsiradusį po sesers D. G. mirties. Tokie pareiškėjos veiksmai įrodo, kad ji nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkė, turtu rūpinosi ir išlaikė, tokie jos veiksmai prilygintini faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį. Taip pat byloje pateikta Plungės rajono savivaldybės administracijos Žemaičių Kalvarijos seniūnijos seniūnės (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad mirusioji D. G. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), ją slaugė ir prižiūrėjo bei iki mirties kartu gyveno sesuo M. M. Po D. G. mirties, jos turtą perėmė ir valdo M. M. Visi šie duomenys patvirtina, kad pareiškėja M. M. po sesers D. G. mirties, priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.
9. M. M. su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais, t. y. pradėdama turtą faktiškai valdyti. Pateiktų įrodymų pagrindu nustatytinas faktas, kad po D. G. mirties palikimą priėmė pareiškėja M. M.. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėja galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 – 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo kopijos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.