Kauno apygardos teismo nuosprendis, N1-143-317/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-04-30
Bylos Nr.: N1-143-317/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-16083-2017-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Algirdas Jaliniauskas
Kaltinamasis: V. Č., D. P.
Nukentėjusysis: M. T.
Advokatai: Antanas Jarašius

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. N1-143-317/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16083-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.7.1.2.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.3.6.4.5. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, sekretoriaujant Daivai Aliulienei,

dalyvaujant prokurorui D. Jakučiui,kaltinamajam V. Č., jo gynėjui advokatui Antanui Jarašiui,kaltinamajam D. P.,nukentėjusiosios M. T. atstovei pagal įstatymą V. T.,teismo psichologei Kristinai Savickaitei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalyje (dvi veikos),

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 4 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č. išžagino mažametę M. T., gimusią (duomenys neskelbtini), o būtent: laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. birželio 1 d., tiksliau nenustatytu laiku, savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje davė mažametei M. T. išgerti vieną butelį alkoholinio gėrimo „Delight“, tuomet, pasinaudodamas mažametės M. T. bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir mažametystės, nuvedė ją prie kambaryje buvusios lovos, jai atsigulus į lovą, apnuogino jos lytinius organus, praskėtė jos kojas, atsigulė ant jos, įvedė savo varpą į jos makštį ir vieną kartą lytiškai santykiavo su M. T. prieš jos valią, tokiu būdu išžagino mažametę M. T..

Be to, jis laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2016 m. kovo 31 d., tiksliau nenustatytu laiku, savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, pasinaudodamas mažametės M. T. bejėgiška būkle dėl mažametystės, M. T. pačiai nusirengus viršutinius ir apatinius drabužius bei atsigulus į lovą, atsigulė ant jos, įvedė savo varpą į jos makštį ir vieną kartą lytiškai santykiavo su M. T. prieš jos valią, tokiu būdu išžagino mažametę M. T..

D. P. išžagino mažametę M. T., gimusią (duomenys neskelbtini), o būtent: laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 28 d. iki 2016 m. birželio 18 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tuometinėje mažametės M. T. gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, pasinaudodamas nukentėjusiosios M. T. bejėgiška būkle dėl mažametystės, paguldė ją į lovą, apnuogino jos lytinius organus ir vieną kartą lytiškai santykiavo su ja prieš jos valią, įvesdamas savo varpą į jos makštį.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 28 d. iki 2017 m. balandžio 20 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, pasinaudodamas nukentėjusiosios M. T. bejėgiška būkle dėl mažametystės, ne mažiau kaip du kartus paguldęs ją į lovą, apnuoginęs jos lytinius organus ir įvesdamas savo varpą į jos makštį lytiškai santykiavo su mažamete M. T. prieš jos valią.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 28 d. iki 2017 m. balandžio 20 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje – name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, pasinaudodamas nukentėjusiosios M. T. bejėgiška būkle dėl mažametystės, ne mažiau kaip du kartus, paguldęs ją į lovą, apnuoginęs jos lytinius organus ir įvesdamas savo varpą į jos makštį, lytiškai santykiavo su mažamete M. T. prieš jos valią.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 28 d. iki 2017 m. balandžio 20 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, mažametės M. T. gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), greta namo Nr. (duomenys neskelbtini), kambaryje, pasinaudodamas nukentėjusiosios M. T. bejėgiška būkle dėl mažametystės, ne mažiau kaip 7 kartus ir ne daugiau kaip 10 kartų, paguldęs ją į lovą, apnuoginęs jos lytinius organus ir įvesdamas savo varpą į jos makštį, lytiškai santykiavo su mažamete M. T. prieš jos valią, tokiu būdu viso ne mažiau kaip 12 kartų ir nedaugiau kaip 15 kartų išžagino mažametę M. T..

Kaltinamasis V. Č. savo kaltę dėl laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2016 m. kovo 31 d. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, dėl laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. birželio 1 d. padarytos veikos kaltę neigė. Kaltinamasis parodė, kad jis su M. T. turėjo lytinių santykių, kai jai buvo 13 metų jo namuose, antrame aukšte, (duomenys neskelbtini). Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad kaltę prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. R. A. yra jos mamos A. Č. brolis, jo dėdė. R. A. pradėjo gyventi kartu su sugyventine V. T., kuri turi dukrą M. T.. Dėdė su sugyventine apsigyveno prieš 8 ar 9 metus. Santykiai su dėde buvo geri, pas savo dėdę ateidavo į svečius, kartu važiuodavo žvejoti. Ateidamas į svečius, matydavo ir M.. Kai su M. susipažino, jai tuo metu buvo 6 ar 7 metai, ji jau ėjo į mokyklą. Jam tuo metu buvo 14 metų, lankė tą pačią mokyklą kaip ir M. – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasę. Su M. bendraudavo tuo metu tik draugiškai. Ateidavo į svečius nedažnai. Bendravo su M. draugiškai ilgai, maždaug iki jai suėjo 13 metų. Maždaug prieš metus, 2016 metais, žiema jau buvo pasibaigusi, bet buvo šaltas oras, mėnesio ir datos neprisimena, buvo lyg savaitgalis, buvo savo namuose. M. jam parašė trumpąją žinutę ir pakvietė eiti pasivaikščioti. Tai buvo ne pirmas kartas, kai M. kviesdavo jį pasivaikščioti, bet anksčiau jis nesutikdavo arba miegodavo girtas. Kai tą savaitgalį M. parašė trumpąją žinutę, kviesdama pasivaikščioti, jis sutiko, kadangi neturėjo, ką veikti. Tuo metu buvo lengvai apsvaigęs nuo alkoholio, girtas nebuvo. Prieš susitinkant su M., buvo susitikęs su savo draugu A. R., išgėrė du vieno litro talpos alaus butelius. Kaime parduotuvės užsidaro 20 val. Atsimena, kad alkoholio jau nebegalėjo nusipirkti, girtas nebuvo, todėl, kai M. pasiūlė susitikti, sutiko. Su M. susitiko prie (duomenys neskelbtini) gatvės, nepastebėjo, kad ji būtų neblaivi. M. žinutėje parašė, kur nori susitikti. Sutartoje vietoje abu susitiko ir ėjo pasivaikščioti aplink kaimą. Bevaikščiodami apėjo kelis ratus aplink kaimą, apie ką kalbėjosi, neprisimena, bendromis temomis. Bevaikščiodami priėjo jo namus ir atsisėdo pasikalbėti namo verandoje. Kiek tuo metu galėjo būti valandų, tiksliai pasakyti negali, galimai 21–22 valanda. Besėdint su M., abiem pasidarė šalta ir jis pasikvietė M. užeiti į namo vidų. Abu nuėjo į antrąjį namo aukštą, į negyvenamą kambarį. Kambaryje jis atsisėdo ant fotelio, o M. atsisėdo ant lovos. Kalbėjosi su ja, juokavo. M. atėjo prie jo, kadangi paprašė cigaretės. Namuose alkoholio nebuvo ir jokio alkoholio M. nedavė. Prie pat lovos yra stalas, M. ant jo atsisėdo. M. padavė cigaretę, ji rūkė. Fotelis, ant kurio jis sėdėjo, stovėjo šalia stalo, ant kurio sėdėjo M.. Bekalbant abu vienu metu palinko vienas prie kito ir pasibučiavo. Bučiavosi į lūpas. Besibučiuojant M. nusiėmė striukę, tada pati atsigulė ant lovos, pati nusiėmė kelnes, palindo po antklode, pati nusėmė apatinius drabužius. Nusiėmusi apatinius drabužius, juos padėjo prie lovos. Tada ji pakvietė jį, sakydama „ateik čia“. Jis atėjo prie lovos, taip pat nusiėmė kelnes, apatines trumpikes. Kai nusirengė, M. pasakė „ateik ant manęs“. Tada jis atsigulė ant M., viršutinius rūbus ji jau pati buvo nusiėmusi, jis pats pasiliko su marškinėliais. Atsigulęs ant M., įkišo savo varpą į jos makštį. Varpa buvo erekcijos būsenoje. Erekcija įvyko savaime, M. rankomis jo varpos nelietė. M. jis taip pat nelietė. Prieš užlipdamas ant M., kuri gulėjo lovoje ant nugaros, užsidėjo prezervatyvą. Atsigulęs ant M., bučiavo M. lūpas, daugiau niekur nesilietė. M. pati rankomis prisilietė prie jo varpos ir padėjo jam varpą įvesti į jos makštį. Įvedus varpą į makštį atliko su M. lytinį aktą, sperma ištekėjo į prezervatyvą. Savo varpą buvo įkišęs M. tik į makštį, daugiau niekur nekišo, oralinio ir analinio sekso tarp jų nebuvo. Lytinis aktas truko kelias minutes. Iš karto po lytinio akto jis išlipo iš lovos ir nusiėmė prezervatyvą. Kai nusiiminėjo prezervatyvą, M. matyti negalėjo, kadangi kambaryje buvo tamsu. Tada užsidėjo kelnes ir nuėjo į kitą kambarį, kur išmetė prezervatyvą į pečių. Tuo metu M. apsirenginėjo. Išmetęs prezervatyvą ir parėjęs atgal į kambarį, pamatė, kad M. jau buvo baigusi apsirengti, ji buvo jau užsidėjusi net striukę. Atėjęs į kambarį išgirdo, kad kažkas koridoriuje vaikšto. Atidarė kambario duris ir pamatė stovinčią savo mamą A. Č.. Mama jo paklausė, ką jis čia daro, tada pamatė kambaryje esančią M.. Mama apšaukė M., ką ji taip vėlai jų namuose daro ir liepė jai išeiti iš namų. M. iš jo namų išėjo. Jis nulipo į pirmąjį namo aukštą ir, pasidaręs kavos, ėjo žiūrėti televizoriaus. Viso vakaro metu M. niekaip nesipriešino, nesakė, kad nenori mylėtis. Tai buvo vienas ir vienintelis kartas, kai mylėjosi su M.. Su M. susitiko po kelių dienų, tačiau tik šiaip pasikalbėjo, paklausinėjo vienas kito kaip sekasi ir tiek. Daugiau jokių santykių su M. neturėjo. M. jam pati buvo pasakojusi, kad ji jau yra turėjusi lytinių santykių. Kada M. tai pasakojo, tiksliai neprisimena, taip pat sužinojo tai iš jos draugės J. Š.. J. Š. pasakojo, kad jai M. buvo pasipasakojusi, jog jau yra turėjusi lytinių santykių. Šią informaciją sužinojo iš J. Š. dar prieš lytinius santykius su M.. Su kuo M. buvo turėjusi lytinių santykių, nežino, jam ji apie tai nieko nepasakojo. Jis žino, kad M. draugavo su D. P., nuo kada pradėjo draugauti ir kiek laiko draugavo, nežino. Ar jie turėjo lytinių santykių, nežino. M. jam pati sakė, kad su D. draugauja, tačiau neatsimena, kada tai buvo, gal prieš metus. Alkoholį jis vartoja maždaug į savaitę po tris kartus, tačiau nelaiko savęs priklausomu nuo alkoholio. Kodėl turėjo lytinius santykius su M., negali pasakyti. Lytinių santykių metu M. nuogos nematė. Ar M. kūnas jau buvo pradėjęs bręsti, negali pasakyti. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Supranta ir suvokia visas pasekmes. Lytinių santykių su M. metu žinojo, kiek jai yra metų, kad jai tuo metu dar nebuvo 14 metų (2 t., b.l. 116–118).

Teisiamojo posėdžio metu V. Č. papildė, jog jis iš tikrųjų nežinojo, kiek jai metų, ji meluodavo, kad jai 15 metų, tačiau jis suvokė, kad ji nepilnametė. Lytinių santykių su ja turėjo tik vieną kartą. M. gyrėsi, kad lytinių santykių yra turėjusi iki tol. Po šio įvykio su M. nebendravo, ji niekuo nesiskundė, jautėsi gerai. Parodymų patikrinimo metu jis pasakojo tiesą.

Kaltinamasis D. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su M. T. lytinių santykių jis turėjo pirmąjį kartą jo namuose nukentėjusiosios iniciatyva. Kaltinamajam nurodžius, jog tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, teismas pagarsino kaltinamojo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus. Apklaustas kaip įtariamasis D. P. parodė, kad savo kaltę prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Jis draugavo su R. A., kuris gyveno (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš 10 metų R. A. pradėjo gyventi su V. T.. Su V. T. kartu gyveno dukra M. T., kuriai tuo metu buvo apie 5–6 metus. Su R. A. buvo draugai, užeidavo pas juos į namus, matydavo V. T. dukrą M.. Ar tuo metu M. jau lankė mokyklą, negali pasakyti. Su R. A. bendravo iki pat šio mirties, kada šis tiksliai mirė, neatsimena, tačiau maždaug prieš 5-6 metus. R. A. mirus, V. T. su dukra dar kurį laiką gyveno R. A. namuose, pragyveno dar apie metus. R. A. mirus, kartu su R. G. jis kartais užeidavo pas V. T. į R. A. namus išgerti alkoholio. R. G. buvo jo draugas, su juo bendravo nuo vaikystės. R. A. mirus, V. T. vėliau išsikraustė gyventi pas R. G., kaip pas savo sugyventinį. M. gyveno kartu su V. T.. V. T. kartu su dukra atsikrausčius pas R. G., jis lankydavosi pas juos namuose, matydavo augančią M., tuo metu, kai M. kartu su savo mama apsigyveno pas R. G., jai galėjo būti kokie 7-8 metai. Pas R. G. M. su motina gyvena iki šios dienos. Kai užeidavo pas R. G. jis dažnai būdavo išgėręs. Kai gerdavo alkoholį, būdavo ir M.. 2015 metais, rudens metu, mėnesio neprisimena, M. tuo metu buvo apie 12 su puse metų, pradėjo žiūrėti į M. kaip į moterį, kadangi begeriant pas R. G. namuose, M. pradėjo jam sakyti, kad jis jai patinka, M. prie jo lįsdavo bučiuotis. Jis M. taip pat bučiavo, bučiavo ją kaip moterį. Kadangi būdavo girtas, M. neatstūmė, nors suprato, kiek jai buvo metų. Kartais M. ateidavo pas jį į namus, ateidavo pavalgyti, šiaip pabūti. R. G., būdamas girtas, šūkaudavo, todėl M. išeidavo iš namų ir ateidavo pas jį. R. G. namuose gyveno tik jis pats ir M. su savo mama V. T.. Kai M. ateidavo pas jį į namus, jo namuose nieko tuo metu nebūdavo. Jis savo namuose gyvena su mama B. P., tik dviese. Tuo metu jo mama būdavo darbe. Taip su M. bendravo apie pusę metų, tik bučiuodavosi. Bučiuodavo jai į žandą, vėliau lūpas, burną, kitų jos kūno vietų nebučiuodavo. M. atsakydavo į jo bučiavimus, pati jį bučiuodama. Bučiavo jo lūpas, kaklą, kitų jo kūno vietų M. nebučiavo ir rankomis nelietė. Su M. kitokio sąlyčio būdu savo lytinės aistros netenkino. Jei gerai prisimena, 2016 metais, šaltuoju metų sezonu, mėnesio tikrai negali pasakyti, savaitės dienos taip pat negali pasakyti, dienos metu M. pati atėjo pas jį į namus. Namuose tuo metu nieko be jo ir M. nebuvo. Jam tą dieną buvo darbe išeiginė, o ar M. reikėjo eiti į mokyklą, negali pasakyti, M. dažnai praleisdavo pamokas. Dėl kokios tiksliai priežasties M. atėjo, negali tiksliai pasakyti. Su M. nuėjo į jo kambarį pažiūrėti televizoriaus. Bežiūrint televizorių, su M. pradėjo bučiuotis, toliau pradėjo glamonėtis. M. nesipriešino, niekaip neparodė, kad ji nenorėtų jo glamonių. M. pradėjo glostyti jo kojas, jam įvyko erekcija, M. kišo rankas prie jo varpos, glamonėjo. Besiglamonėjant M. paklausė, ar ji nori pasimylėti. M. atsakė, kad nori. Pradėjo nurenginėti M., o ji nurenginėjo jį. Abu nurenginėjo vienas kitą vienu metu, nurengė vienas kitą visai nuogai. Visada kelnių kišenėje nešiojasi prezervatyvus, specialiai jų nepirko. Nurengęs M., iš kelnių kišenės pasiėmė prezervatyvą, kurį užsimovė ant savo lytinio organo. Tuo metu buvo blaivus. Blaivi buvo ir M.. M. atsigulė ant lovos pati, o jis tuo metu užsidėjo prezervatyvą. Užsidėjęs prezervatyvą, užlipo ant M.. M. gulėjo ant nugaros. Užlipęs ant M. savo varpą įkišo M. į makštį ir atliko lytinį aktą. M. kūnas jau buvo pradėjęs bręsti, matėsi augančios krūtys, ant gaktos buvo plaukai, tai matė pats. M. tada matė nuogą pirmą kartą. Sperma išsiliejo į prezervatyvą. Lytinio akto metu M. nesiskundė, kad jai būtų skaudėję. Patalynė, ant kurios su M. mylėjosi, buvo baltos spalvos, po lytinio akto nepastebėjo, kad patalynė būtų ištepta krauju. Kaip vyras, turintis patirtį, suprato, kad tai nebuvo jos pirmieji lytiniai santykiai. Apie tai, kiek M. prieš jį yra turėjusi partnerių, lytinių santykių ir ar išvis jų turėjo, nesikalbėjo. Pasimylėjus su M. pirmąjį kartą, M. buvo linksma, neverkė, niekuo nesiskundė. Baigus lytinį aktą, dar kurį laiką pagulėjo lovoje, vėliau atsikėlė, abu apsirengė ir palydėjo M. iki jos namų. M. gyvena nuo jo namų maždaug už 300 metrų. Po pirmųjų lytinių santykių su M., užeidavo pas R. G. išgerti alkoholio. Su M. bendraudavo R. G. namuose. Kol su R. G. gerdavo alkoholį, gerdavo ir V. T.. Ateidavo kartą į savaitę. M. negerdavo, nes ją dažnai atvažiuodavo patikrinti socialiniai darbuotojai. M. pati jam pasakojo, kad būdama su draugėmis išgerdavo sidro. Begeriant alkoholį kartu su R. G. ir V. T., jiems matant, M. pati ateidavo prie jo, jį apsikabindavo, atsisėsdavo jam ant kelių. Nei V. T., nei R. G. dėl tokio M. elgesio nieko nesakydavo, vadindavo jį žentu. Tiek R. G., tiek V. T. žinojo, kiek jam yra metų, jo ir M. santykiams jie neprieštaravo. Kaip vėliau suprato iš M. pasakojimų, M. mama V. T. žinojo, kad jis su M. mylėjosi. Ar ji rimtai vadino jį žentu, ar tik juokaudavo, nežino. Antrą kartą su M. turėjo lytinių santykių R. G. namuose, nuo pirmųjų lytinių santykių praėjus maždaug pusei mėnesio. Atėjo pas R. G. kaip visada išgerti alkoholio. Begeriant alkoholį, R. G. su V. T. nuėjo miegoti, o jis su M. nuėjo į atskirą kambarį, kur pasimylėjo ir antrą kartą. Pradėjo abu bučiuotis, naudojo prezervatyvą, lytinį aktą atliko į makštį. Jokiais kitokiais būdais su M. niekada savo lytinės aistros netekino, visada būdavo lytiniai aktai tik į makštį. M. jo varpos niekada nebučiavo, jis M. niekada jos lytinių organų nelaižė. Tiksliai aplinkybių kaip mylėjosi antrą kartą neatsimena, kadangi buvo neblaivus, tačiau M. nei antrąjį kartą, nei visus kitus kartus nesipriešino, santykiaudavo visada abipusiu sutikimu ir noru. Daugiausiai kartu su M. mylėjosi pas R. G. namuose, viso galėjo būti 8 ar 9 kartai. Mylėdavosi su M. kas dvi – tris savaites, kadangi darbo reikalais vykdavo į miškus, jo nebūdavo namuose. Pas jį namuose su M. lytiškai santykiavo du kartus. Pas R. G. – 8 ar 9 kartus, taip pat yra mylėjęsi M. sudegusiuose namuose, dar prieš jiems sudegant, kai V. T. namą išnuomojo ir išsikraustė ten gyventi. Viso tuose namuose su M. mylėjosi vieną kartą, tuo metu namuose nieko be jų su M. nebuvo. G. A. buvo jo draugas, kuris vykdavo dirbti į (duomenys neskelbtini). Išvykdamas į (duomenys neskelbtini) palikdavo savo kaimynui V. B. raktus nuo namo ir prašydavo juos prižiūrėti. Kartu su V. B., R. G., kartais būnant ir G., kai šis būdavo grįžęs į (duomenys neskelbtini), G. namuose gerdavo alkoholį. Kai vartodavo alkoholį, ateidavo ir M.. M. ateidavo pati. Begeriant alkoholį, su M. ėjo į atskirą kambarį, kur mylėjosi. Tiek R. B., tiek G. A. matydavo jį su M.. M. sėdėdavo prie jo. Viso šiuose namuose su M. mylėjosi vieną kartą. Draugai, su kuriais gėrė alkoholį, nematė, kad su M. ėjo į atskirą kambarį, kadangi buvo per daug girti. Daugiau jokiose kitose vietose su M. nesimylėjo, viso mylėjosi su M. 11 ar 12 kartų. Paskutiniai lytiniai santykiai buvo prieš pusantro mėnesio, atsimena, kad buvo balandžio mėnuo, buvo praėjusi balandžio 1-osios diena, buvo savaitgalis, tačiau kuris, neprisimena, datos negali pasakyti. Paskutinį kartą su M. mylėjosi R. G. namuose. Tuo metu R. G. buvo ligoninėje, namuose buvo V. T. ir M.. Atsinešė alaus, išgėrė jį su V. T. ir ši nuėjo miegoti. Jai nuėjus miegoti, su M. pasimylėjo M. kambaryje. Datų, kada turėjo su M. T. lytinius santykius, tikrai negali prisiminti ir pasakyti. Su M. bendravo šeštadienį, 2017 m. gegužės 13 d., buvo ją sutikęs kaime. Draugiškai pasikalbėjo su ja ir nuėjo namo. Kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, M. jam nieko nesakė. Apie tai, kad yra kviečiamas į policiją, sužinojo iš savo darbdavio. Dėl ko kviečia policija, sužinojo tik atvykęs į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą. Visą laiką suprato ir suvokė, kad turėjo lytinius santykius su mažamete, šiuos santykius palaikė, kadangi M. labiau norėjo šių santykių nei jis pats. Nežino, ar M. yra turėjusi lytinių santykių su kuo nors kitu, jam M. nieko nesipasakojo. V. T. jam niekada nesakė, kad prieštarauja jo santykiams su M.. Nėra pastebėjęs, kad V. T. būtų viešai mylėjusis namuose su vienu ar kitu savo sugyventiniais. Suvokia ir supranta, kad už lytinius santykius su mažamete yra baudžiama įstatymo nustatyta tvarka. Kartais draugas G. A. atsiveždavo kokių draugių iš (duomenys neskelbtini), su kuriomis ir jam tekdavo pasimylėti. Jokių pinigų šioms moterims nemokėdavo. Šių moterų nei vardų, nei pavardžių tikrai nežino, tai būdavo moterys, ne jaunos mergaitės. Iš kur G. pažinojo tas moteris, negali pasakyti. Kol bendravo su M., taip pat turėjo lytinių santykių su kokiomis keturiomis kitomis moterimis. Kiek kartų buvo su jomis lytiškai santykiavęs, negali pasakyti, tačiau galėjo būti apie 20–30 kartų. Apie kitas moteris M. nežinodavo. Kai mylėdavosi su kitomis moterimis, naudojo apsisaugojimo priemones. Daugiau apie šiuos faktus nieko papasakoti negali. Gailisi, kad turėjo lytinių santykių su mažamete, supranta ir suvokia pasekmes. (3 t., b. l. 28–31).

Motyvuojamoji dalis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildė, kad apie M. bendravimą su V. Č. jis sužinojo iš pačios nukentėjusiosios, ji sakė, kad su juo draugavo, tačiau nenurodė, kiek laiko. Nesakė, ar su juo turėjo lytinių santykių. Šiuo metu jo santykiai su M. T. yra geri, susitikus pasisveikina. Nemano, kad ji apkalbėtų, jos parodymais tikėti galima. Jo paties santykiams su nukentėjusiąja įtakos turėjo alkoholis, blaivas taip nebūtų elgęsis. Parodymų patikrinimo vietoje aplinkybes nurodė teisingai.

Be kaltinamųjų parodymų jų kaltę patvirtina kiti teisme ištirti įrodymai.

Nepilnametė nukentėjusioji M. T., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad su V. Č. ji gyvena viename kaime, jis yra jos patėvio sesers vaikas. V. pažįsta nuo 7 metų, jis dažnai ateidavo pas juos. Kol buvo gyvas patėvis, V. ateidavo pas patėvį, paskui ateidavo kavos atsigerti. 2012 m. mirė patėvis. Su V. bendravo, susirašinėdavo žinutėmis, išeidavo pasivaikščioti. Kai jai buvo 12 m., vaikščiojo su V., laiko tikslaus neprisimena. Apie ką kalbėjosi, neprisimena. Dar sėdėjo prie darželio ir V. pasiūlė nueiti iki jo (namų). Nežino, kodėl pasiūlė nueiti, gal kad buvo vėsus oras. Nuėjo pas jį į antrą aukštą. Jo tėvų nebuvo, V. taip sakė. Tada pasimylėjo, V. buvo išgėręs, jautė kvapą ir taip atrodė. Sėdėjo ant lovos. Buvo vėlus metas, nežino, kiek buvo valandų, bet lauke buvo tamsu. Nuėjo į kitą kambarį, nes nenorėjo eiti namo. Ji buvo kambaryje, atėjo V., atsigulė šalia. Ji gulėjo lovoje su drabužiais, gulėjo ant patalynės. V. ją apkabino. Kažką kalbėjo, ji jam nieko nesakė. Abu pasibučiavo į lūpas paprastai. Toliau tiesiog taip viskas gavosi, tas lytinis aktas. Kai vyko lytinis aktas, buvo pas V. kambaryje ant lovos. Ką buvo apsirengusi nepamena. Kai vyko lytinis aktas, buvo dalinai apsirengusi, buvo su liemenėle. Kitus rūbus nusirengė, galėjo būti, kad V. padėjo nusirengti. V. buvo su „maike“ ir apatiniais. Kai jis užmigo, ji apsirengė, išėjo į lauko tualetą ir parėjo namo. Lytinis aktas vyko paprastai. Akto metu nekalbėjo. Abu bučiavosi, buvo atliktas lytinis aktas. Viskas baigėsi paprastai, normaliai. Kai aktas baigėsi, V. nulipo nuo jos, apsikabino ją. Ji apsimovė apatinius. V. buvo su apsaugos priemone, nes kai išeidinėjo, prie lovos buvo praplėštas prezervatyvo pakelis. Bandė užmigti, neužmigo, prieš rytą išėjo namo. Paskui nustojo bendrauti ir viskas. Nežino, kaip jautėsi lytinių santykių metu. Jai tas įvykis buvo neįsimintinas. Jai tai buvo pirmi lytiniai santykiai. Nežino ar V. žinojo, kad tai pirmi santykiai, apie tai nekalbėjo. Lytinio akto metu jautėsi normaliai, jai neskaudėjo, viskas buvo gerai. V. apie ją žinojo beveik viską, nes abu bendraudavo. Jis žinojo kiek jai metų. Tas įvykis įvyko kai jai buvo 11 m ar 10 m. Nežino kelintoje klasėje buvo. Nežino koks buvo metų laikas, bet nei žiema, nei ruduo. Nepamena ar reikėjo eiti į mokyklą, galėjo būti atostogos arba savaitgalis. Gal ir galėjo būti ruduo. Tiksliai nepamena ir kiek jai buvo metų. Įvykio metu galėjo būti, kad buvo antroje klasėje, nes buvo palikta antrus metus. Jų santykiai nutrūko, nes nebenorėjo bendrauti, o jis norėjo bendrauti, rašė jai žinutes, bet ji neatrašinėjo. Dabar su V. nebendrauja. Po įvykio V. nematė, nebendravo. Su V. prieš metus dar turėjo lytinių santykių. Buvo žiema ar pavasaris. Su V. vaikščiojo, atsisėdo prie verandos pas jį parūkyti. Kažką kalbėjosi. Tada draugavo su D., kai buvo antras kartas. Tą antrą kartą iš vis sunkiai prisimena. Norėjo pamėginti kaip jausis. Ji prisėdo arčiau, apsikabino. Tada nuėjo į namus, į antrą aukštą, tik į kitą kambarį. Tai nebuvo tas pats kambarys, kuriame buvo pirmi lytiniai santykiai. Antrą kartą nuėjo į V. kambarį. Kambaryje buvo lova, spinta. Atsisėdo ant lovos, pradėjo bučiuotis. Nusirengė rūbus. Jis nusiėmė kelnes. Ji nusiėmė kelnes, kelnaites. Rūbus nusirengė pati. V. buvo su apsisaugojimo priemonėmis, nes girdėjo, kaip atplėšė pakuotę. Viskas baigėsi kaip pirmą kartą. Apsirengė, parūkė ir išėjo. Su V. nieko nekalbėjo, gal jis kažką ir sakė, bet neprisimena. Lytinio akto metu jautėsi gerai. Lytiniam aktui iniciatyvą parodė abu, nes abu apsikabino ir pradėjo bučiuotis. Po akto parūkė kambaryje, atsisveikino ir išėjo namo. Alkoholio tą dieną ji nevartojo. Bučiavosi į lūpas. Kitokių veiksmų nebuvo. Viskas vyko vakare, nes degė šviesos. Galėjo būti po 22 val. Nežino, kas tuo metu buvo namuose, gal jo mama ir jo patėvis. Su V. toliau bendravo kaip draugai. Kai buvo pirminiai santykiai, su V. draugavo. Nežino kiek laiko su V. draugavo. Negali pasakyti nuo kada draugavo, bet draugystė nutrūko po lytinių santykių. Prieš metus ir 4 mėnesius turėjo santykių su D.. 2017 m. pavasario gale buvo apklausa ir su D. buvo draugavę 1 metus ir 4 mėnesius. Su D. pradėjo draugauti maždaug 2015 m. pabaigoje, 2016 m. pradžioje. Tuo metu gyveno „(duomenys neskelbtini)“, o mokėsi 4 klasėje. Grįždavo iš „(duomenys neskelbtini)“ pas mamą, jis ateidavo, pažinojo, nes viename kaime gyveno. D. buvo jos patėvio R. G. draugas. D. dabar 36 m. D. gimtadienis spalio mėnesį. Iš pradžių su D. tik šiaip bendravo, susitikdavo kaime, arba kai mamos nebūdavo į namus ateidavo. Ji nenorėjo, kad mama žinotų, kad bendrauja. Mama matydavo, kad D. ateidavo pas patėvį, kol jis buvo gyvas. Jos patėvis gerdavo, tai jie kartu išgerdavo. Patėvis neseniai mirė. Iš pradžių su D. tik pakalbėdavo, paskui apsikabindavo, pasibučiuodavo kaip draugai. Bučiuodavosi ir į lūpas. Nežino, ar kas nors matė, kaip jie apsikabindavo ir pasibučiuodavo. Susitikdavo pas ją namuose, kai mamos nebūdavo, pas jį namuose. Pradžioje kalbėdavosi visokias nesąmones. Tada pajuto jam kažkokią šilumą, įsimylėjo D.. Jis taip pat įsimylėjo. Kalbėjosi apie savo santykius, pykosi dėl metų, nes jis už ją vyresnis. Jam buvo pasakiusi, kiek jai yra metų, bet abu ir toliau bendravo. D. labai atsižvelgdavo, kad ji daug jaunesnė, kad jam kažkas gali būti. Abu draugavo kaip pora, turėjo apie 15 lytinių santykių. Kartą jis palydėjo ją namo, mamos nebuvo. Buvo vakaras. Atsisveikindama jį apsikabino, negalėjo paleisti, pradėjo bučiuotis. Abu buvo jos kambaryje. Namas vieno aukšto. Lytiniai santykiai gavosi savaime. Abu gulėjo pas ją ant lovos. Rūbus nusirengė ir pasidėjo ant fotelio. Savo rūbus ji pati nusirengė, o jis buvo nepilnai nusirengęs, kelnes buvo pasilikęs ant vienos kojos. Ji nusimovė kelnes, o liko su „maike“ ir liemenėle. Bučiavosi į lūpas, gal į kaklą. D. naudojo prezervatyvą, matė, kaip paskui išmetė per langą. Kai baigėsi lytinis aktas, jis ją pabučiavo, atsigulė šalia, apsikabino. Pagulėjo, atsikėlė, jis išėjo. Tuo metu daugiau nieko namie nebuvo, niekas nematė. Apie santykius su niekuo nekalbėjo, bet kalbėjo su J. Kiek laiko viskas tęsėsi, nežino, bet maždaug galėjo būti apie 15 lytinių santykių, nes jos nebūdavo, retai susitikdavo. Būdavo santykiai kartais kartą per mėnesį, kartais iš vis nebūdavo. Mylėdavosi jos namuose, jo namuose du kartus, du kartus draugo name, kurį prižiūrėjo, ir tuose namuose, kur dabar gyvena. Draugo namuose kartą buvo nuėjusi televizorių pažiūrėti ir išėjo, antrą kartą taip pat išėjo. Paskutinį kartą lytiniai santykiai su D. nepamena, kada buvo, gal pavasarį, kai buvo apklausa. Paskutiniai santykiai galėjo būti prieš 5–6 mėnesius iki tyrimo pradžios (apklausos). Dabar su D. bendrauja tik tiek, kad pasisveikina. Telefonu nebendrauja, nes D. telefono neturi. Dėl susitikimų tardavosi per pažįstamus. Su D. apie tyrimą nekalbėjo. Nežino, kodėl santykiai nutrūko. Suprato, kad jis nenori su ja bendrauti. Su D. nebebendrauja, nes jam negalima su ja bendrauti, bent jau taip girdėjo iš kitų. Visi lytiniai santykiai buvo vienodi, nebuvo jokių įvairovių ar pakeitimų. Lytinių santykių metu jautėsi normaliai, neskaudėjo. Vieną kartą buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir tada buvo pirmas kartas. Nežino, ar tą dieną D. buvo apsvaigęs. Jos elgesys negalėjo skirtis, kai buvo apsvaigusi ir blaivi. Su D. gal ir kalbėjosi kažką apie lytinius santykius, kad gali būti kažkas blogai. Jis jos neklausė, ar ji yra turėjusi lytinių santykių, bet jis turėjo suprasti, kad ji yra turėjusi lytinių santykių. J. Š. yra kažką pasakojusi, jos gerai sutardavo. Net neįsivaizduoja, ką jai yra papasakojusi. Nežino, ar J. žinojo, kad turėjo santykius su V.. J. žinojo, kad ji draugauja su D., nes J. buvo juos mačiusi, o ar žinojo, kad turėjo lytinių santykių – nežino. Mama apie santykius su D. nieko nežinojo, mama sužinojo tik tyrimui prasidėjus apie tai, kad ji draugavo su V. ir D., ir su jais turėjo lytinius santykius. Kai sužinojo, mama supyko, bet nieko nekalbėjo, nes nėra linkusi kalbėti. Nežino, ar mama jos kažko klausė. Ji nėra linkusi kalbėti, o ypač su mama. Nėra žmogaus, kuriam galėtų išsipasakoti, su savimi pasikalba. Ne viską pasakojo ir geriausiai draugei. Mano, kad teismui pasakė viską. Iš pradžių su D. bendravo, paskui įsimylėjo. Pirmi lytiniai santykiai su D. buvo tame name, kuris dabar sudegęs, ten gyveno, mamos tą vakarą nebuvo. Antri santykiai kur buvo, neprisimena. Buvo santykiai D. draugo name. Draugas G. išskridęs į užsienį ir D. prižiūrėjo tą namą. Susitikdavo abu ir nuspręsdavo, kur nueiti. Pirmi santykiai buvo ne draugo name, o jos namuose. Paskutiniai santykiai buvo tuose namuose, kur dabar gyvena. Tyrėjai ne viską buvo pasakiusi, nes nenorėjo patėvio nervinti. Apie lytinius santykius pasakė pats D.. Kai būdavo lytiniai santykiai, namuose nieko nebūdavo (1 t., b. l. 102–106).

Nukentėjusiosios M. T. atstovė pagal įstatymą V. T. parodė, kad ji su dukra M. T. gyvena M. Su dukra sutaria gerai, ji mokosi (duomenys neskelbtini), mokytojai ja nesiskundžia, mokyklą lanko. Taip pat bendrauja su socialine darbuotoja, kuri dukra taip pat nesiskundžia. Tačiau jai yra tekę lankytis Vaiko teisių apsaugos tarnyboje dėl to, kad M. T. nelankė mokyklos. Buvo toks laikotarpis. Apie dukters lytinius santykius ji sužinojo iš socialinės darbuotojos, pati dukra jai nieko nesakė. Socialinė darbuotoja pasakė, kad nukentėjusioji turėjo lytinių santykių su abiem kaltinamaisiais. Tuomet buvo ir dukra, kuri iš pradžių tylėjo, o vėliau pripažino. Ji nesakė, su keliais vyrais turėjo lytinių santykių, nenurodė jų vardų ir pavardžių. Abu kaltinamuosius nurodė pažįstanti, jie kartais ateidavo į liudytojos namus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaitė nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 51–54) V. T. parodė, kad be M., kuri yra paskutinė iš visų jos vaikų, turi dar 4 vaikus. Visi keturi vaikai buvo vieno ir to paties tėvo – Z. S., kuris šiuo metu jau yra miręs. Vaikus iš jos paimdavo socialinės darbuotojos, vos tik vaikams gimus, kadangi nebuvo sąlygų jų auginti. Su vaikų tėvu kartu negyveno, jis tik ją lankydavo, o pati gyveno kartu su savo mama pas savo seserį, kuri gyveno su sugyventiniu. Sesers sugyventinis labai smurtaudavo, yra pakėlęs ranką ir prieš ją pačią. Niekur kitur neturėjo galimybių apsigyventi. Pirmąjį vaiką pagimdė, kai jai buvo 16 metų. Apie apsisaugojimo priemones nieko nežinojo, todėl ir toliau gimdė vaikus, kuriuos iš jos socialiniai darbuotojai paimdavo. Z. S. retkarčiais turėdavo darbus, gyveno kitame kaime, kartu su juo apsigyventi nesikvietė, todėl ir gyveno atskirai. Su Z. S. pradėjo draugauti nuo 16 metų. Z. už ją buvo nedaug vyresnis – 3 metais. Z. yra ir M. tėvas, tačiau jis tėvystės M. atžvilgiu nepripažino, savo pavardės M. nesuteikė, M. jo nepažinojo. Prieš M. gimstant, persikraustė į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur apsigyveno su savo mama ir seserimi kitame name, jau be sesers sugyventinio. Sąlygos tame name buvo tinkamos auginti vaiką, todėl socialiniai darbuotojai jai priekaištų neišreiškė. Augino M. viena, padedant jos mamai ir seseriai iki M. suėjo 6 metai. Tada susipažino su R. A., su kuriuo pradėjo gyventi jo namuose kaip sugyventiniai. Kartu su R. A. ir M. atsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą, kadangi R. nuomojosi namą iš savo dukterėčios E.. M. tuo metu buvo 10 metų. M. lankė mokyklą (duomenys neskelbtini), lankė pirmą klasę kelis metus, kadangi jai buvo įkandęs į galvą kaimynų šuo, mergaitė ilgai buvo gydyta. M. mokslai sekėsi sunkiai, tačiau kuo toliau, tuo sekėsi geriau. Bet mergaitė bėgdavo iš mokyklos, tingėjo ją lankyti, mokytis nenorėjo, todėl kelis metus buvo likusi kartoti kurso, tačiau kurias tiksliai klases kartojo – negali pasakyti. Ji domėdavosi mergaitės mokslais, darydavo su M. pamokas, kiek pajėgdavo suprasti pati. Ji pati yra baigusi (duomenys neskelbtini) klases. Nuolat sunkiai dirbo, bandė mergaitę išlaikyti. Su R. A. pragyveno apie 3 metus. R. A. mirė (duomenys neskelbtini). Po R. A. mirties išsikraustė su M. gyventi pas kitą sugyventinį – R. G.. R. G. sunkiai serga onkologine liga, iš patalo nesikelia, labai sunkiai kalba. Buvo momentas, kai buvo susipykę su R. G. dėl jo girtavimo ir smurtavimo, tada buvo išsikraustę gyventi į kitą namą, kurį nuomojosi tame pačiame kaime, tačiau namas sudegė 2016 m. birželio 14 d.. Kai namas sudegė, grįžo gyventi pas R. G., kadangi bijojo, kad iš jos neatimtų M. socialiniai darbuotojai. M. su R. G. visada blogai sutarė. Socialiniai darbuotojai buvo M. apgyvendinę vaikų globos namuose „(duomenys neskelbtini)“ pernai metais, spalio mėnesį, kadangi M. nelankė mokyklos, nuolat iš jos bėgdavo. M. jai aiškindavo, kad bėga iš pamokų tikėdamasi, kad ji bus perkelta mokytis į pagalbinę mokyklą (duomenys neskelbtini). Mano, kad mergaitė norėjo tiesiog ištrūkti iš kaimo ir patekti į didesnį miestą ir tik tokį kelią buvo sugalvojusi. Pas juos namuose, t. y. pas R. G. lankydavosi V. Č., kuris buvo sugyventinio draugas. Ateidavo parūkyti, kavos atsigerti. Kad bendrautų kažkaip išskirtinai su M., ji neatkreipė dėmesio. Apie tai, kad M. turėjo su V. Č. lytinius santykius, sužinojo tik tada, kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas. Taip pat sužinojo, kad M. turėjo lytinių santykių ir su D. P.. Kad M. bendrauja su D., žinojo, jis lankydavosi jų namuose, bendraudavo su M., tačiau bendros kalbos su dukra apie lytinius santykius niekada nebuvo. Ji M. neklausė, ar mergaitė jau yra turėjusi lytinių santykių, kadangi dukra vengdavo tokių temų. M. apskritai vengdavo atviriau kalbėti. D. ateidavo pavartoti alkoholio kartu su R. G., alkoholį vartodavo ir ji pati. Namuose būdavo ir M.. Kad M. būtų santykiavusi su D. jų namuose, niekada nematė. Kaip ir minėjo, pati pirmą vaiką pagimdė 16 metų, todėl ir M. atveju negalvojo, kad mergaitės amžius yra per mažas tokius santykius turėti. M. bėgdavo iš namų, namuose nenakvodavo. Sakydavo jai, kad eina nakvoti pas drauges, o ji dukros ir neieškodavo, negalvojo, kad dukra meluoja. Tik tada, kai sužinojo, jog M. yra turėjusi lytinių santykių ir juos turėjo su daug vyresniais vyrais, kai socialinė darbuotoja jai paaiškino visą situaciją, kad toks vyrų elgesys su jos dukra yra neleistinas ir baudžiamas pagal įstatymą, suprato ir suvokė visą situaciją. Ji ir pati nevengdavo pavartoti alkoholio, todėl galimai neatkreipė dėmesio į svarbius dukters augimo gyvenimo periodus, tinkamai savo dukra nepasirūpino, dėl savo pačios išsilavinimo stokos. Konkretaus laiko, kada kokie įvykiai įvyko, kada tiksliai dukra lankė kurią klasę, neprisimena ir negali konkretizuoti. Kiek jai pavyko išklausinėti pačios M., daugiau su niekuo ji lytinių santykių neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu nereikš jokių civilinių ieškinių, kadangi nori, kad viskas kuo greičiau pasibaigtų. Nenori kalbų kaime, kuriame visi vieni kitus pažįsta, nenori, kad jos dukrai būtų kerštaujama (1 t., b. l. 51–54).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildė, kad kaltinamieji į jų namus užeidavo, V. Č. bendraudavo su jos sugyventiniu. Jo bendraujant su M. teigė nemačiusi, taip pat nemačiusi jų kartu ne namuose. D. P. taip pat užeidavo pas sugyventinį, su M. tik pasisveikindavo. Kitur jų kartu nėra mačiusi. Kokiu laikotarpiu dukra turėjo lytinių santykių su kaltinamaisiais, socialinė darbuotoja nesakė. Kaime jokių kalbų apie tai nebuvo, dukra yra uždara, nieko apie tai jai nesakė. Kad dukra domėtųsi lytiniais santykiais, nepastebėjo. Dabar dukra galvoja kitaip, su kaltinamaisiais nebendrauja. J. Š. yra artima M. draugė, tačiau su ja apie šią situaciją taip pat nekalbėjo.

Nepilnametė liudytoja J. Š. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad ji apklausoje dalyvauja dėl M. T. ir vyrų – V. Č. ir D. P.. Iš pradžių M. ir V. siejo draugystė, bet po truputį jie pradėjo draugauti. Kada jie draugavo, neprisimena. V. ateidavo pas M. į namus, pas M. patėvį. M. pasakodavo, kad jie pakalbėdavo, kavos, arbatos atsigerdavo. Kartą sakė, kad bučkį davė. Neprisimena tiksliai, kiek laiko M. draugavo su V.. Su V. M. lytinių santykių neturėjo. M. klausė vasarą, ar jie su V. turėjo santykių, M. sakė, kad nebuvo, tik susitikimai, bučkiai. V. irgi sakė, kad lytinių santykių neturėjo. Jų santykiai buvo kaip dviejų draugų. Dabar M. ir V. iš vis nebendrauja. Kai prasidėjo reikalai su policija, jų santykiai iš viso nutrūko. M. sakė, kad V. nebebendrauja su ja. V. jai sakė, kad su M. nenori bendrauti, kad nebūtų daugiau problemų. Mano, kad jie neturėjo santykių kaip mergina su vaikinu. V. sakė, kad bendrauti, pabučiuoti gali, bet lipti ant nepilnametės negali. V. turi dukrą su E., kuri tapo nėščia kelios dienos iki 18 m., o pagimdė ta E. jau pilnametė. V. normalus vyras. Jos santykiai su M. buvo geri, bet dabar su ja nenori bendrauti, kad nepriverstų jos su kokiu vyru į lovą atsigulti. D. blaivas neidavo pas M.. Nesąmonė, kad buvo išžaginimas. D. atsinešdavo alaus, geria kol sminga ir nori eiti namo. O M. jam sako neiti namo, pasiguldo į savo lovą, o paskui pati eina pas jį atsigulti. Pati matė, kad ji eina atsigulti į lovą. Žino, kad ji sako, kad D. ją išžagino, jos mamos pusbrolis V. pasakė, kad policijai M. sakė, jog ją išžagino pats V. ir D.. Ji su V. apie tai kalbėjosi prieš mėnesį. Mano, kad M. santykiai su D. buvo normalūs, kaip vyro ir žmonos, tiksliau vyro ir moters. M. kartą sakė, kad buvo lytiniai santykiai su D.. Neklausė, kiek jie santykių turėjo, bet pati yra mačiusi, kaip M. su D. apsikabinę buvo, bučkius duoda. Juos apsikabinusius galėjo matyti ir M. mama. Jie kartu virtuvėje sėdėdavo, nes M. mama mėgsta su D. išgerti. M. pati atsisėsdavo D. ant kelių ir bučiuodavosi. Pati yra mačiusi. Kol buvo nemiręs R., D. ateidavo, kalbėdavo, o kartą pasakė M. mamai, kad jos dukra graži. D. atnešdavo šokoladų, gėlių. D. su M. bendravo apie porą savaičių, kol nešdavo šokoladus, o paskui M. pasakė, kad jai šokoladų nebereikia, nes D. įsivėlė į santykius su ja. Nesakė M. apie pirmus lytinius santykius, bet įsivaizduoja, kad turėjo lytinių santykių su G., nes pas jį eidavo į namus kambarius tvarkyti, valgyti daryti, būdavo tuose namuose. M. M. D. ant kelių sėdinčią, besibučiuojančius, apsikabinusius. Kartą matė M. pas G. namuose, buvo jo gimtadienis. Tuose namuose M. buvo su D.. Ji pati buvo tuose namuose, bet greitai išėjo namo, nes negeria. Dabar M. su D. tik pasisveikina, bet matyt viskas pasikeitė, kai prasidėjo reikalai su policija. D. nebeateina pas M. į namus. D. turi telefoną, bet jis nemoka nei skambinti, nei žinučių rašyti. M. neturi nei D., nei V. telefono. Nenori su M. bendrauti, nes M. jai kartą siūlė su tokiu seniu draugauti, tai nenori, kad ją iš kelio vestų. M. taip D. beveik išvedė iš kelio, nes M. duodavo D. visokių bernų numerių. M. normali, nebebendrauja su vyrais, nebeateina pas ją vyrai į namus ir ji pas vyrus nebeina, alkoholio nevartoja. Anksčiau M. išgerdavo energetinių gėrimų. M., kai gyvendavo (duomenys neskelbtini), G. vežiodavo ją į namus. Pamiršo pasakyti, kad M. turėjo santykių su V.. Policijoje sakė teisybę ir tada geriau viską prisiminė, nei šiandien. M. pas ją namuose pasakojo, kad turėjo santykių su V.. Tą pasakojimą girdėjo jos mama, sesuo. M. su D. matė apsikabinusius ir miegančius praėjusios vasaros birželio mėnesį. Ji apsisuko ir išėjo. Ar jie matė ją, nežino. M. pasakojo apie vienus lytinius santykius, o paskui pradėjo įtarinėti ir privertė M. pasakyti, kad buvo daug kartų. Nesakė, kur jie mylėdavosi. Teisybė yra surašyta protokole, kai buvo apklausiama policijoje ir pati pasirašė tą protokolą. V. jai pasakojo, kad ateidavo pas M., atsigerdavo kavos, arbatos. V. paskutinį kartą matė prieš kelias dienas, bet apie M. nekalbėjo. V. žinojo, kad eis į apklausą ir jis jai sakė sakyti tiesą. Jos santykiai su V. normalūs, kaip dėdės su dukterėčia. Nedažnai su V. bendrauja, nes jis būna (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 69–72).

Liudytoja D. S. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja nuo 2012 m. Eidama šias pareigas ji prižiūrėjo M. T. šeimą, kuri buvo įtraukta į socialinės rizikos apskaitą nuo (duomenys neskelbtini) m. dėl pastovios gyvenamosios vietos neturėjimo. M. T. retai lankydavo mokyklą, o jos motina V. T. buvo nebendraujanti, su ja susisiekti būdavo sunku, į išsakytas pastabas nereaguodavo, teigė, kad nieko blogo nėra tame, kad dukra nelankė mokyklos. Kai dukra pradėjo maištauti, ji pradėjo ignoruoti socialinės darbuotojos įpareigojimus, neklausė motinos, darė, kas jai buvo įdomu, buvo nelinkusi kalbėti. 2015 m. M. T. buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose. 2016 m. rugpjūčio 16 d. ji buvo grąžinta į šeimą, kadangi motina susirado gyvenamąjį plotą, ryšys su dukra buvo artimas. Dukrai grįžus pas motiną, kaime buvo kalbama, kad jų namuose dažnai lankėsi jaunuolis, kuris nevengė artimo bendravimo su dukra. 2017 m. sausio mėn. jai paskambino V. T. teigdama, kad dukros nėra namuose, negrįžo visą naktį ir ji nežino, kur yra M. T.. Pradėjus su gimnazijos socialine pedagoge ieškoti M. T., atsirado asmuo, kuris nurodė, kuriuose namuose ji galėtų būti, kadangi iš vakaro ją ten matė. Iš ryto įsiveržus į minėtus namus, priklausančius G. A., juose rado M. T., miegančią atskirame kambaryje, o kitame buvo du neblaivūs vyresni vyrai, matėsi, kad vyko išgertuvės, mėtėsi buteliai, buvo prirūkyta. M. T. buvo neblaivi, vangiai kalbėjo. Buto šeimininkas nesuprato, kodėl buvo keliamas sąmyšis, kadangi M. T. pati nenorėjo eiti naktį namo. Su V. T. nuvykus į (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyrių, buvo pravestas prevencinis pokalbis. M. T. prasitarė turėjusi lytinių santykių prieš pusę metų su D. P., o vėliau su V. Č..

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaitė liudytojos D. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu D. S. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja nuo 2012 metų. Nuo 2012 m. kovo 3 d., prižiūri V. T. šeimą. V. T. augina mažametę dukrą M. T.. Tuo metu šeimoje apsilankė pirmą kartą. 2015 m. spalio 16 d. dėl mamos prastų socialinių įgūdžių ir netinkamos priežiūros M. T. buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, kur gyveno iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. Mergaitė per tą laikotarpį grįždavo į namus pas mamą savaitgaliais, per šventes ir vasaros atostogas. Tuo metu įtarimų niekas nesukėlė. Nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. M. T. sugrįžo gyventi pas mamą. Liudytoja su šeima toliau intensyviai ir nuolatos dirbo, stebėjo šeimą ir ja rūpinosi. 2016 m. gruodžio mėnesį, lankant šeimas, pradėjo gauti informaciją, kad V. T. namuose lankosi daug vyresni vyrai. Iš karto nuvykusi pas V. T., šito paklausė pačios V. T., ši atsakė, kad tai to paties kaimo gyventojas D., virš 30 metų amžiaus, pavardės neminėjo, kuris padeda jai skaldyti malkas ir kituose ūkio darbuose. Vėliau išsiaiškino, kad tai to paties kaimo gyventojas D. P.. Nuo 2017 m. sausio mėnesio pradžios, labai pablogėjo mergaitės elgesys: ji išeidavo į mokyklą, bet nedalyvaudavo pamokose, o į namus grįždavo laiku. Pablogėjo mokslo pasiekimai ir panašiai. Dėl to ne kartą pravesti prevenciniai pokalbiai, svarstytas mergaitės elgesys mokyklos Vaiko gerovės komisijos posėdyje, nepasikeitus situacijai, informuotas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Dar vėliau ji ėmė gauti informaciją, kad M. T. draugauja su daug vyresniu vyriškiu, kaip vėliau išsiaiškino – su tuo pačiu D. P.. Bandė kalbėtis ta tema su M. T. ir mergaitė neneigė, kad su D. bendrauja, nes jai su juo įdomiau nei su bendraamžiais. Po kaimą sklido apkalbos, kad M. T. su juo gali turėti lytinių santykių ir apskritai ji bendrauja su daug vyresniais vyrais, nors mergaitei tuo metu buvo tik 13 metų. 2017 m. balandžio 3 d. dėl pablogėjusio mergaitės elgesio ir pamokų nelankymo kreipėsi į policiją dėl prevencinio pokalbio. Pokalbio metu, dalyvaujant motinai V. T., mergaitė pasakė, kad turėjo lytinių santykių su V. Č. ir D. P.. V. Č. buvo pirmasis, su kuriuo turėjo lytinių santykių, o D. P. jai už tai nupirkdavo įvairių smulkmenų, cigarečių ir tai, ko paprašydavo. M. T. pasakė, kad po jos paskutinio apsilankymo, daugiau su D. P. nebendrauja visiškai jau apie dvi–tris savaites. Daugiau mergaitės nebeklausinėjo. Važiuojant namo, mergaitės paklausė, ar niekas prieš ją nenaudojo prievartos. M. T. atsakė, kad „mylėjosi ne visai savo noru“ (2 t., b. l. 55–56).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildė, kad M. T. nurodė turėjusi lytinių santykių su D. P. ne visai savo noru, tačiau apie smurtą neminėjo. Išaiškėjus šiems santykiams, motina buvo nustebusi, nieko nežinojo. Pažymėjo, kad M. T. apie lytinius santykius su V. Č., kurie buvo anksčiau nei su D. P., nurodė antrą kartą atvykusi į apklausą pas tyrėją. M. T. apibūdino kaip nebendraujančią, ūmaus charakterio. Pirmą kartą mergaitė nurodė lytinių santykių turėjusi tuomet, kai gyveno pas tetą, tai yra iki apsigyvenant globos namuose nuo 2015 m. Į pradėtą baudžiamąjį procesą M. T. reagavo ramiai, klausdavo, kam viso to reikia, nereikėjo pradėti, nesakė, kad ją kas būtų skriaudęs. M. T. linkusi manipuliuoti, tačiau ar ji meluotų, įvertinti sunku.

Liudytoja A. Č. parodė, kad V. Č. yra jos sūnus, kuris gyvena jos nuosavame name. M. T. ji pažįsta kaip G. sugyventinės dukrą. Ji su motina kartais ateidavo jai padėti ūkyje. Kad M. T. būtų bendravusi su jos sūnumi, ji nematė, tik vieną kartą ją išvarė, kai išgirdusi, kad kažkas daužosi, pamatė ją savo namuose lipančią laiptais. Tai buvo 2016 m. Daugiau jos su sūnumi nėra mačiusi nei vaikštant, nei būnant liudytojos namuose. Kelis metus jos sūnus gyveno (duomenys neskelbtini). M. yra mačiusi tiek geriančią sidrą, tiek rūkančią. D. P. žino kaip kaimyną, jis su M. T. vaikščiodavo po kaimą.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, perskaitė liudytojos A. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu A. Č. parodė, kad V. Č. yra jos sūnus. Pažįsta M. T., kuri yra jų kaimo gyventoja, ją pažįsta apie 4 metus. Neseniai iš posūnio R. G. sužinojo, kad 2017 m. balandžio 30 d. M. suėjo 14 metų. Jai M. atrodė lyg ji būtų 12–13 metų. Mergaitė labai smulkaus kūno sudėjimo, neaukšta, atrodo daug jaunesnė, nei jai yra iš tikrųjų metų, tačiau M. stengiasi elgtis lyg subrendusi moteris. Ne vieną kartą yra ją mačiusi rūkančią, bandė drausminti, tačiau į tai M. jai atsakė, kad „rūkiau ir rūkysiu, ir žinau iš kur dar gauti“. M. mama V. T. gyvena kartu su jos posūniu R. G., kuris serga onkologine liga, jis negali kalbėti, yra patalpintas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, gydosi. M. kartais ateidavo pas ją į namus su savo mama V., tačiau ilgai neužsibūdavo, greitai išeidavo namo. Taip pat vaikščiodavo ir jos sūnus V. pas R. G. į namus, kur gyveno ir M. su V. 2016 metais, tikslios datos neprisimena, tačiau buvo šaltas metų laikas, Velykos dar nebuvo atėjusios, apie 21-22 valandą, buvo savo namuose, ruošėsi eiti miegoti. Išgirdo antrame namo aukšte kažkokį garsą. Užlipo pažiūrėti, kas kelia triukšmą. Antrame aukšte gyvena V., tačiau V. neseniai buvo išėjęs iš namų, sakė, kad eina pas draugus, todėl pagalvojo, kad jis negalėjo taip anksti būti parėjęs. Užlipus į antrą aukštą, V. kambaryje pamatė V. ir M.. M. buvo apsirengusi žieminiais batais, žiemine striuke. V. taip pat buvo apsirengęs. Ją pamačiusi M. puolė eiti lauk iš namų, ji pradėjo rėkti ant M., kad kuo greičiau bėgtų namo. M. išėjo namo, o V. pasiliko namuose ir nuėjo miegoti. V. neklausė, ką M. veikė jų namuose. V. nesirūpina savo mergaite, po kaimą sklinda kalbos, kad M. miega su vyresniais vyrais. Yra pati mačiusi, kaip M. sėdėjo ant kelių D. P.. Tai buvo 2017 metais, prieš Velykas, tačiau tikslesnės datos neprisimena. Tai buvo pas R. G. namuose, buvo užėjusi aplankyti R. G.. Matydavo M. vaikštančią po kaimą kartu su D. P.. Taip pat matė, kai rudenį atvyko į laukus vyrai kasti bulvių, M. lindo prie vyrų, vaidino suaugusią – apsikabinėdavo vyrus, dar M. sudrausmino, sakė, kad jau pakankamai didelė pati bulves kasti, o ne vyrams ant kaklų kabintis, į ką M. tik suprunkštė, pasišaipydama. V. mėgsta vartoti alkoholį, pas V. namuose dažnai lankosi asmenys, kurie nevengia vartoti alkoholio. Tokį gyvenimo būdą mato mergaitė, jai nedraudžiama rūkyti, vartoti alkoholio. Pati matė, kaip M. geria sidrą. Kad jos sūnus turėjo lytinių santykių su M., sužinojo tik tada, kai atvyko policijos pareigūnai į namus. Pats sūnus jai apie tai nesipasakojo. Pati daugiau jokių konkrečių faktų nežino. Apie M. elgesį kaime kalbos sklinda, tačiau pati savo akimis nematė, kad M. būtų turėjusi lytinių santykių su kitais vyrais ir negali to teigti. Daugiausiai matydavo po kaimą M. vaikštančią su D. P.. Daugiau nieko papasakoti negali (2 t., b. l. 74–76).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildė, kad jai sūnus yra minėjęs, jog lytinių santykių su M. T. turėjo tik vieną kartą. Jai nėra žinoma, ar jos sūnus žinojo, kiek M. T. metų. Jos sūnus turi 2 metų dukrą, yra nevedęs, su dukros motina negyvena, kadangi gyvena pas liudytoją. Dukrą išlaikyti padeda.

2017 m. gegužės 10 d. parodymų patikrinimo vietoje metu M. T. parodė, kad ji nenori lipti iš tarnybinio automobilio, kadangi kaimo žmonės ją pamatys, po kaimą pradės sklisti kalbos. M. T. paaiškino važiavimo kryptį ir nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), M. T. išlipo iš tarnybinio automobilio ir paaiškino, kad prie šio adresu esančio vaikų darželio susitiko su V. Č., bei papasakojo, kad tuo metu buvo 2014 metai, jai buvo tuo metu 11 metų, galėjo būti gegužės mėnuo. Susitikusi su V., su juo pasivaikščiojo, vėliau V. pasiūlė eiti į jo namus. V. tuo metu buvo truputį išgėręs, o ji pati tuo metu buvo blaivi. M. T. nurodė bei paaiškino, kaip nuvažiuoti iki V. Č. namų. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), M. T., sėdėdama tarnybiniame automobilyje, parodė, kad ji su V. atėjo į šiuo adresu esantį gyvenamąjį namą, į antrąjį aukštą, parodė, kur randasi kambario, į kurį atėjo su V., langai. Kambaryje ji su V. sėdėjo, vėliau ji atsigėrė „Delight“, kurį jai padavė V.. Nuo alkoholio pasijuto apsvaigusi. Išgėrus alkoholio, ji norėjo eiti namo, tačiau V. pasiūlė neiti, o pasilikti pas jį. Ji sutiko, ėjo miegoti tame pačiame kambaryje. Vėliau atėjo V., atsigulė šalia jos, prieš tai nusiėmęs megztinį, pasiliko tik su kelnėmis ir marškinėliais. M. T. nurodė, kad tada jie pasimylėjo, tai buvo jos pirmieji lytiniai santykiai. Iš pradžių ji truputį priešinosi, tačiau vėliau nebesipriešino. Lytinių santykių metu V. naudojo prezervatyvą, taip ji nusprendė, kadangi po lytinių santykių ant žemės pastebėjo gulinčią panaudotą prezervatyvo pakuotę, nors pačio prezervatyvo nematė. M. T. nurodė, kad lytinių santykių metu jai truputį skaudėjo, tačiau V. ji to niekaip neparodė, nieko nesakė. Lytinio akto metu ji nesipriešino. Iš viso su V. turėjo tik vienus lytinius, vaginalinius santykius, kitokio fizinio sąlyčio būdu V. savo lytinės aistros su ja netenkino. Po lytinių santykių su V., ji išėjo į tualetą, kuris buvo lauke, po to parėjo namo. Būnant tualete, ant kelnaičių jokių dėmių nepastebėjo. Grįžusi namo, ant kelnaičių pastebėjo truputį kraujo. Po šių lytinių santykių daugiau su V. nebendravo. V. kartais užeidavo pas ją į namus, paklausti kaip sekasi. M. T. papasakojo, kad atėjus į V. namą, pro duris iš kiemo pusės yra koridorius, kairėje pusėje yra laiptai, vedantys į antrąjį namo aukštą, užlipus į antrąjį namo aukštą, yra mažas koridorius, dešinėje pusėje yra kambarys ir tiesiai taip pat yra kambarys, kuriame yra daug žaislų, yra stalas, lova, spinta ir du foteliai. Šiame kambaryje yra buvusi 2-3 kartus. Ant lovos, kurioje turėjo lytinius santykius su V., buvo rudos spalvos pledas, daugiau detalių neprisimena. M. T. papasakojo, kad nutraukus santykius su V., ji pradėjo draugauti su D. P.. Su D. pradėjo bendrauti kovo 28 dieną, šią dieną atsimena, kadangi buvo draugės J. sesers gimtadienis. Ji gėrė alkoholį kartu su drauge prie darželio, vėliau ėjo namo. Beeinant namo, susitiko D., kuris palydėjo ją iki namų. Tą kartą D. palydėjo ją iki namų, kurie šiuo metu yra sudegę. Kai D. mamos nebūdavo namuose, ji lankydavosi pas D.. Viso su D. yra turėjusi lytinų santykių daug kartų, kiek viso buvo kartų, ji apskaičiavo pagal tai, kad į mėnesį su D. vidutiniškai santykiaudavo po 7 kartus, viso, nuo bendravimo su D. pradžios iki pabaigos buvo 20 mėnesių, todėl paskaičiavo, kad viso galėjo būti apie 140 kartų. Paskutiniai lytiniai santykiai su D. buvo Kalėdų antrą dieną, tuo metu, kai ji lankė 4 klasę. Pagal M. T. nurodytą važiavimo maršrutą atvykus adresu (duomenys neskelbtini), M. T. nurodė, kad šiuo adresu gyvena D.. Šiuose namuose su D. turėjo lytinių santykių viso du kartus, D. niekaip nesipriešino, tačiau laikotarpio kada tai vyko, prisiminti negali. Taip pat nurodė, kad yra turėjusi lytinų santykių su D. sudegusiuose namuose ir D. draugo namuose. Pirmi lytiniai santykiai su D. buvo sudegusiuose namuose. Atvykus pagal M. T. nurodytą maršrutą prie namo griuvėsių, M. T. nurodė, kad šiuo adresu su D. turėjo pirmuosius lytinius santykius, tuo metu jai buvo 12 metų, tikslesnio laikotarpio pasakyti negali. Viso šiuose namuose yra turėjusi lytinius santykius 4-5 kartus, D. niekaip nesipriešino. Likusius lytinius santykius su D. ji turėjo D. draugo namuose. Atvykus pagal M. T. nurodytą maršrutą adresu (duomenys neskelbtini), M. T. nurodė, kad šiuo adresu esantis gyvenamasis nuosavas namas priklauso D. draugui G.. Su G. susipažino per D.. Į šiuos namus ateidavo kartu su D., kai G. būdavo išvažiavęs. M. T. nurodė, kad namas yra 4 kambarių, įėjus pro duris yra koridorius, vienos durys veda virtuvę, o kitos – į kambarius. Kambaryje, kuriame ji yra turėjusi su D. P. lytinius santykius, yra ruda medinė spinta, kreminės spalvos fotelis, stovi lova, mažas rudos spalvos staliukas, spintelė, ant kurios stovi televizorius. Ant grindų yra rudos ir raudonos spalvos kilimas. Ant lubų kabo šviestuvas mažais stikliukais. Šiuose namuose yra turėjusi lytinių santykių su D., tačiau kiek kartų – pasakyti negali. Tuo metu, kai turėjo lytinių santykių, pašalinių žmonių nebuvo. Paskutiniai lytiniai santykiai buvo prieš metus laiko, 2016 metais, Kalėdų antrą dieną ir tai buvo iš viso paskutiniai lytiniai santykiai (1 t., b. l. 71–76).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G974/2017(02) nurodyta, kad M. T. mergystės plėvėje rasti seni plyšimai. Nustatyti mergystės plėvės plyšimų mechanizmą ir padarymo laiką nėra galimybės. M. T. tepinėliuose ir tamponėliuose su makšties turiniu spermijų nerasta. Medicininių duomenų, kad M. T. apžiūros metu būtų nėščia, nėra. Esant mergystės plėvės plyšimams, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas, nes tai yra fiziologinis procesas (2 t., b. l. 4).

Žemesnės instancijos teismas

2017 m. gegužės 19 d. parodymų patikrinimo metu įtariamasis V. Č. įvykio vietoje - (duomenys neskelbtini), parodė aplinkybes, apie kurias davė parodymus apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 120–122).

2017 m. gegužės 16 d. parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis D. P. parodė, kad savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) jis mylėdavosi su M.. Pirmą kartą šiuo adresu ir pasimylėjo, tai įvyko 2015 ar 2016 metais, M. tuo metu buvo 12 su puse metų. Šiuo adresu viso turėjo dvejus lytinius santykius su M.. Pirmieji lytiniai santykiai įvyko rudens ar pavasario metu. Pirmąjį kartą, kai turėjo lytinių santykių su M., ji pati atėjo pas jį į namus. M. dažnai ateidavo pas jį į namus, tai pavalgyti, tai televizorių pasižiūrėti. Šiame name, kambaryje su M. mylėjosi lovoje, esančioje prie dešiniosios kambario sienos. Šiame kambaryje gyvena jis pats, viso name yra trys kambariai. Tuo metu, kai M. atėjo, buvo apie 15-16 val., namuose jis buvo vienas. Alkoholio nevartojo, taip pat ir M. alkoholio nevartojo. Kartu su M. ant lovos, esančios prie dešiniosios kambario sienos, žiūrėjo serialus, pradėjo bučiuotis, glamonėtis ir prasidėjo mylėjimasis. Tai buvo vaginaliniai lytiniai santykiai, naudojo apsisaugojimo priemonę – prezervatyvą, sperma išsiliejo prezervatyve, kaip po lytinių santykių jis nusimovė prezervatyvą, M. nematė. Viso mylėjosi su M. du kartus ir abu kartus tame pačiame kambaryje. Antrieji lytiniai santykiai buvo po trijų savaičių nuo pirmųjų. M. pati norėjo mylėtis, ji bučiavosi, glamonėjo, pirmųjų lytinių santykių metu, M. neparodė, kad jai būtų skaudėję, neišreiškė jokio nepasitenkinimo, nesipriešino. Antrųjų lytinių santykių metu, namuose taip pat nebuvo jokių pašalinių žmonių, taip pat buvo blaivus. Taip pat lytinių santykių su M. yra turėjęs pas G. A., tai buvo tretieji lytiniai santykiai su M., nuo antrųjų praėjus maždaug virš mėnesio. Adresu (duomenys neskelbtini), D. P. parodė, kad šiuo adresu turėjo trečiuosius lytinius santykius su M. T.. Namo viduje, kambaryje, D. P. parodė, kad šiame kambaryje vartojo alkoholį jis pats kartu su G. A., kaimynu V. B.. Datos pasakyti negali, mėnesio neprisimena, vasaros metu, buvo 2016 metai. M. tuo metu buvo 12,5 metų, ji gyveno tuo laiku pas R. G., o jam pačiam buvo 35 metai. Į šį namą M. atėjo pati, lankėsi ne pirmą kartą. M. užėjo galimai dėl to, kad jis čia buvo, galėjo matyti, kad jis buvo šiame name. Su vyrais jis gėrė sidrą ir alų, kiek alkoholio išgėrė – negali pasakyti. Gėrė iki 23.00-23.30 val. M. alkoholio nevartojo. Vėliau V. B. išėjo, o G. A. šiame kambaryje užmigo. Jis kartu su M. nuėjo į antrąjį kambarį. Kambaryje D. P. parodė į lovą bei paaiškino, kad patalynė, kuri matoma dabar - ne ta pati, kuri buvo įvykio metu. Kokios spalvos patalynė buvo įvykio metu – neprisimena. Šiuo adresu buvo vieni lytiniai santykiai su M. T.. Naktį abu pasiliko nakvoti šiame name, o kai prabudo ryte – M. jau buvo išėjusi. Kada ji išėjo, neatkreipė dėmesio ir negali pasakyti. Šių lytinių santykių metu naudojo apsisaugojimo priemonę – prezervatyvą. Pas R. G. namuose yra turėjęs visus likusius lytinius santykius su M., apie kuriuos parodė apklausos metu. (duomenys neskelbtini), namo numerio nėra, D. P. parodė, kad šis namas priklauso R. G., jame gyvena R. G. kartu su V. T. ir M. T.. Šiuo adresu vartodavo alkoholį su R. G.. Šiame name su M. T. yra turėjęs apie 12 lytinių santykių, kambaryje, kuris priklauso M.. D. P. parodė, kad kitame kambaryje vartojo alkoholį. Kambaryje esančioje lovoje jis turėjo su M. T. apie 10-11 lytinių santykių, tuo metu būdavo kiti žmonės kitame kambaryje. Paskutiniai lytiniai santykiai buvo šiuo adresu, maždaug prieš pusantro mėnesio, 2017 metais kovo mėnesio viduryje, savaitės dienos neprisimena, vakare, apie 22 valandą, tuo metu namuose buvo M. mama V. T. – kitame kambaryje žiūrėjo televizorių. Į M. kambarį V. T. atėjusi nebuvo, negalėjo girdėti, kas vyksta. Dar yra turėjęs lytinių santykių sudegusiame name, adresu (duomenys neskelbtini). D. P. parodė, kad namas sudegė maždaug prieš pusę metų. Šiuo adresu jis buvo atlydėjęs M., namuose nieko nebuvo, jis mylėjosi su M.. Tai buvo treti lytiniai santykiai su M.. Nuo bendravimo su M. pradžios viso buvo apie 12–13 lytinių santykių, šie santykiai visada buvo abipusiu sutarimu, žinojo M. amžių, kodėl tęsė santykius, atsakyti negali, M. niekaip nesipriešino (3 t., b. l. 33–37).

2017 m. spalio 31 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu D. P. atpažino G. O. kaip asmenį, kurio namuose turėjo lytinius santykius su M. T. (3 t., b. l. 49–52).

2017 m. rugpjūčio 17 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-127/2017 nurodyta, kad apibendrinus pateiktą medžiagą bei įvertinus dabartinę M. T. psichikos būklę, nustatyta, jog objektyvių duomenų, kad tiriamoji iki nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra. Šiuo (ekspertizės atlikimo) metu prasmingam produktyviam kontaktui M. T. prieinama, tačiau viso tyrimo metu išlieka įsitempusi, nerimastinga, gynybiška. Jos mąstymas nuoseklus, normalaus tempo. Nuotaikos fonas pažemintas, emocijos labilios, lengvai sužadinamas susierzinimas. Emocinėje būsenoje vyrauja nerimas, kaltės jausmas. Emociškai jautriausia tiriamajai tema – juridinės bylos nagrinėjamų įvykių pasekmės, galimas įtariamųjų įkalinimas. Kalbėdama apie tai, tiriamoji graudinasi. Stebimi emociniai simptomai adekvatūs, atitinkantys dabartinę situacija (ikiteisminis tyrimas, ekspertinė situacija), tačiau klinikinio sutrikimo lygio nesiekia. Atlikus psichologinį tyrimą ir apibendrinus gautus duomenis, daroma išvada, jog tiriamoji gali teisingai suvokti bylai reikšmingas aplinkybes, jas įsiminti ir atgaminti apklausų metu, tačiau papildomai apklausti ją nerekomenduojama, nes ji nėra suinteresuota tyrimo eiga, išgyvena nerimą ir stiprią kaltę dėl to, jog įtariamieji (jiems, ypatingai D. P., paauglė jaučia prielankumą) gali būti nubausti, todėl vengia atsiskleisti atvirai ir detaliai. Tolimesnėje tyrimo eigoje rekomenduojama remtis jau atliktomis paauglės apklausomis – jų metu surinkti parodymai, atitinkamai tiriamosios amžiui ir jai nustatytiems psichologiniams ypatumams, yra išsamūs ir detalūs. Nustatyta, jog byloje nagrinėjamų įvykių metu tiriamosios elgesiui (ankstyviems lytiniams santykiams su įtariamaisiais, jiems paauglė aktyviai nesipriešino) įtakos turėjo tiek jos amžius ir jai būdingi psichologiniai ypatumai (nustatytos silpnosios intelektinio funkcionavimo savybės: menkos bendrosios žinios, žemas socialinis supratingumas, emocinis nebrandumas, apsunkinti santykiai su bendraamžiais, emociškai tiriamoji nėra tiek subrendusi, jog galėtų kurti ir palaikyti abipusiai lygiaverčius santykius su vyresniais už ją, todėl tokiose sąveikose, bus labiau priklausoma ir įsiteikianti), tiek artimiausios jos aplinkos sąlygos (tiriamosios motina V. T. pripažįsta pirmąjį vaiką pagimdžiusi anksti – paauglystėje (šešiolikos metų) moteris stokoja išsilavinimo ir bendro suvokimo apie dukters raidos poreikius, todėl neturėjo pakankamai įgūdžių, mokydama ir skatindama vaiką domėtis apie ankstyvųjų lytinių santykių reikšmę). Šeimos, kurioje tiriamoji užaugo ir gyveno, modelis atsispindi ir pačios paauglės supratime apie lytiškumą. Būdama emociškai nebrandi ir stokodama socialinės nuovokos, ji nesupranta kokią įtaką ankstyvi lytiniai santykiai su vyresniais vaikinais/vyrais gali turėti lytiškai bręsti pradėjusios mergaitės asmenybės vystymuisi, emocinei jos raidai ir bendram savęs pažinimui. Nagrinėjamų įvykių metu tiriamoji taip pat nesuprato juridinių tokio elgesio pasekmių (baudžiamumo pagal įstatymą). Visa tai apibendrinus, šiuo metu M. T. psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su byloje nagrinėjamais įvykiais, nekonstatuojama, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Atsakant į ekspertizei pateiktus klausimus:

- M. T. nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu.

- Byloje nagrinėjamų įvykių metu M. T. elgesiui (ankstyviems lytiniams santykiams su įtariamaisiais, jiems paauglė aktyviai nesipriešino) įtakos turėjo tiek jos amžius ir jai būdingi psichologiniai ypatumai, tiek artimiausios jos aplinkos sąlygos. Šeimos, kurioje M. T. užaugo ir gyveno, modelis atsispindi ir pačios paauglės supratime apie lytiškumą. Būdama emociškai nebrandi ir stokodama socialinės nuovokos, ji nesupranta, kokią įtaką pradėjusios mergaitės asmenybės vystymuisi, emocinei jos raidai ir bendram savęs pažinimui. Nagrinėjamų įvykių metu ji taip pat nesuprato juridinių tokio elgesio pasekmių.

- M. T. nenustatyti tokie psichikos sutrikimai, kurie galėtų sąlygoti jos bejėgišką būseną nusikalstamų veiksmų prieš ją metu.

- M. T. gali teisingai suvokti bylai reikšmingas aplinkybes, jas įsiminti ir atgaminti apklausų metu, tačiau papildomai apklausti ją nerekomenduojama, nes ji nėra suinteresuota tyrimo eiga, išgyvena nerimą ir stiprią kaltę dėl to, jog įtariamieji (jiems, ypatingai D. P., paauglė jaučia prielankumą) gali būti nubausti, todėl vengia atsiskleisti atvirai ir detaliai. Tolimesnėje tyrimo eigoje rekomenduojama remtis jau atliktomis paauglės apklausomis – jų metu surinkti parodymai, atitinkamai tiriamosios amžiui ir jai nustatytiems psichologiniams ypatumams, yra išsamūs ir detalūs.

- Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti M. T. parodymais.

- Šiuo metu M. T. psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su byloje nagrinėjamais įvykiais, nekonstatuojama, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas.

- Šiuo metu M. T. lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu neserga, nėra laikinoje psichikos sutrikimo būsenoje.

- Nenustatytas tiesioginis kitų asmenų poveikis M. T. parodymams.

- Bendrieji intelektiniai M. T. gebėjimai atitinka statistinį amžiaus vidurkį. Įvertinus skirtingas intelektinio funkcionavimo skales, nustatytos silpnosios paauglės pusės: menkai sukauptos bendrosios žinios, žemas socialinis supratingumas (žemi įverčiai šiose skalėse rodo mažiau palankias socialines artimiausios aplinkos sąlygas, mokymosi spragas) (2 t., b. l. 35–43).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

BK 149 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Šio straipsnio 4 dalis numato atsakomybę tam, kas išžagino mažametį asmenį. Jei nukentėjusysis dėl psichinės ligos, socialinės brandos ar protinio vystymosi atsilikimo nesuvokia ar ne visai suvokia su juo atliekamų veiksmų pobūdžio ar esmės, padaryta veika vertinama kaip padaryta prieš nukentėjusiojo valią. Lytinis santykiavimas prieš asmens valią užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 straipsnį tik tada, jei minėtos veikos padaromos: a) panaudojant fizinį smurtą; b) grasinant tuoj pat jį panaudoti; c) kitaip atimant galimybę priešintis; d) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Šie BK 149 straipsnyje numatyti požymiai yra alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai konstatuoti pakanka bent vieno iš jų.

Išžaginimo objektyvusis veikos požymis susideda iš dviejų veiksmų – smurto ir lytinio akto. Tačiau mažamečio išžaginimo atveju smurto gali ir nebūti. Jei mažametis nesuvokia padaryto nusikaltimo aplinkybių, laikoma, kad kaltininkas pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle. Jei nukentėjusiajam nėra suėję 14 metų, teismas, spręsdamas klausimą dėl bejėgiškos būklės požymio buvimo, turi įvertinti to asmens psichinę ir socialinę brandą ir tik tada padaryti išvadą, ar sutikimas yra sąmoningas ir duotas suvokiant su juo daromų veiksmų pobūdį ir esmę. Priešingu atveju, net ir esant formaliam asmens sutikimui, veika vertinama kaip padaryta prieš nukentėjusiojo valią.

Nagrinėjamu atveju D. P. ir V. Č. baudžiamojon atsakomybėn patraukti dėl to, kad lytiškai santykiavo su mažamete M. T.. Fizinio smurto panaudojimo, grasinimų tuoj pat jį panaudoti ar kitokio galimybės priešintis atėmimo faktų byloje nenustatyta, todėl kaltinamųjų veiksmai kvalifikuoti kaip bejėgiškos būklės dėl mažametystės asmens išžaginimas. Kaltinamasis D. P. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos BK 149 straipsnio 4 dalyje numatytos tęstinės veikos visų epizodų pripažino visiškai, V. Č., kaltinamas padaręs dvi BK 149 straipsnio 4 dalyje numatytas veikas, pripažino savo kaltę dėl veikos padarymo 2016 m. vasario 29 d. iki 2016 m. kovo 31 d., tačiau neigė lytiškai santykiavęs su mažamete M. T. nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. birželio 1 d.

Kaltinamojo V. Č. parodymus apie tai, kad jis su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo tik vieną kartą, tai yra 2016 m., paneigia išsamūs ir pakankamai jos amžiui nuoseklūs nukentėjusiosios M. T. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Ji, apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, nurodė, jog lytinių santykių turėjo su abiem kaltinamaisiais, nurodė daugkartinį tokių veiksmų pobūdį, jai bendraujant su D. P., taip pat tvirtino, jog su V. Č. lytinių santykių turėjo du kartus: pirmąjį kartą, kai jai buvo apie 11 metų (nukentėjusioji gimusi 2003 m. balandžio 30 d.), kas atitinka V. Č. inkriminuotame kaltinime nurodytą laiką – nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. birželio 1 d., o antrąjį kartą – tuomet, kai jau draugavo su D. P., tai yra 2016 m. Ji kategoriškai teigė, jog jos pirmieji lytiniai santykiai įvyko su V. Č., nuosekliai ir pakankamai detaliai papasakojo 2014 m. įvykio aplinkybes. Jos nurodomi duomenys, jog pirmieji lytiniai santykiai buvo su V. Č. tuomet, kai ji mokėsi antroje klasėje, kartodama kursą ir gyvendama su motina V. T. nuomojamame name po R. A. mirties, o tuo metu V. Č. buvo 18 metų (gimęs (duomenys neskelbtini), 2014 m. gegužės–birželio mėn. kaltinamajam buvo 18 m.), baigusi 2 klasę, ji išsikraustė gyventi pas R. G., visiškai atitinka byloje objektyviai surinktą medžiagą. Pagrindo manyti, jog šias aplinkybes nukentėjusioji apgalvojo iš anksto dar iki pirmosios jos apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, nėra.

2017 m. rugpjūčio 17 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-127/2017 konstatuojama, jog M. T. gali teisingai suvokti bylai reikšmingas aplinkybes, jas įsiminti ir atgaminti apklausų metu, nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti M. T. parodymais, ką patvirtino ir apklausiamas kaltinamasis D. P.. Tiek minėtame ekspertizės akte, tiek ir byloje esančioje nukentėjusiąją charakterizuojančioje medžiagoje pažymima apie M. T. uždarą būdą, o ekspertizės metu nurodoma, jog nukentėjusiosios parodymai tyrimo metu atitinkamai tiriamosios amžiui ir jai nustatytiems psichologiniams ypatumams, yra išsamūs ir detalūs. Juos iš dalies patvirtina ir kaltinamojo D. P. parodymai apie tai, jog jis pirmųjų lytinių santykių su nukentėjusiąja mažamete metu suprato, jog šis lytinis aktas jai nebuvo pirmas. Be to, liudytoja J. Š., nukentėjusiosios draugė, patvirtino, jog M. T. jai yra sakiusi, jog pirmieji jos lytiniai santykiai vyko su V. Č..

Nors V. Č. gynėjas, o taip pat ir pats kaltinamasis, neigdamas su nukentėjusiąja turėtus lytinius santykius 2014 m., kvestionavo byloje esančių įrodymų pakankamumą, be kita ko, dėstant versiją, jog nukentėjusioji V. Č. siekia apkalbėti, tačiau tokie kaltinamojo parodymai ir gynėjo argumentai vertintini kaip gynybinė versija. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti, kad nukentėjusioji, prieš pradėdama bendrauti ar bendravimo su V. Č. pradžioje, būtų turėjusi lytinių santykių su kitais asmenimis. Lytinius santykius tarp jos ir V. Č. 2016 m. patvirtina ir pats kaltinamasis, dėstydamas analogiškas šio įvykio aplinkybes, kaip ir nukentėjusioji. Jas taip pat patvirtino liudytoja A. Č., kaltinamojo V. Č. motina, kuri nurodė, jog 2016 m. yra mačiusi iš jos namų antrojo aukšto (kur nukentėjusiosios teigimu ir įvyko antrasis lytinis aktas su V. Č.) vėlai vakare išeinančią M. T., kurią paragino eiti namo.

Be to, nuo to momento, kai nukentėjusioji pareigūnams, girdint jos motinai ir socialinei darbuotojai, pranešė apie tai, kad tarp jos ir D. P. bei V. Č. buvo lytiniai santykiai, ji kategoriškai teigė šiuos faktus, kas kartą atpasakodama juos iš esmės tapačiai. Pirmojo su V. Č. turėto lytinio akto aplinkybes M. T. apibūdino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Duomenų, kad ji siekė apkalbėti V. Č. ar D. P., išskyrus paties V. Č. parodymus, nėra. Ekspertizės akte nurodyta priešingai, kad nukentėjusioji siekė apsaugoti abu kaltinamuosius nuo galimų veiksmų pasekmių, ji nėra suinteresuota tyrimo eiga, išgyvena nerimą ir stiprią kaltę dėl to, jog kaltinamieji (jiems, ypatingai D. P., jaučia prielankumą) gali būti nubausti, todėl vengia atsiskleisti atvirai ir detaliai. Byloje negauta jokių kitų duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį M. T. duodamiems parodymams arba kad jos parodymai būtų nerealistiški, t. y. neparemti jos asmeniniu patyrimu. Dėl aptartų priežasčių nėra pagrindo teigti, jog nukentėjusioji, dėstydama tiek su D. P., tiek V. Č. turėtų lytinių santykių aplinkybes, būtų siekusi juos apkalbėti.

Iš byloje esančio M. T. gimimo liudijimo matyti, jog nukentėjusioji gimusi (duomenys neskelbtini), taigi nusikalstamų veikų padarymo metu ji buvo mažametė – sulaukusi 11 ir 13 metų amžiaus. Ekspertizės akte nustatyta, jog byloje nagrinėjamų įvykių metu nukentėjusiosios elgesiui (ankstyviems lytiniams santykiams su kaltinamaisiais, kuriems ji aktyviai nesipriešino) įtakos turėjo tiek jos amžius ir jai būdingi psichologiniai ypatumai, tiek artimiausios jos aplinkos sąlygos. Būdama emociškai nebrandi ir stokodama socialinės nuovokos, ji nesupranta kokią įtaką ankstyvi lytiniai santykiai su vyresniais vaikinais/vyrais gali turėti lytiškai bręsti pradėjusios mergaitės asmenybės vystymuisi, emocinei jos raidai ir bendram savęs pažinimui. Nagrinėjamų įvykių metu tiriamoji taip pat nesuprato juridinių tokio elgesio pasekmių (baudžiamumo pagal įstatymą), todėl konstatuotina, jog ji nesuvokė lytinio santykiavimo socialinės reikšmės.

Tai, kad kaltinamiesiems D. P. ir V. Č. buvo žinoma apie nukentėjusiosios amžių, patvirtina jų pačių parodymai. Tiek V. Č., patvirtinęs ikiteisminio tyrimo metu savo duotų parodymų teisingumą, nurodė, jog su nukentėjusiąja lytinių santykių turėjo, kai jai buvo galimai 13 metų, tiek ir D. P. patvirtino, jog jam buvo žinoma, kad jų bendravimo metu nukentėjusiajai buvo 12,5 metų ir, nors suprato, jog elgiasi netinkamai, tačiau savo bendravimo su nukentėjusiąja mažamete nenutraukė. Tiek D. P., tiek V. Č. patvirtino, jog M. T. pažįsta nuo jos vaikystės, kai jai buvo 5–7 metai, kadangi V. T. sugyventinis R. A. buvo V. Č. dėdė, o D. P. į R. A. namus, kur gyveno ir M. T. su motina, užeidavo kaip pastarojo draugas. V. Č. ir D. P., būdami reikšmingai už nukentėjusiąja vyresni, neabejotinai turėjo suvokti savo veiksmų – lytinio santykiavimo su mažamečiu asmeniu – teisines pasekmes, todėl konstatuotina, jog jie veikė tiesiogine apibrėžta tyčia.

Taigi, įvertinus nurodytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad tiek V. Č., tiek D. P., būdami pilnamečiai ir žinodami, kad M. T. – mažametė, turėjo su ja lytinių santykių kaltinime nurodytu metu ir aplinkybėmis. Minėta, kad teismų praktikoje lytinis santykiavimas su mažamečiu asmeniu, nors jam ir sutinkant ar nenustačius fizinės bei psichinės prievartos, laikomas išžaginimu pasinaudojant bejėgiška būkle. Nustačius, jog nukentėjusioji mažametė M. T. įvykių metu dėl savo amžiaus nesugebėjo suprasti lytinių santykių socialinės, fiziologinės prasmės, neturėjo galimybės ir kritiškai įvertinti santykius su kaltinamaisiais, taip pat V. Č. ir D. P. su ja atliekamų seksualinių veiksmų, todėl negalėjo jiems sąmoningai ir aktyviai priešintis dėl savo bejėgiškos būklės, konstatuojama, jog šie V. Č. ir D. P. veiksmai atitinka BK 149 straipsnio 4 dalies numatyto nusikaltimo požymius, todėl kvalifikuoti teisingai.

Kaltinamasis V. Č. kaltinime nurodytais veiksmais padarė dvi BK 149 straipsnio 4 dalyje numatytas veikas, o kaltinamajam D. P. inkriminuojama viena tęstinė BK 149 straipsnio 4 dalyje numatyta veika. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal baudžiamajame įstatyme reglamentuotą uždraustų veikų sudėtį tuo atveju, kuomet sprendžiama, ar asmuo turi būti traukiamas atsakomybėn dėl tęstinės nusikalstamos veikos padarymo, reikšmingas kaltininko tyčios apibrėžtumo klausimas. Pagal BK 63 straipsnio 10 dalį, nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Baudžiamasis įstatymas neapibrėžia požymių, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kokia veika gali būti laikoma tęstine. Tačiau veikų daugeto atskyrimo nuo pavienės tęstinės veikos požymius apibrėžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Pagal teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios. Pažymėtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011).

Nagrinėjamu atveju, V. Č. tyčia kiekvienos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme nutrūko jam atlikus visus BK 149 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos požymius atitinkančius veiksmus. Vieningo išankstinio sumanymo, bendros tyčios tokius veiksmus tęsti keletą kartų nenustatyta. Nors nusikalstami veiksmai buvo atlikti su tuo pačiu asmeniu, tačiau V. Č. inkriminuotas veikas skiria pakankamai didelis laiko tarpas – apie dvejus metus, taip pat nukentėjusiosios mažametės amžius veikų padarymo metu (pirmosios veikos padarymo metu M. T. tebuvo sulaukusi 11 metų amžiaus, kas lemia didesnį V. Č. veiksmų pavojingumą). Tuo tarpu D. P. padarė keletą BK 149 straipsnio 4 dalies sudėties požymius atitinkančių veiksmų, tačiau tiek jis pats, tiek ir nukentėjusioji nurodė, jog jų santykiai veikų padarymo metu buvo kaip poros, nusikaltimo požymius atitinkančius veiksmus skyrė pakankamai mažas laiko tarpas, dėl šios priežasties ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai spręsta apie D. P. veiksmų nukentėjusiosios mažametės M. T. atžvilgiu tęstinumą. Įvertinus aptartus duomenis, darytina išvada, kad V. Č. pagrįstai baudžiamojon atsakomybėn traukiamas dėl dviejų BK 149 straipsnio 4 dalyje numatytų veikų padarymo, o D. P. veiksmai atitinka šiame straipsnyje numatytos tęstinės veikos požymius.

Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 4 dalyje, pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo V. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nelaikytina lengvinančia aplinkybė, kad jis pripažino savo kaltę dėl laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2016 m. kovo 31 d. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 4 dalyje, kadangi dėl pirmos jam inkriminuotos tokio pat pobūdžio veikos jis kaltės nepripažino.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Bausmės kaltinamiesiems V. Č. ir D. P. skiriamos, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (V. Č. padarė du labai sunkius nusikaltimus, o D. P. – vieną tęstinį labai sunkų nusikaltimą, už kuriuos įstatymas numato vienintelę terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuo 5 iki 15 metų). Abu kaltinamieji nusikalstamas veikas padarė veikdami tiesiogine tyčia.

Skiriant bausmę V. Č., atsižvelgtina į tai, kad jis nevedęs, tačiau turi mažametį vaiką, kuriuo, kaip teigia, rūpinasi, yra dirbantis, anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka. Dėl 2014 m. gegužės 1 d. – 2014 m. birželio 1 d. nusikalstamos veikos padarymo V. Č. kaltu neprisipažino, tačiau byloje esančiais įrodymais konstatavus jo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, sprendžiant dėl jam skirtinos bausmės, atsižvelgtina į itin jauną mažametės nukentėjusiosios amžių šios veikos padarymo metu, kas lemia didesnį kaltinamojo veiksmų pavojingumą. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog V. Č. gali būti skiriama tik baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kuri bus teisinga, tinkamai individualizuota, ir nebus aiškiai per griežta. Sąlygų, numatytų BK 62 straipsnyje, leidžiančių paskirti švelnesnę bausmę negu BK 149 straipsnio 4 dalies sankcijoje, ar aplinkybių, dėl kurių būtų galima konstatuoti, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis), nenustatyta. Kaltinamajam už laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. birželio 1 d. ir už laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2016 m. kovo 31 d. padarytas nusikalstamas veikas, skirtinos vienodo dydžio bausmės – kiek didesnės nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės minimumas. Toks sprendimas priimamas atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, ir, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat į šių veikų pavojingumą didinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę D. P., atsižvelgtina į tai, kad jis nevedęs, dirbantis, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, tačiau tiek jis, tiek mažametė nukentėjusioji nurodė, jog savo santykius traktavo kaip poros santykius, kas sudaro pagrindą kaltinamojo veiksmus vertinti kaip mažiau pavojingus. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog D. P. gali būti skiriama baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kuri bus teisinga, tinkamai individualizuota, ir nebus aiškiai per griežta. Sąlygų, numatytų BK 62 straipsnyje, leidžiančių paskirti švelnesnę bausmę negu BK 149 straipsnio 4 dalies sankcijoje, ar aplinkybių, dėl kurių būtų galima konstatuoti, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis), nenustatyta. Kaltinamajam už BK 149 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyto minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad V. Č. ir D. P. padarė labai sunkius nusikaltimus, sąlygų spręsti dėl BK 75 straipsnio taikymo jiems nėra.

Kaltinamiesiems V. Č. ir D. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktinos nepakeistos.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 2017 m. gegužės 16 d. D. P. parodymų patikrinimo metu rasti ir paimti: pledas, žalios spalvos pagalvės užvalkalas, mėlynos ir gelsvos spalvos pagalvės užvalkalas, šviesios spalvos antklodės užvalkalas (3 t., b. l. 33–37), saugomi UAB „Aleksoto prekyba“ (3 t., b. l. 43–47), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini D. P.;

- 5 vnt. kompaktinių diskų su 2017 m. balandžio 20 d. M. T. apklausos vaizdo įrašu, kompaktinis diskas su M. T. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu, kompaktinis diskas su M. T. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo įrašu, kompaktinis diskas su nepilnametės liudytojos J. Š. apklausos vaizdo įrašu, kompaktinis diskas su nepilnametės liudytojos J. Š. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo įrašu, kompaktinis diskas su įtariamojo V. Č. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu, kompaktinis diskas su įtariamojo D. P. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–308 straipsniais,

nusprendžia:

V. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 4 dalyje (dvi veikos) ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl 2014 m. gegužės 1 d.–2014 m. birželio 1 d. veikos) – 6 (šešerius) metus laisvės atėmimo;

- pagal BK 149 straipsnio 4 dalį (dėl 2016 m. vasario 29 d.– 2016 m. kovo 31 d. veikos) – 6 (šešerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. Č. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti V. Č. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. gegužės 16 d. 15.15 val. iki 2017 m. gegužės 18 d. 14.48 val. (dvi dienas), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas.

D. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam bausmę – 5 (penkerius) metus laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio D. P. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti D. P. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. gegužės 15 d. 13.30 val. iki 2017 m. gegužės 16 d. 12.20 val. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 2017 m. gegužės 16 d. D. P. parodymų patikrinimo metu rastus ir paimtus: pledą, žalios spalvos pagalvės užvalkalą, mėlynos ir gelsvos spalvos pagalvės užvalkalą, šviesios spalvos antklodės užvalkalą (3 t., b. l. 33–37), saugomus UAB „Aleksoto prekyba“ (3 t., b. l. 43–47), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti D. P.;

- 5 vnt. kompaktinių diskų su 2017 m. balandžio 20 d. M. T. apklausos vaizdo įrašu, kompaktinį diską su M. T. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu, kompaktinį diską su M. T. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo įrašu, kompaktinį diską su nepilnametės liudytojos J. Š. apklausos vaizdo įrašu, kompaktinį diską su nepilnametės liudytojos J. Š. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo įrašu, kompaktinį diską su įtariamojo V. Č. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu, kompaktinį diską su įtariamojo D. P. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Šis nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas