- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-28
- Bylos Nr.
- 1A-378-300-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-2-00007-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
- Kaltinamasis
- K. M.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės D. Morkūnaitės apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-06-23 nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje K. M. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnį (dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę), nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
K. M. buvo kaltinamas tuo, kad vengia atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent, jog 2010 m. sausio 18 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėnesius atlyginti ar pašalinti E. J. padarytą 675 litų turtinę žalą, – jos per nustatytą terminą neatlygino ir nepašalino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorė D. Morkūnaitė prašo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-06-23 nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Skunde nurodo, kad teismas neteisingai įvertino visas aplinkybes, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą bei nepagrįstai nutraukė baudžiamąją bylą, ir tuo pažeidė esminį bausmės neišvengiamumo principą. Taip pat nurodo, jog teismas iš esmės neteisingai vertina visas išsiaiškintas aplinkybes, neatribodamas būtinųjų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.), sąlygų vykdymo nuo baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo (BK 67-74 str.). Apeliantės teigimu, kadangi K. M. nevykdė Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nuosprendžiu patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo, kuriuo jis pats buvo įsipareigojęs atlyginti žalą E. J. iki 2010-07-01, Šiaulių rajono apylinkės teismas 2011-02-11 nutartimi, vadovaudamasis būtent BK 38 straipsnio 3 dalies nuostatomis, panaikino K. M. atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ir atnaujino baudžiamosios bylos nagrinėjimą K. M. atžvilgiu, o 2011-03-03 nuteisė K. M. pagal visus jam inkriminuotus straipsnius, paskirdamas laisvės apribojimo bausmę ir įpareigodamas atlyginti turtinę žalą E. J., ir žala iki to laiko vis dar buvo neatlyginta. Nurodo, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nuosprendžiu, teismas ne tik patvirtino K. M. ir E. J. susitarimą dėl žalos atlyginimo, o šiuo susitarimu pats K. M. įsipareigojo žalą atlyginti iki 2010-07-01, teismas skyrė ir baudžiamojo poveikio priemones (BK 67 str.) – įpareigojo per 6 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 69 str.) ir atlikti nemokamus darbus (BK 70 str.). Taip pat nurodo, kad iš Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcijos 2011-02-19 pažymos Nr. Š5-768 matyti, jog K. M. neatlygintinai išdirbo 30 val., tačiau iki 2010-09-20 neatlygino E. J. 675 Lt žalos (5 b.1.). Nurodo, kad pats K. M. įsipareigojo, o teismas nustatė jam pareigą atlyginti E. J. padarytą turtinę žalą iki 2010-09-20, t. y. pasibaigus susitarimo atlyginti turtinę žalą 2010-07-01 terminui, dar iki 2010-09-20 tęsėsi teismo įpareigojimas atlyginti E. J. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, ir, jei per ši laikotarpį K. M. šią žalą būtų atlyginęs, jo atžvilgiu būtų buvę galimos tik BK 38 straipsnio 3 dalyje numatytos žalos neatlyginimo pasekmės. Tačiau, prokurorės nuomone, remiantis skundžiamomis 2011-06-23 teismo nutarties išvadomis, laikotarpis po 2010-09-20 visai lieka teisiškai neįvertintas, nes K. M. toliau neatlygino žalos ir to nepadarė iki tol, kol teismas 2011-02-11 nutartimi atnaujino baudžiamąją bylą, bei neatlygino žalos ir po to (žala buvo neatlyginta ir priimant nuosprendį 2011-03-03 toje byloje), kadangi teismas vėl turėjo jį įpareigoti atlyginti E. J. žalą. Nurodo, jog tą aplinkybę, kad žala neatlyginta, K. M. nurodė ir 2011-06-22 vykusiame teismo posėdyje, po kurio buvo priimta 2011-06-23 nutartis. Taip pat nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-07-29 Baudžiamojo proceso normų, nustatančių aplinkybes, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje nurodyta, kad teismų praktikoje sprendžiant, ar baudžiamasis procesas vyksta (vyktų) dėl tos pačios nusikalstamos veikos (to paties kaltinimo), dėl kurios įsiteisėjo teismo nuosprendis arba teismo nutartis, ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau EŽTT) praktikoje suformuluotais kriterijais. Naujausioje EŽTT praktikoje, aiškinant nusikaltimo sąvoką EŽTK Protokolo Nr. 7, 4 straipsnio prasme, pabrėžiamas jo materialusis aspektas, t. y. veikos faktinė raiška laiko ir erdvės atžvilgiu. Be to, nurodo, kad šioje apžvalgoje minima ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Kasacinėje byloje Nr. 2K-7-68-2009, kurioje nurodoma, kad EŽTT praktikoje laikomasi pozicijos, kad Konvencijos protokolo Nr. 7, 4 straipsnis negali būti aiškinamas taip plačiai, kad būtų draudžiamas pakartotinis nuteisimas už elgesį, kuris pasireiškė kelis skirtingus kartus, net jei jo esmė tokia pati, kaip ir ankstesniojo. Kitaip tariant, keli elgesio epizodai laiko ir erdvės atžvilgiu nėra vientisi (nesudaro vientisos veikos), o skirtingi tokio paties elgesio pasireiškimo atvejai. Todėl, prokurorės teigimu, teismas nepagrįstai aiškina, kad 2011-02-11 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi panaikinus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 3 dalį ir atnaujinus baudžiamosios bylos nagrinėjimą K. M. atžvilgiu, o vėliau, 2011-03-03 nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2011-03-23, K. M. nuteisus pagal visus jam inkriminuotus straipsnius ir paskyrus bausmes, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemenė – turtinės žalos atlyginimas – neteko savo prevencinio tikslo, kadangi, pasak apeliantės, 2011-03-03 nuosprendžiu teismas turėjo vėl paskirti K. M. įpareigojimą atlyginti turtinę žalą, t. y. turtinės žalos atlyginimas, kaip reikalavimas K. M., neišnyko, tik įgijo kitokią formą. Prokurorė atkreipia dėmesį į BK 74 straipsnio 2 dalį, kur numatytos baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisinės pasekmės nuostatos ir, be viso kito, numatyta tai, kad netgi nubaudimas asmens pagal BK 243 straipsnį neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtąją baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. galutinis rezultatas – šiuo atveju turtinės žalos atlyginimas – bet kokiu atveju turi būti pasiektas. Be to, nurodo ir tai, kad tokia teismo nutartis faktiškai sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, skatintų viešąją nuomonę, kad teismų sprendimai nėra privalomi, ir juos nėra būtina vykdyti, o tai griautų teisinės valstybės pamatus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nutartį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylai teisingai išspręsti svarbias aplinkybes, tinkamai motyvavo savo išvadas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, atsakomybės klausimą, aiškinant teisės normų taikymą pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, dėl to pagrįstai nutraukė baudžiamąją bylą.
Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus baigtinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgement of 23 October 1995; Franz Fisher v. Austria, no. 37950/97, judgement of 29 May 2001; Sergey Zolotukhin v. Russia, no 14939/03, judgement of 10 February 2009, kasacinės nutartys Nr. 2K-152/2006, 2K-686/2007, 2K-102/2008, 2K-7-68/2009, 2K-570/2010).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nuosprendžiu K. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatomis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį, 161 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo nutraukta. Minėtu nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio, 70 straipsnio nuostatomis, K. M. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 mėnesius atlyginti žalą, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse institucijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitokios pagalbos reikalingais žmonėmis, bei nuosprendžiu patvirtintas K. M. ir civilinio ieškovo individualios įmonės savininkės E. J. pasirašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, šiuo susitarimu K. M. įsipareigojo iki 2010-07-01 sumokėti civilinei ieškovei 675 Lt (šešis šimtus septyniasdešimt penkis litus), kiekvieną mėnesį sumokant po 135 Lt (60-65 b. l.).
K. M. neįvykdžius Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nuosprendžiu patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo, kuriuo K. M. buvo įsipareigojęs iki 2010-07-01 sumokėti civilinei ieškovei E. J. 675 Lt, Šiaulių regiono pataisos inspekcija raštu kreipėsi į prokuratūrą ir nurodė, jog K. M. vengia atlyginti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nuosprendžiu paskirtos 675 Lt žalos (1 b. l.). Po to Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorė pradėjo ikiteisminį tyrimą K. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnį (dėl vengimo vykdyti susitarimą dėl žalos atlyginimo) ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 3 dalimi, kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nuosprendžiu patvirtinto K. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės panaikinimo (3 b. l.). Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-02-11 nutartimi K. M. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės buvo panaikintas ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu atnaujinta.
Taigi, jau šioje stadijoje K. M. atžvilgiu buvo pradėti du skirtingi procesai dėl to paties dalyko, t. y. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vengimo vykdyti susitarimą dėl žalos atlyginimo bei tuo pačiu pagrindu panaikintas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu atnaujinta, t. y. iš esmės dėl to paties teisiškai reikšmingo fakto – teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo nevykdymo – K. M. atžvilgiu buvo pradėtas naujas baudžiamasis persekiojimas.
Toliau iš bylos medžiagos matyti, kad K. M. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-03-03 nuosprendžiu (29–32 b. l.) buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį, 161 straipsnio 1 dalį, t. y. už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nuosprendžiu K. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatomis, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-03-03 nuosprendžiu K. M. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, atlyginti E. J. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (nuosprendis įsiteisėjo 2011-03-23).
Nagrinėjamos bylos kontekste būtina pažymėti, kad K. M. nevykdant Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimo, toks K. M. elgesys jau įtakojo teisinių pasekmių jo atžvilgiu atsiradimą, t. y. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-03-03 nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatomis, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam vėlgi buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas.
Ir nepaisant šių aplinkybių, K. M. atžvilgiu dėl to paties dalyko, t. y. neįvykdžius susitarimo dėl žalos atlyginimo, vis tiek buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 b. l.), buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą (9 b. l.), jis buvo apklaustas įtariamuoju (12–13 b. l.), skirta kardomoji priemonė (11, 12 b. l.), surašytas kaltinamasis aktas (56–57 b. l.), bylą persiųsta teisminiam nagrinėjimui (55 b. l.).
Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pakartotinis baudžiamasis procesas prieš K. M. dėl fakto, susijusio su turtinės žalos neatlyginimu, įvyko ignoruojant byloje nustatytą aplinkybę, kad toks jo elgesys (baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimo, nevykdymas) jau gavo teisinį įvertinimą, t. y. jis Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-03-03 nuosprendžiu (29–32 b. l.) buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį, 161 straipsnio 1 dalį, t. y. už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-01-18 nuosprendžiu K. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatomis, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir kuriuo pagrindu jam buvo skirta aptariama baudžiamojo poveikio priemonė.
Esant tokiai situacijai, teismas sprendžia, kad baudžiamojo proceso kartojimas dėl identiško teisiškai reikšmingo fakto (teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo nevykdymo) dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas), taip pat nesilaikant draudimo antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką, yra pagrindas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą.
Be to, pastebėtina tai, kad K. M. buvo kaltinamas tuo, kad vengia atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2010 m. sausio 18 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėnesius atlyginti ar pašalinti E. J. padarytą 675 litų turtinę žalą – jos per nustatytą terminą neatlygino ir nepašalino, tačiau atkreiptinas dėmesys tai, kad teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia, tačiau, jei asmuo tyčia ir galėdamas vykdyti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę sąmoningai jos nevykdo, jis atsako baudžiamąja tvarka. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad K. M. sąmoningai ir tyčia, t. y. objektyviai galėdamas nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, o netgi priešingai – byloje yra duomenų, t. y. paties K. M. parodymai, kad jis ilgą laiką neturėjo darbo, pradėjus dirbti jam nesumokėjo algos, todėl darbo santykius nutraukė (12–13 b. l.). Taigi, net šiuo aspektu vertinant K. M. veiksmus ir nenustačius juose tyčios, toks elgesys baudžiamosios atsakomybės neužtraukia.
Remiantis išdėstytais duomenimis, darytina išvada, kad apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, dėl to prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais jos naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Dovilės Morkūnaitės apeliacinį skundą atmesti.