Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Č. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimo V. Č. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. V. Č. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas neginčija V. Č. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 215 straipsnio 3 dalyje, padarymo aplinkybių, tačiau nesutinka su administracinės nuobaudos individualizavimu, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirtąją baudą sumažinti. Taigi, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

6. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo vadovaujantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos skyrimas yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

7. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įvertino V. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgta į pažeidėjo asmenybės charakteristiką – dirbantis, baustas administracine tvarka. Šios lakoniškai išdėstytos aplinkybės leido teismui paskirti V. Č. ANK 215 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas šiuo atveju nepagrįstai nesvarstė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo ir nuobaudą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskyrė daugiau formaliais motyvais, o ne visapusiškai įvertinęs susidariusią situaciją.

8. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, griežtai laikantis straipsnio sankcijos ribų. Formalus ANK 215 straipsnio 3 dalies sankcijos laikymasis prasilenktų su konstitucine teisingumo samprata, t. y. kad skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (reikalaujama laikytis proporcingumo principo). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Per griežtas nubaudimas iškreiptų ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų siekimą ir formuotų asmeniui neigiamą nuostatą apie teisingumą vykdančias institucijas.

9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

10. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, t. y., kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11/2018).

11. ANK 215 straipsnio 3 dalies sankcija numato pažeidėjui baudą nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad šios sankcijos griežtumas pats savaime nelaikytinas išimtine aplinkybe, lemiančia ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybę, vis dėlto, šiuo atveju pačio nusižengimo pobūdis rodo nedidelį jo pavojingumą, t. y. mažesnį pavojingumą, nei rūšinis veikos pavojingumas. Bylos duomenimis V. Č. į laikinojo saugojimo sandėlio apskaitą įtraukė neteisingą informaciją apie laikinajam saugojimui pagal laikinojo saugojimo deklaraciją Nr. 19LTKA1000LS000751 padėtų prekių kiekį, išreikštą bruto (prekės svoris kartu su pakuote) kilogramais. Apygardos teismas pritaria apeliacinio skundo motyvams, jog prekių svorio (bruto) neatitikimai yra nedideli, svyruoja nuo 0,01 kg iki 0,25 kg. Šie neatitikimai atsispindi 2019 m. kovo 26 d. laikinojo saugojimo deklaracijoje Nr. 19LTKA1000LS000751, pagal kurią laikinasis saugojimas buvo užbaigtas 2019 m. balandžio 1 d. įforminus elektroninę importo deklaraciją Nr. 19LTKC0100IM03F6D1. Kauno teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitoje (b. l. 13-15) nurodyta, kad sandėlio pateiktoje ataskaitoje nurodyti prekių įtraukimo į apskaitą bei išdavimo iš sandėlio kiekiai atitinka minėtoje importo deklaracijoje nurodytiems prekių neto kiekiams.

12. V. Č. pripažino, kad apskaitomų prekių bruto kiekis buvo sumaišytas su neto kiekiu. Ši klaida įsivėlė dėl naudojamos UAB „Avilda“ programos „Muitinės sandėlis“ funkcijos netikslaus veikimo, ši funkcija į sandėlio apskaitą įveda ne bruto, bet neto svorį, t. y. į apskaitą automatiškai įkelia duomenis ne iš to importo deklaracijos langelio, kaip priklauso (b. l. 3). Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neveikė tyčia, t. y. sąmoningai neiškraipė prekių bruto duomenų, vis dėlto, pripažintina, kad jo elgesys buvo akivaizdžiai aplaidus. Atkreiptinas dėmesys, jog į sandėlio apskaitą su netiksliais (neteisingais) prekių svorio duomenimis buvo įtraukta ne viena ar kelios prekės, o iš viso net šešiolika įvairių prekių, taigi, V. Č. ne tik galėjo, bet ir privalėjo pastebėti programos klaidą ir ją ištaisyti ranka suvesdamas teisingus duomenis į laikinojo saugojimo sandėlio apskaitą. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, jog laikinojo saugojimo deklaracijoje Nr. 19LTKA1000LS000751 nurodytos prekės buvo saugomos trumpą laiką (nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.), todėl kelias dienas egzistavęs šių prekių svorio bruto neatitikimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių.

13. Apygardos teismas įvertina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu jau yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus (vyrams – (duomenys neskelbtini)), tuo tarpu ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas įtvirtina, jog asmens atsakomybę lengvina aplinkybė, jei jis nusižengimą padarė sulaukęs 65 metų amžiaus. Nors minėta atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiuo atveju negali būti pripažįstama, tačiau pakankamai garbus V. Č. amžius leidžia daryti išvadą, jog tai galėjo turėti įtakos jo aplaidumui, susijusiam su laikinojo saugojimo sandėlio apskaita. Bylos duomenimis administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo anksčiau yra baustas už nusižengimus, susijusius su prekių deklaravimo tvarkos pažeidimais (b. l. 6-11), tačiau vien ši aplinkybė negali lemti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų netaikymo, juo labiau, kad visos anksčiau V. Č. skirtos baudos yra sumokėtos, be to, padaryti nusižengimai nebuvo labai šiurkštūs, kelis paskutinius kartus jam buvo paskirta tik žodinė pastaba.

14. Įvertinus aptartus duomenis (nedidelį nusižengimo pavojingumą, realios žalos nesukėlimą, pakankamai teigiamą pažeidėjo asmenybės charakteristiką – dirbantis, garbaus amžiaus, sąžiningai įvykdęs anksčiau skirtas nuobaudas), aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantui paskirtoji 2000 Eur bauda yra per didelė finansinė našta, kuri labiau atspindi siekį asmenį griežtai nubausti, o ne paveikti jį taip, kad būtų laikomasi įstatymų imperatyvų ir daugiau nebedaromi administraciniai nusižengimai. Pažymėtina, jog teisės pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi, todėl nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su tinkamu jos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi. Šiuo atveju, sumažinus V. Č. skirtiną baudos dydį perpus, neabejotinai bus taip pat (tokia pačia apimtimi) užtikrintas ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

V. Č. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimą pakeisti ir V. Č., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirtos 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudos dydį sumažinti iki 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų).

Kitą 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.