Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės,

2016 m. sausio 31 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Kretingos rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja R. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi skundu į teismą prašydama panaikinti atsakovo Kretingos rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Atsakovas, Taryba) 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. T2-302 „Dėl nepritarimo bendrojo naudojimo kelio įtraukimui į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą“ ir priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso miškų ūkio paskirties 1.7 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), besiribojantis su Padvarių tvenkiniu, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 yra įtrauktas į Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą. Pareiškėja teigia, jog šalia jos sklypo yra bendro naudojimo kelias, pažymėtas Kurmaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuriuo pareiškėja patenka į savo sklypą iš vietinės reikšmės viešojo kelio „Kretinga – Darbėnai“. Sklypas yra miško paskirties ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 632 patvirtinti Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai, miško savininkui numato prievolę tvarkyti ir prižiūrėti mišką, saugoti nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir pan., be to didelė dalis sklypo patenka į Padvarių tvenkinio apsaugos juostą, kurios tvarkymui taip pat keliami papildomi reikalavimai. Pareiškėja pažymi, kad siekiant įgyvendinti aukščiau nurodytas pareigas jai reikalingas privažiavimas prie jos sklypo per visą kelio perimetrą, todėl itin svarbu išsaugoti esamą kelią.

Pareiškėja skunde teigia, jog atsižvelgdama į aukščiau paminėtas aplinkybes ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 6 straipsnio 4 dalį, kreipėsi į Vyriausybės atstovę Klaipėdos apskrityje, prašydama inicijuoti, kad Kretingos rajono savivaldybės taryba svarstytų klausimą dėl bendrojo naudojimo kelio, pažymėto Kurmaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte gretimybėje su pareiškėjos žemės sklypu, įtraukimo į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą. Vyriausybės atstovė 2016 m. rugsėjo 9 d. raštu persiuntė pareiškėjos atstovės prašymą Kretingos rajono savivaldybės tarybai nagrinėti pagal kompetenciją. Kretingos rajono savivaldybės meras pareiškėjos prašymo svarstymą įtraukė į 2016 m. lapkričio 24 d. Tarybos posėdžio dienotvarkę. Pareiškėja nurodo, jog Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Rimvydas Šakinis parengė sprendimo projektą, kuriame Tarybai siūloma nepritarti bendrojo naudojimo kelio, esančio prie žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įtraukimui į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą. Pareiškėja susipažinusi su sprendimo projektu 2016 m. lapkričio 24 d. Kretingos rajono savivaldybės merui pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog atsiima prašymą dėl kelio įtraukimo į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą, tačiau nepaisant šio prašymo, klausimas dėl kelio vis tiek buvo svarstomas ir buvo priimtas pareiškėjai nepalankus sprendimas.

Pareiškėja nurodo, kad atsakovas svarstė klausimą dėl kelio įtraukimą į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą prieš jos valią ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintoms Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėms (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintiems objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principams ir kitiems teisės aktams. Pareiškėja nurodo, jog atsižvelgiant į skunde išdėstytus argumentus, yra teisinis pagrindas panaikinti Atsakovo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. T2-302 „Dėl nepritarimo bendrojo naudojimo kelio įtraukimui į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą“ kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos R. P. atstovė advokatė Snieguolė Šermukšnė nurodo, kad palaiko skundą jame nurodytų argumentų pagrindu, ir prašo skundą tenkinti.

Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundo argumentais nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagristą. Atsakovas teigia, jog 2016 m. rugsėjo 10 d. gautas pareiškėjos atstovės advokatės Snieguolės Šermukšnės prašymas, kurį 2016 rugsėjo 9 d. raštu persiuntė Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje, dėl kelio, pažymėto Kurmaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, įtraukimo į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą, suteikiant keliui atitinkamą pavadinimą ir numerį. Atsižvelgiant į pareiškėjos atstovės prašymą Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. A1-843 buvo sudaryta darbo grupė. Atsakovas pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjas 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 14VĮ-567-(14.42.2.) patvirtino žemėtvarkos projektą. Patvirtintame žemėtvarkos projekte pagal pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį yra suprojektuotas III kategorijos 4 metrų bendrojo naudojimo kelias. Atkreipia dėmesį, kad Kretingos seniūnija 2016 m. spalio 17 d. rašte Nr. V2-219 nurodė, kad dauguma sklypų, esančių šalia žemėtvarkos projekte suprojektuoto kelio yra žemės ūkio paskirties ir į juos privažiavimai yra suprojektuoti iš kelio Nr. 218 Kretinga – Skuodas, todėl nėra būtinybės įtraukti kelią pagal sklypą į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą. Atsakovas teigia, jog darbo grupė, išnagrinėjusi surinktą informaciją, nutarė siūlyti teikti Kretingos rajono savivaldybės tarybai sprendimo projektą dėl nepritarimo bendrojo naudojimo kelio įtraukimui į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą.

Atsakovas atsiliepime į skundą atkreipia dėmesį, jog pareiškėjos 2016 m. lapkričio 24 d. Kretingos rajono savivaldybės merui pateiktame prašyme (registracijos Nr. D1-951) pareikšti du prašymai: 1) nesvarstyti į Tarybos dienotvarkę įrašyto klausimo dėl nepritarimo bendrojo naudojimo kelio įtraukimui į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą; 2) leisti dalyvauti ir pasisakyti Tarybos posėdyje. Pareiškėja savo prašyme dėl klausimo išbraukimo iš dienotvarkės akcentavo, kad Tarybos sprendimo projektas parengtas nekompetentingai. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjai buvo sudaryta galimybė dalyvauti Tarybos posėdyje ir tiesiogiai Tarybos nariams pateikti motyvus kodėl prašome nebesvarstyti pateikto prašymo. Pažymi, jog Tarybos veiklą reglamentuoja Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-77 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento“ patvirtintas Kretingos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – ir Reglamentas) ir klausimas dėl nepritarimo bendrojo naudojimo kelio įtraukimui į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą iš darbotvarkės gali būti išbrauktas tik Reglamente nustatyta tvarka. Atsakovas akcentuoja, kad Reglamento 54 punktas numato, jog Tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista tik Tarybos sprendimu, Komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių siūlymu, jeigu dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip 24 valandas iki posėdžio pradžios.

Atsakovas nurodė, jog pareiškėjos teiginiai, kad Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. T2-302 „Dėl nepritarimo bendrojo naudojimo kelio įtraukimui į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą“ prieštarauja Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėms, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintiems principams bei reikalavimams yra nepagrįsti ir neargumentuoti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė Daiva Vaikėnienė nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo atsiliepime pateiktų argumentų pagrindu skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. T2-302 „Dėl nepritarimo bendrojo naudojimo kelio įtraukimui į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą“ teisėtumo.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. P. nuosavybes teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos žemės sklypo gretimybėje yra bendro naudojimo kelias, kuris pažymėtas Kurmaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuriuo pareiškėja gali patekti į sklypą iš vietinės reikšmės viešojo kelio „Kretinga – Darbėnai“. Pareiškėja siekdama, jog aukščiau paminėtas bendro naudojimo kelias būtų įtrauktas į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, 2016 m. rugpjūčio 9 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriui pateikė prašymą teikti Tarybai svarstyti klausimą dėl kelio įtraukimo į minėtą sąrašą, suteikiant keliui atitinkamą pavadinimą ir numerį. Kretingos rajono savivaldybės administracija 2016 m. rugpjūčio 26 d. atsakyme į pareiškėjos prašymą Nr. (4.1.9) D3-401 „Dėl kelio įtraukimo į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą“ nurodė, jog artimiausiu metu nenumatoma šalia pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo esantį bendrojo naudojimo kelią įtraukti į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą. Pareiškėja, nesutikdama su Kretingos rajono savivaldybės administracijos atsakymu, 2016 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybą, nurodydama, kad prašymų dėl bendrojo naudojimo kelio įtraukimo į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą nagrinėjimas yra išskirtinė Kretingos rajono savivaldybės tarybos kompetencija ir Kretingos rajono savivaldybės administracija neturėjo teisės spręsti šio klausimo. Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą 2016 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (1.15.)-S13-174 „Dėl R. P. atstovės Snieguolės Šermukšnės 2016-09-06 prašymo“ prašymą persiuntė Kretingos rajono savivaldybės tarybai nagrinėti pagal kompetenciją. Atsižvelgdamas į Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos 2016 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr. (1.15.)-S13-174, Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. A1-843 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarė darbo grupę pareiškėjos prašymui išnagrinėti. Darbo grupė išnagrinėjusi turimą informaciją, nutarė Kretingos savivaldybės administracijos direktoriui siūlyti Tarybai teikti projektą dėl nepritarimo bendrojo naudojimo kelio įtraukimui į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą. Aukščiau paminėtas projektas buvo paviešintas ir įtrauktas į 2016 m. lapkričio 24 d. Tarybos posėdžio dienotvarkę. Pareiškėja, susipažinusi su Tarybos sprendimo projektu, pateikė prašymą, kuriuo prašė klausimo dėl nepritarimo bendrojo naudojimo kelio įtraukimui į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą, nesvarstyti. Taryba 2016 m. lapkričio 24 d. posėdyje šį klausimą svarstė ir 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-302 „Dėl nepritarimo bendrojo naudojimo kelio įtraukimui į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą“ atsisakė bendrojo naudojimo kelią, esantį prie žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įtraukti į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą.

Šioje administracinėje byloje ginčo tarp proceso šalių dėl bendro naudojimo kelio, esančio greta pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, egzistavimo nėra, taip pat pareiškėja neneigia, jog minėtu keliu turi galimybę pasiekti jai priklausantį žemės sklypą be jokių apribojimų, tačiau teigia, jog siekiant, kad vienintelis privažiavimas būtų išsaugotas ir ateityje, kreipėsi į atsakovą dėl bendro naudojimo kelio įtraukimo į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą. Pareiškėjos nuomone, Tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. T2-302 „Dėl nepritarimo bendrojo naudojimo kelio įtraukimui į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą“ priimtas neatsižvelgiant į pareiškėjos prašymą išbraukti klausimo nagrinėjimą iš Tarybos posėdžio darbotvarkės, pats sprendimo projektas parengtas nekompetentingai dėl ko prašyta jo nenagrinėti, priimtas sprendimas prieštarauja Kelių įstatymui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, Taisyklėms.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos kelių įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau – ir VSĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių ir prašymo, skundo ar kito kreipimosi priėmimo faktą patvirtinančio dokumento formos patvirtinimo“ patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės ir Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T2-77 patvirtintas Kretingos rajono savivaldybės tarybos reglamentas (aktuali Tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. T2-98 redakcija).

Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės taryba yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu. Šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 straipsnis). VAĮ 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindines sąvokos ir numatyta, kad Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (14 dalis). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (15 dalis), o pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (16 dalis).

Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtino Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijoje, įstaigoje ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles. Pažymėtina, kad asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka (VAĮ 14 straipsnio 3 dalis). Pagal minėto įstatymo 19 straipsnio 1 dalį administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai, nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.

Iš pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 9 d. prašymo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriui ir 2016 m. rugsėjo 9 d. prašymo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybai turinio nustatyta, kad kreiptasi prašymu dėl administracinės paslaugos, prašant išspręsti klausimą dėl greta pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio bendrojo naudojimo kelio įtraukino į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą, o ne skundu ar pranešimu, siekiant apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, todėl minėtas pareiškėjos prašymas turėjo būti nagrinėjamas Taisyklių nustatyta tvarka ir terminais.

Skunde pareiškėja ir pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu akcentuoja, jog atsakovas neturėjo teisės svarstyti pareiškėjos prašymo, kadangi pareiškėja kreipėsi į atsakovą, prašydama nesvarstyti šio klausimo, o būtent 2016 m. lapkričio 22 d. kreipėsi Kretingos miesto savivaldybės merui adresuotu elektroniniu laišku bei 2016 m. lapkričio 24 d. pateikė prašymus (prašymų registracijos Nr. D1-951 ir Nr. D1-953), o taip pat šį prašymą išdėstė tarybos posėdžio metu, nurodydama, jog prašymą atsiima, kadangi sprendimo projektas parengtas nekompetentingai.

Pažymėtina, jog 2016 m. rugsėjo 9 d. Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kretingos rajono savivaldybės tarybai perdavė pagal kompetenciją nagrinėti R. P atstovės advokatės Snieguolės Šermukšnės 2016 m. rugsėjo 6 d. prašymą, kuriuo buvo prašoma svarstyti klausimą dėl bendrojo naudojimo kelio, pažymėto Kurmaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte gretimybėje su R. P. sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įtraukimo į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą. Kaip matyti iš 2016 m. lapkričio 24 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdžio rengimo medžiagos ir protokolo, būtent vykdant šį Vyriausybės atstovės pavedimą, kuriuo buvo persiųstas nagrinėjimui pareiškėjos prašymas, buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Taigi atsakovas priimdamas ginčijamą sprendimą buvo saistomas ne tik pareiškėjos valios dėl pateikto prašymo nagrinėjimo bet ir institucijos vykdančios savivaldybių administracinę priežiūrą įpareigojimo išspręsti klausimą pagal kompetenciją. Kita vertus, pareiškėjos valia atsisakant pateikto prašymo nagrinėjimo suformuluota nurodant, kad teikiamas tarybos sprendimo projektas dėl nepritarimo bendrojo naudojimo kelio įtraukimui į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą parengtas nekvalifikuotai. Taigi pareiškėja iš esmės prašymo atsisako ne dėl to, kad jis nebeaktualus ar nebesiekia administracinės paslaugos gavimo, o kvestionuoja atsakovo veiksmų teisėtumą teikiant Tarybos nariams svarstyti parengtą sprendimo projektą dėl pareiškėjos prašymo. Taigi pareiškėja tokiu būdu iš esmės siekė, kad nebūtų priimtas administracinis aktas, kuriuo jos prašymą atsisakoma tenkinti. Pažymėtina, kad subjektas, kuriam pagal kompetenciją yra priskirtas klausimo nagrinėjimas priimdamas administracinius aktus turi diskreciją svarstomu klausimu, kuris įforminamas atitinkamu administraciniu aktu, todėl aukščiau įvardintos aplinkybės dėl kurių pareiškėja atsisakė pateikto prašymo nebuvo kliūtimi Tarybai svarstyti pateiktą prašymą ir dėl jo priimti ginčijamą sprendimą.

Pasisakant dėl pareiškėjos skundo argumentų būtina įvertinti ir tai, kad Taisykles reglamentuojančios prašymų nagrinėjimą neapibrėžia nei prašymų atsiėmimo, nei prašymų nagrinėjimo sustabdymo procedūrų (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-295/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1368-602/2015), todėl įvertinus tai, kad sprendimą priėmė kolegialus subjektas – savivaldybės atstovaujamoji institucija, būtina nustatyti ar priimant ginčijamą sprendimą buvo paisoma ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo reikalavimų, ar pagal Reglamento nuostatas Taryba galėjo nebesvarstyti įvardijamo klausimo.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 3 punktas numato, kad savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos šiame įstatyme ir savivaldybės tarybos reglamente. VSĮ 13 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio svarstytinus klausimus, kartu su įregistruotais sprendimų projektais, meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę. Jeigu meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia savivaldybės taryba reglamente nustatyta tvarka. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje. VSĮ 13 straipsnio 7 punktas teigia, jog savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jei dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. Ši nuostata netaikoma siūlymams, susijusiems su norminio pobūdžio sprendimų projektų pateikimu. Ekstremaliųjų įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka. Paminėtina, jog iš esmės analogiškas reguliavimas numatytas ir Reglamento 53 ir 54 punktuose. Taip pat Reglamento 71 punktas teigia, kad Taryba gali atidėti sprendimo projekto svarstymą, jeigu yra pateikta pataisų ir alternatyvių pasiūlymų ir perduoti sprendimo projektą taisyti ir/ar papildomai svarstyti komitetams. Įvertinus aukščiau paminėtą teisinį reguliavimą, konstatuotina, jog pareiškėja išreiškė savo valią atsiimti prašymą įtraukti bendrojo naudojimo kelią į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą po to, kai Kretingos rajono savivaldybės meras šį klausimą įtraukė į 2016 m. lapkričio 24 d. Tarybos posėdžio darbotvarkę. Vadovaujantis VSĮ ir Reglamento teisės normomis, Tarybos posėdžio darbotvarkė papildyta ar pakeista gali būti tik Tarybos sprendimu, esant komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių Tarybos narių siūlymui, taigi tai yra išskirtinė Kretingos savivaldybės tarybos nario diskrecija. Kaip matyti iš posėdžio protokolo Tarybos nariai nesprendė nei dėl darbotvarkės papildymo nei dėl pakeitimo, nebuvo pateiktas ir siūlymas balsavimui dėl svarstomo klausimo atidėjimo ir pan. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog pareiškėjos prašymas išbraukti klausimo svarstymą iš posėdžio darbotvarkės nesukelia pareigos Tarybai jį vykdyti, todėl pareiškėjos argumentas, jog skundžiamas 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. T2-302 „Dėl nepritarimo bendrojo naudojimo kelio įtraukimui į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą“ yra neteisėtas, nes priimtas nepaisant pareiškėjos prašymo jo nesvarstyti, nepagrįstas.

Pareiškėja skunde bei jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. T2-302 „Dėl nepritarimo bendrojo naudojimo kelio įtraukimui į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą“ yra nepagrįstas ne tik dėl procedūrinių jo priėmimo aspektų bet ir dėl to, kad atsakovas nepagrįstai nusprendė bendrojo naudojimo kelio neįtraukti į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą.

Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus nustato Kelių įstatymas. Priimant Kelių įstatymą jo aiškinamajame rašte buvo akcentuota, kad šio įstatymo tikslas – nustatyti kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus, buvo pabrėžta, kad Lietuvoje yra daug gyvenviečių kelių ir gatvių, keliai buvusių kolūkių ir tarybinių ūkių, įvairių žinybų ir kurie šiuo metu, galima sakyti, yra be šeimininkų, buvo pažymėta, kad Kelių įstatymas įteisins kelių priklausomybę pagal nuosavybės formas, kelių klasifikaciją ir nustatys kelių šakos valdymo, kelių priežiūros ir naudojimosi jais tvarką Lietuvoje (žr. 1994 m. birželio mėn. Kelių įstatymo aiškinamąjį raštą Nr. 21). Kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (Kelių įstatymo 4 straipsnis 3 dalis).

Kelių įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad tokie keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo bei Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais. Kelių tiesimo, statybos, rekonstrukcijos, taisymo (remonto) projektų ekspertizės atliekamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Patys keliai projektuojami, tiesiami, statomi, rekonstruojami, taisomi (remontuojami) ir prižiūrimi vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais bei normatyviniais statybos techniniais dokumentais (Kelių įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Nurodytas reguliavimas lemia tai, kad keliai suformuoti teisės aktų nustatyta tvarka yra numeruojami ir pavadinimai jiems suteikiami sudarant kelių sąrašus (Kelių įstatymo 6 straipsnio 1 dalis) ir tokius vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos (Kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas nustato savarankišką Konstitucijos ir įstatymų priskirtą savivaldybių funkciją – vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimą. Taigi pagal ginčo teisinį reglamentavimą minėta funkcija yra priskiriama išimtinai savivaldybės kompetencijai (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 44 punktas, Kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). Nors konkretūs kriterijai, kuriais remiantis, keliai įtraukiami į savivaldybės vietinės reikšmės sąrašus, teisės aktais nėra nustatyti, tačiau minėtų teisės aktų normų sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog šis klausimas yra priskirtas spręsti išimtinai savivaldybės tarybos diskrecijai ir turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į savivaldos tikslus, principus, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus, finansinius išteklius (Vietos savivaldos įstatymo 2, 3, 4 straipsniai).

Konstitucijoje yra įtvirtintas savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją principas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) taip pat yra aiškinęs, jog Konstitucijoje įtvirtinti savivaldybių veiklos savarankiškumo pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją bei savivaldybių ir valstybės interesų derinimo principai suponuoja tai, kad savivaldybių savarankiškumo laipsnis vykdant įvairias įstatymuose nustatytas funkcijas gali būti skirtingas. Kadangi visos savivaldybių funkcijos yra vykdomos pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją, šiuo atžvilgiu jos visos yra priskirtos savivaldybėms vykdyti; nė viena jų nereiškia savivaldybių absoliutaus savarankiškumo atitinkamoje srityje. Pati savivaldos teisės prigimtis suponuoja tai, kad savivaldybės savo funkcijas turi vykdyti atsižvelgdamos į vietos sąlygas ir aplinkybes, tačiau visais atvejais jos privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų (žr. Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimą). Vadinasi, nors šioje srityje atsakovas turi tam tikrą diskreciją, tačiau ji nėra absoliuti, sprendinių vykdymas gali priklausyti nuo viešojo intereso didesnio buvimo, finansinių išteklių buvimo, juos gali lemti kitos objektyvios aplinkybės, tačiau ne išimtinai subjektyvus vertinimas ir (ar) delsimas.

Nagrinėjamu atveju, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog Atsakovas, įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę elgėsi subjektyviai ar šališkai pareiškėjos atžvilgiu. Ginčijame 2016 m. lapkričio 24 d. sprendime Nr. T2-302 „Dėl nepritarimo bendrojo naudojimo kelio įtraukimui į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą“ nurodyta kokiais kriterijais remiantis priimtas sprendimas, t. y. Kretingos savivaldybės administracijos Kretingos seniūnijos 2016 m. spalio 17 d. raštu Nr. V2-219 „Dėl bendrojo naudojimo kelio įtraukimo į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą“, Kretingos savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. A1-843 sudarytos darbo grupės 2016 m. spalio 17 d. posėdžio protokolu Nr. D8-1608. Kretingos savivaldybės administracijos Kretingos seniūnijos 2016 m. spalio 17 d. rašte Nr. V2-219 nurodyta, jog žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 30 įsakymu Nr. 14VĮ-567-(14.14.2), šalia pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo yra suprojektuotas III-os kategorijos 4 metrų pločio kelias, pabrėžiama, jog didžioji dalis sklypų, esančių šalia minėto kelio yra žemės ūkio paskirties, todėl nemato būtinybės inventorizuoti ir įtraukti kelią į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą. Darbo grupės 2016 m. spalio 17 d. posėdžio protokole Nr. D8-1608 įvardinti kriterijai, kuriais vadovaujantis vietinės reikšmės keliai įtraukiami į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą – keliai, jungiantys kitus viešuosius arba rajoninius kelius; keliai į rekreacijos objektus; keliai nutiesti prie gyvenamųjų vietų, jei jie veda prie 3-jų ar daugiau sodybų; realiai naudojami keliai, taip pat nurodyta, jog rengiant Tarybos projekto siūlymą atsižvelgta į aukščiau paminėtą Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos seniūnijos 2016 m. spalio 17 d. raštą. Iš Protokolo turinio matyti, jog Tarybos nariai, nagrinėdami pareiškėjos prašymą, atsižvelgė į Kelių įstatymo nuostatus ir VSĮ įtvirtintus vietos savivaldos tikslus, viešų ir privačių interesų pusiausvyrą, finansines Kretingos rajono savivaldybes galimybes. Kadangi Tarybos 2016 lapkričio 24 d. sprendime Nr. T2-302 „Dėl nepritarimo bendrojo naudojimo kelio įtraukimui į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą“ atsisakymo tenkinti prašymą, faktinės aplinkybės išdėstytos, nurodyta individualaus administracinio akto apskundimo tvarka, todėl toks administracinis aktas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus ir nėra teisinio pagrindo jo panaikinimui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kriterijai, kuriais remiantis buvo rengiama ir 2009-06-30 Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-193 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ patvirtinta vietinės reikšmės viešųjų kelių žemėtvarkos schema, yra objektyvūs, nepažeidžia Kretingos rajono savivaldybės gyventojų lygiateisiškumo principo. Kadangi kelias, esantis greta pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka Kretingos rajono savivaldybės pasirinktų prioritetų, todėl darytina išvada, jog įstatyme nesant įtvirtintos pareigos ir nustatyto termino įtraukti visus bendrojo naudojimo kelius į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą, Kretingos rajono savivaldybės taryba 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-302 „Dėl nepritarimo bendrojo naudojimo kelio įtraukimui į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą“ pagrįstai (kaip neatitinkantį kriterijų) ir teisėtai (nepažeidžiant Kelių bei Vietos savivaldos įstatymų normų) atsisakė tenkinti pareiškėjos atstovės 2016 m. rugsėjo 6 d. prašymą, kuris Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos pagal kompetenciją persiųstas nagrinėti Tarybai.

Pažymėtina ir tai, kad nėra pateikta jokių faktinių duomenų, kurie pagrįstų tai, jog pareiškėjai yra, ar ateityje bus, trukdoma naudotis keliu patenkant į sklypą, ar kitokiu būdu ribojamos pareiškėjos teisės naudotis keliu jo neįtraukus į vietinės reikšmės kelių sąrašą. Taigi nėra pateikta jokių duomenų apie subjektinės teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir bylos rašytinių įrodymų visumą bei nenustačius jokių ginčijamo administracinio akto panaikinimo pagrindų, pareiškėjos R. P. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.