Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. M. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Pareiškėja N. M. B. Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1-2 dalyse, 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėja neteismine tvarka kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikdama prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Migracijos departamentas 2020 m. spalio 30 d. sprendimu konstatavo, kad nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad N. M. B. senelis galėtų būti laikomas asmeniu, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę. Minėtas Migracijos departamento sprendimas sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

6. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja N. M. B. yra A. B. vaikaitė. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikta N. M. B. gimimo liudijimo kopija, kurioje nurodyta, kad Nicole M. B., gim. 1983 m. kovo 13 d., JAV, yra A. S. B. duktė; o iš A. S. B. gimimo liudijimo kopijos matyti, kad A. S. B. yra A. B. sūnus.

7. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina pareiškėjos senelio gimimo faktą ir tai, kad jis gyveno Lietuvoje, tačiau byloje nėra pakankamai duomenų, kad N. M. B. senelis A. B. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis.

8. Nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, teismo vertinimu, byloje esančių netiesioginių įrodymų visuma, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad N. M. B. yra asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonė (CPK 185 straipsnis).

9. Aplinkybę, kad A. B. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis pareiškėja įrodinėja šiais įrodymais. Pirma, 2018 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma, iš kurios matyti, kad pareiškėjos senelio motina A. B. 1927 m. buvo įrašyta (duomenys neskelbtini) seniūnijos rinkėjų sąraše. Tuo metu galiojusiame Vietos savivaldybės įstatyme įtvirtinta, kad seniūnijos sueigoje turi teisę dalyvauti gyvenąs seniūnijoje Lietuvos pilietis. Minėtoje 2018 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje taip pat nurodyta, kad A. B. 1927 m. turėjo 11 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. 1922 m. priimtas Žemės reformos įstatymas, pagal kurį žemė, susikūrus naujai Lietuvos valstybei padalyta Lietuvos piliečiams. Minėto įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta, žemė negali būti duodama svetimų valstybių piliečiams. Antra, 2018 m. liepos 3 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje nurodoma, kad 1917 m. liepos 4 d. pakrikštytas A. B. sūnus vardu A., gimęs 1917 m. birželio 26 d. (duomenys neskelbtini) kaime.Tarpukariu Lietuvoje pilietybės klausimus reglamentavo 1919 m. sausio 9 d. Lietuvos pilietybės laikinasis įstatymas, kurio 1 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos piliečiais, be kita ko, laikomi Lietuvos piliečio vaikai (4 punktas). Trečia, Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018 m. spalio 22 d. pažymoje nurodoma, kad Lietuvos TSR miestų ir valsčių civilinės būklės aktų įstaigų archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) valsčiaus santuokos aktų įrašų knygoje įrašyta, kad 1943 m. rugpjūčio 28 d. susituokė A. B., S. sūnus (gimęs 1917 m. birželio 24 d., tautybė – Lietuvis) ir S. M., Andriaus duktė (gimusi 1915 m. lapkričio 23 d., tautybė lietuvė).

10. Šio sprendimo 8 punkte nurodyti įrodymai, teismo vertinimu, yra pakankami spręsti, kad pareiškėjos senelis A. B. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Kaip minėta, pirmiau nurodyti netiesioginiai įrodymai patvirtina, kad A. B. motina turėjo Lietuvos pilietybę, o pagal 1919 m. sausio 9 d. Lietuvos pilietybės laikinąjį įstatymą Lietuvos piliečio vaikai laikomi Lietuvos piliečiais (minėto įstatymo 1 straipsnio 4 punktas). Antra, Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018 m. spalio 22 d. pažymoje nurodyta, kad 1948 m. rugpjūčio 28 d. susituokė A. B., kurio tautybė lietuvis, taigi darytina išvada, kad pareiškėjos senelis 1940 m. birželio 15 d. nebuvo netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės.

11. Ginčo dėl to, jog pareiškėjos senelis iš Lietuvos išvyko iki 1990 m. kovo 11 d. byloje iš esmės nėra. Šią aplinkybę patvirtina šie įrodymai: 1950 m. vasario 10 d. iš Vokietijos pabėgėlių stovyklos į JAV Naujojo Orleano uostą atvykusių asmenų sąrašas, kuriame įrašytas A. B. kartu šeima. Antra, A. S. B. gimimo liudijimo kopija, kurioje nurodyta, jog A. B. 1951 m. rugsėjo 5 d., JAV, gimė sūnus A. S. B. (pareiškėjos tėvas).

12. Šių netiesioginių įrodymų visuma, teismo vertinimu, leidžia spręsti, jog pareiškėjos senelis A. B., gim. 1917 m. birželio 24 d., turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

13. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsniu, 514 – 516 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos N. M. B., gim. (duomenys neskelbtini), senelis A. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, yra asmuo, turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos N. M. B., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.