- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-28
- Bylos Nr.
- 2A-164-102/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Savickas (pirm.), Romualdas Januška (pran.), Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- P. V. T.
- Ieškovas
- V. V.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimanto Savicko (kolegijos pirmininkas), Romualdo Januškos (pranešėjas) ir Margaritos Dzelzienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo P. V. T. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-53-620/2007 pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui P. V. T. dėl ūkinio pastato išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas V. V. Rokiškio rajono apylinkės teismui padavė ieškinį, kuriuo, remdamasis CPK 4.93 str. 2 d. 1 p., 4.95 str., prašė išreikalauti iš atsakovo P. V. T. neteisėto valdymo jam nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) raj., plane pažymėtą 8I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis 1992 m. įsigijo ½ gyvenamojo namo ir ūkinius pastatus. Tuo pačiu metu atsakovas įsigijo kitą namo dalį ir ūkinius pastatus. Ūkinis pastatas, plane pažymėtas 8I1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, ieškovui, nuosavybės teise. Tačiau atsakovas jame laiko savo daiktus be jokio susitarimo su juo, ieškovu. Dabar jis, ieškovas, įsigijo automobilį ir šis pastatas jam reikalingas kaip garažas. Pareikalavus iš atsakovo atlaisvinti pastatą, šis atsakė, kad pastatas priklauso jam, atsakovui. 2006 m. spalio 23 d. atsakovui nusiuntė notaro patvirtintą raginimą atlaisvinti pastatą, tačiau atsakovas ir toliau tebesinaudoja šiuo pastatu. Todėl jis, ieškovas, ir kreipėsi į teismą dėl paminėto statinio išreikalavimo iš atsakovo neteisėto valdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2007 m. sausio 19 d. sprendimu V. V. ieškinį patenkino. Nusprendė išreikalauti iš atsakovo P. V. T. neteisėto valdymo ieškovui V. V. nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą, plane pažymėtą 8I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) raj., ir priteisė iš atsakovo 600 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai bei 8,40 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas konstatavo, kad iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ginčo pastatas yra registruotas ieškovo V. V. vardu pagal 1992 m. rugsėjo 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą pagal 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374. Atsakovas pripažino, kad jis ginčo pastatu naudojasi, nes ieškovui jis nepriklauso. Atsakovas pateikė Rokiškio rajono savivaldybės archyvo pažymą, kurioje nurodyta, kad peržiūrėjus ŽŪB „Tikruoju keliu“, pardavusios pastatus, dokumentus, nerasta, kad V. V. buvo parduotas garažas. Jam 1992 m. rugsėjo 22 d. parduotas butas su ūkiniais pastatais, už kuriuos sumokėta pinigais ir investiciniais čekiais. Ginčo pastatas, kurį ieškovas prašo išreikalauti iš neteisėto valdymo, įregistruotas kaip ūkinis pastatas, o ne garažas. Vadovaujantis CK 4.95 str., savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.262 str. nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas byloje nereiškė priešieškinio ir neginčijo pastato priklausomybės, pats nurodė, kad pastatas jam nepriklauso, jame jau daugiau nei dešimt metų laiko savo daiktus. Ieškovui paprašius, pastato neatlaisvino.
Šalies argumentai
Atsakovas P. V. T. apeliaciniu skundu prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 19 d. sprendimą panaikinti kaip neteisėtą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir, neįtraukęs byloje trečiuoju asmeniu R. B., faktiškai išsprendė klausimą dėl jo teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Su ieškovu gyvena dviejų galų name, kuris priklausė kolūkiui „Tikruoju keliu“. Kolūkis vieną namo dalį skyrė jam, vėliau jam tą dalį pardavė, o kitą dalį skyrė R. B., kuris apie 1985 m. savo lėšomis pasistatė ginčijamą ūkinį pastatą. R. B. išsikeldamas perdavė jam šį ūkinį pastatą, kuriuo iki šiol jis naudojasi. Kai vyko inventorizacija, jis pasakė, kad šis pastatas priklauso R. B., todėl jis negalėjo būti priskirtas kieno nors kito nuosavybėn. Parduodant pastatus pagal Lietuvos Respublikos gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymą ieškovas galėjo sąmoningai suklaidinti inventorizaciją atliekančius darbuotojus ir apgaulės būdu įteisinti nuosavybę į šį pastatą. Pateiktoje VĮ Registrų centras pažymoje nėra pastato įsigijimo pagrindo. Remiantis kolūkio „Tikruoju keliu“ archyviniais dokumentais bei R. B. parodymais galima nustatyti, kad ieškovas apgaulės būdu savo vardu įteisino svetimą daiktą. Sutinka, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Ieškovas teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 19 d. sprendimą. Nurodo, kad atsakovas pripažįsta, kad jis naudojasi ginčijamu ūkiniu pastatu. R. B. įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu nėra pagrindo, nes jis jokių pretenzijų nėra pareiškęs ir naudotis jam, ieškovui, savo turtu netrukdo. Ūkinis pastatas, plane pažymėtas 8I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam nuosavybės teise, o atsakovas trukdo jam savo turtu naudotis. Neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (CPK 322 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas P. V. T. su ieškiniu nesutiko. Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad ginčo pastatas yra statytas apie 1985 metus čia anksčiau gyvenusio R. B., kuris išsikeldamas ginčo statinį perdavė naudotis jam, atsakovui, ir šis ūkinis pastatas yra R. B. nuosavybė. Atsakovas šiuo pastatu nuo to laiko ir naudojasi – jame laiko kai kuriuos daiktus, bet ne automobilį, kaip nurodo ieškovas. Ginčo pastate yra likę ir R. B. daiktų. Atsakovas pripažino, kad 2006 m. spalio mėn. sužinojo, jog ginčo statinys priklauso ieškovui. Ieškovas reikalavo išsikraustyti, bet atsakovas nesutiko.
CK 4.27 str. 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Byloje nustatyta, kad VĮ Registrų centras Panevėžio filialo duomenimis ūkinis pastatas (ginčo objektas), esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) raj., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas kaip nuosavybės teise priklausantis ieškovui V. V., remiantis 1992 m. rugsėjo 30 d. pirkimo– pardavimo sutartimi (b. l. 7–10 ). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad CK 4.262 str. nustatyta, jog įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymo nustatyta tvarka. Kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą valdymą (CK 4.34 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad ginčo statiniu, nuosavybės teise priklausančiu ieškovui, naudojasi atsakovas – turi statinio durų raktus, jame laiko savo daiktus. Ginčo statinio, kaip priklausančio nuosavybės teise ieškovui, teisėtas valdytojas yra ieškovas. Atsakovas, naudodamasis jam nepriklausančiu turtu iš esmės trukdo ieškovui naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ūkiniu pastatu. Pagal byloje nustatytas aplinkybes ir šalių paaiškinimus galima daryti išvadą, kad minimas ūkinis pastatas tebėra ieškovo nuosavybė ir iš jo valdymo pastatas nėra išėjęs. Išreikalauti turtą iš svetimo neteisėto valdymo CK 4.95 str. prasme (vindikacinis ieškinys) paprastai yra pagrindas tik tada, kai savininkas savo turtą yra kokiu nors būdu praradęs prieš savo valią ir jį neteisėtai valdo kitas asmuo. Tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo sprendimu turi būti atsakyta į ieškovo pareikštą reikalavimą ir tokiu būdu šalių ginčas dėl teisės yra išsprendžiamas iš esmės ir teismo sprendimas turi būti toks, kad jį būtų galima įvykdyti – tiek šaliai gera valia, tiek priverstinai. Kadangi ieškovas ginčo pastato nėra praradęs, todėl neaišku, kaip turėtų būti priverstinai įvykdytas skundžiamas teismo sprendimas išreikalauti ūkinį pastatą iš atsakovo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas ieškovui priklausančiu ūkiniu pastatu naudojasi, jame laiko savo daiktus, disponuoja pastato raktu. Tokiu būdu jis pažeidžia ieškovui priklausančio ūkinio pastato valdymo teisę. Neabejotina, kad ieškovas turi teisę reikalauti pašalinti ūkio pastato valdymo teisės pažeidimus (CK 4.98 str.). Tačiau ieškovas turi suformuluoti savo reikalavimo dalyką taip, kad teismui išsprendus šalių ginčą būtų realiai pašalintas ieškovo teisės pažeidimas ir teismo sprendimą būtų galima realiai įvykdyti.
Kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės neatskleidė bylos esmės, o apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo pašalinti negali, todėl sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1d. 2 p.).
Be to atsakovas nurodo, kad ūkiniame pastate yra ir R. B. priklausančių daiktų.
2007 m. kovo 21 d. apeliacinės instancijos teisme gautas atsakovo pareiškimas, kuriame jis nurodo, kad 2007 m. kovo 10 d. jis iš ieškovui priklausančio ūkinio pastato išsikraustė, o pastato raktus perdavė R. B. Ši aplinkybė, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui reikšmės neturi, tačiau bylą nagrinėjant iš naujo ši aplinkybė turėtų būti tiriama.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Rokiškio rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.