- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-03
- Bylos Nr.
- 2A-711-656/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01464-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Asta Radzevičienė, Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Trečiasis asmuo
- kreditoriai V
- Kreditorius
- V. B., AB „Nordea Bank Finland“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens (apelianto)V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. B. ir J. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tretieji asmenys kreditoriai V. B. ir AB „Nordea Bank Finland“ PLC Lietuvos skyriaus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Šalys santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjai susilaukė sūnaus D. B., gim. (duomenys neskelbtini)ir P. B., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai prašo nutraukti santuoką, nes ji faktiškai iširusi, pareiškėjai kartu negyvena, bendro ūkio neveda, santykių nepalaiko. Nurodė, kad šeimos išsaugoti nėra galimybės, prašo neskirti termino susitaikymui, po santuokos nutraukimo pareiškėjai santuokinę B. pavardę, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškimą patenkino. Teismas konstatavo, kad iš pareiškėjų paaiškinimų bei pateiktos teismui sutarties matyti, kad tarp sutuoktinių ginčo dėl turto nėra. Kreditoriams Nordea bankui ir V. B. apie bylos iškėlimą pranešta, prieštaravimų ir pašymų negauta. Iš pareiškėjų paaiškinimų, bei pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjų šeima faktiškai iširusi, todėl terminas susitaikyti nenustatomas (LR CK 3.54 str.). Dėl išlaikymo sutuoktiniai vienas kitam pretenzijų neturi, pareiškė esą veiksnūs ir sveiki. Pareiškėjų prašymu po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliktinos santuokinės pavardės – B. ir B. (LR CK 3.69 str.).
Teismas nusprendė: Santuoką 2005 m. birželio 10 d., įregistruotą Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 1306) tarp pareiškėjų J. B., ir J. B., nutraukti bendru sutikimu.
Po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti santuokines pavardes - „B.“ ir ,,B.‘‘.
Patvirtinti pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią:
1. Šalys nurodo, kad santuokos metu įsigijo šį jiems bendros jungtinės nuosavybės teise
priklausantį turtą:
Keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini), pirmo registravimo data (duomenys neskelbtini) m, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotą J. B. vardu, kurio rinkos vertė šalių susitarimu yra 100 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini), pirmo registravimo data (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą J. B. vardu, kurio rinkos vertė šalių susitarimu yra 50 Lt.
2. Šalys susitaria, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą pasidalina tokiu būdu:
2.1. J. B. a/k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybėn nutraukus santuoką perduodamas Keleivinis automobilis (duomenys neskelbtini), pirmo registravimo data (duomenys neskelbtini) m, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotą J. B. vardu, kurio rinkos vertė šalių susitarimu yra 50 Lt.
2.2. J. B. a/k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybėn nutraukus santuoką perduodamas Keleivinis automobilis (duomenys neskelbtini), pirmo registravimo data (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotą J. B. vardu, kurio rinkos vertė šalių susitarimu yra 100 Lt.
3. Šalys pareiškia, kad asmeninio naudojimo daiktus, pinigines lėšas, taip pat kitus smulkius daiktus, nenurodytus šioje sutartyje, yra pasidalinusios iki šios sutarties pasirašymo ir dėl jų pretenzijų vienas kitam nereiškia.
4. Šalys pareiškia, kad vienas kito atžvilgiu išlaikymas nereikalingas.
5. Po santuokos nutraukimo šalys nusprendžia palikti iki santuokos nutraukimo turėtas
pavardes J. B. pavardę – B., J. B., pavardę-B..
6. Šalys pareiškia, kad kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo dienai turi kreditorinius įsipareigojimus ir susitaria dėl jų vykdymo nutraukus santuoką:
6.1. Bendras skolinis įsipareigojimas Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno korporacijai Baltic-American Enterprise Fund pagal 2006-09-11 paskolos sutartį Nr. EMV-3788.1, pagal kurią pareiškėjams buvo suteikta 31500 EUR (108763,2 Lt) paskola. Po santuokos nutraukimo kreditoriaus atžvilgiu šalys lieka solidariai atsakingos pagal šią prievolę, tačiau tarpusavyje Šalys susitaria, kad visus mokėjimus kreditoriui įsipareigoja vykdyti J. B., o tuo atveju, jeigu kreditoriui kokias nors sumas vykdant minimą įsipareigojimą sumokės J. B., ar tokios sumos bus iš jo išieškotos, J. B. šias sumas jam įsipareigoja grąžinti.
6.2. Asmeninis J. B. įsipareigojimas pil. V. B., pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir 2010 m. gruodžio 18 d. preliminarų sprendimą, bendra priteista suma yra 36173,06 lt., nutraukus santuoką lieka asmeniniu J. B. įsipareigojimu šiam kreditoriui.
7. Šalys nurodo, kad apie prievolinių įsipareigojimų pasiskirstymą yra pranešusios kreditoriams.
8. Šalys pareiškia, kad neturi jokių kitų bendrų ar asmeninių kreditorinių įsipareigojimų, taip pat neturi ir bendrų skolininkų. Šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo iškilę reikalavimai, atsiradę iki šios sutarties pasirašymo bus laikomi tik tos šalies, kurios vardu ši prievolė priimta, asmeniniais įsipareigojimais. Tokie įsipareigojimai bus vykdomi ir/ar išieškomi tik iš šalies, prisiėmusios tokį įsipareigojimą, asmenine nuosavybe turimų lėšų/turto.
9. Šalys susitaria, kad nutraukus santuoką nepilnamečio sūnaus P. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra nustatoma su motina - J. B..
10. Šalys, pripažindamos, kad abu tėvai yra vienodai atsakingi už nepilnamečių vaikų priežiūrą ir auklėjimą, kad tėvų valdžia negali būti panaudota priešingai vaikų interesams ir gerbdami vaikų teises ir pareigas, įsipareigoja tinkamai prižiūrėti ir auklėti savo sūnų P. B., rūpintis jų vystymusi, nesudaryti kliūčių kitai šaliai su juo bendrauti ir jį auklėti.
11. Nutraukus santuoką J. B., įsipareigoja P. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti po 700 lt kiekvieną mėnesį iki vidurinės mokyklos baigimo 2014 m. liepos 1 d. Pinigus vaiko išlaikymui J. B. įsipareigoja sumokėti ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, 10 d., pervedant šią sumą pavedimu į J. B. banko sąskaitą, arba perduoti grynais pinigais.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai.
Apeliantas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.Teismas ignoravo faktą, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr.2-1698-855/2011, kurioje apeliantas prašo nustatyti J. B. turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje – ½ dalį, nustatyti, kad J. B. gaunamose pajamose, susijusiose su darbo teisiniais santykiais, autoriniuose atlyginimuose ar kitose pajamose, J. B. dalis yra 40 procentų. Pareiškėjai, gavę įpareigojimą pateikti atsiliepimą, 2011-05-12 pateikė Vilniaus rajono apylinkės teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Pareiškėjai siekia išvengti skolos, nes pagal teisme patvirtintą santuokos nutraukimo sutartį pareiškėjai J. B. pereina visas turtas, o pareiškėjui J. B. skolos ir pareiga išlaikyti vaikus, mokant po 700 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui.
2. Pirmos instancijos teismas pažeidė CPK 142 str. nuostatas, nes apeliantas teismo pranešimą atsiliepimui pateikti gavo 2011-06-11 ir terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2011-06-25, teismas nesulaukęs atsiliepimo, priėmė sprendimą.
3.Pirmos instancijos teismas, esant kitai byla dėl turto dalių nustatymo, negalėjo tvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Turto dalių nustatymo byloje yra svarbu tai, kad pagal paimtą 31000 eurų paskolą skolininkai yra abu pareiškėjai, o skolos paskirtis investicijos į būstą. J. B. dalis būsto kainoje jau yra 15500 eurų. Pirmos instancijos teismas pažeidė kreditoriaus teisėtus lūkesčius ir pagal CPK 163 str. turėjo privalomai sustabdyti bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
4.Teismas pagal suformuotą teismų praktiką negalėjo tvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo priežasčių, kol neišspręsti turtiniai ginčai. Sprendimas būtų pagrįstas, jei prievolę apeliantui teismas būtų pripažinęs solidaria sutuoktinių prievole.
5.Pareiškėjai yra nesąžiningi, nes J. B. pajamos yra 1300 Lt, o vien vaikų išlaikymui numatyta 1400 Lt. Pareiškėjai siekia išvengti prievolės. Pareiškėjai jau vieną buvo išsituokę, nes vieniša mama pretendavo į didesnes išmokas, po to vėl susituokė, o vėliau, kilus grėsmei, kad skola bus išieškota iš bendro turto, vėl nusprendė fiktyviai išsituokti.
Pareiškėja J. B. atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
1.Apelianto skundas yra formalus, nes nenurodoma, kuri sprendimo dalis neteisėta ir nepagrįsta. Apeliantas tinkamai nesuformulavo apeliacinio skundo pagrindo.
2.CK 3.126 str. numato, kad sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalinimo, kaip tretieji asmenys pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Pareiškėjai prašyme dėl santuokos nutraukimo nurodė, kad J. B. turi kreditorinius įsipareigojimus apeliantui, raštu informavo apeliantą apie kreipimąsi į teismą dėl santuokos nutraukim bendru sutarimu, pasiūlyta pareikšti prieštaravimus ar savarankiškus kreditorinius reikalavimus, pridėta sutartis dėl santuokos nutraukimo priežasčių. Apeliantas nepasinaudojo savo procesinėmis teisėmis pareikšti reikalavimus civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo nagrinėjančiam teismui, todėl laikytina, kad jis šią teisę jau realiavo.
3.Apeliantas suprato, kad jo turimas reikalavimas yra asmeninė J. B. prievolė, todėl jis Vilniaus rajono apylinkės teisme ir pareiškė prašymą dėl skolininko J. B. turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Santuokoje pareiškėjai įsigijo tik automobilius. Visas nekilnojamasis turtas yra pareiškėjos J. B. įgytas iki santuokos sudarymo arba yra dovanotas, todėl į dalintino turto balansą buvo įtraukti tik automobiliai. Apeliantas siekia, kad kreditoriniai reikalavimai būtų tenkinami iš asmeninio J. B. turto. 700 Lt išlaikymas priteistas tik vienam vaikui.
4.Iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo ir teisės į kito sutuoktinio pajamas (CK 3.88 str. numatyta prezumpcija) pasibaigia (CK 3.67 str.). Byla dėl skolininko turto bendrojoje nuosavybėje nustatymo turėtų būti sustabdyta, kadangi po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo kreditorius nebetenka teisės reikalauti nustatyti skolininko turto dalies kito sutuoktinio gaunamose pajamose.
5.Apeliantas pateikdamas prašymą dėl skolininko dalies nustatymo pripažino, kad J. B. prievolė yra asmeninė, o ne bendra abiejų sutuoktinių prievolė. Nepateikė motyvų, kodėl prievolė turi būti pripažinta solidaria.
Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimu trečiajam asmeniui (apeliantui) V. B. vienasmeniškai iš pareiškėjo J. B. priteisė 23000 Lt skolos, 11052,06 Lt, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2009-12-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2121 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l.30-35). Teismo sprendimas įsiteisėjęs. J. B. skola apeliantui V. B. kvalifikuojama kaip vienasmenė prievolė. Apeliantas kaip savo materialinių teisių pažeidimą nurodo faktą, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr.2-1698-855/2011, kurioje apeliantas prašo nustatyti J. B. turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje – ½ dalį, nustatyti, kad J. B. gaunamose pajamose, susijusiose su darbo teisiniais santykiais, autoriniuose atlyginimuose ar kitose pajamose, J. B. dalis yra 40 procentų. Nuo 2011-04-22 Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama kita civilinė byla, kurioje pagal V. B. pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sprendžiamas ginčas dėl to, į kokia santuokos metu J. B. gautų pajamų dalį gali būti nukreiptas asmeninės J. B. skolos išieškojimas. Sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pasirašyta 2011 m. gegužės 12 d. (b.l. 3-5) ir sutartyje nurodyta, kad J. B. skola apeliantui V. B. lieka asmeniniu J. B. įsipareigojimu šiam kreditoriui. Aplinkybė, kad pačiu metu buvo nagrinėjamas pareiškėjo V. B. pareiškimas dėl skolininko J. B. turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, neatskleista. Pareiškėjų elgesys vertinamas kaip nesąžiningas.
Pagal Liteko informacinės sistemos duomenis nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinės teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartimi nutarta pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo palikti nenagrinėtą (b.l.77-78). Teismas nurodė, kad kol nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje dėl santuokos nutraukimo, bet kuriuo atveju negali būti sprendžiamas klausimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, taip pat ir atliekami išieškojimo veiksmai vykdomojoje byloje. Išnagrinėjus civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, patenkinus sutuoktinių prašymą dėl santuokos nutraukimo ir joje vienaip ar kitaip išsprendus turto padalijimo klausimą, bylos pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą nagrinėjimas būtų netikslingas, neliktų bylos dalyko, ir byla turėtų būti nutraukta CPK 293 str. 1 d. 3 p. pagrindu, tuo tarpu atmetus sutuoktinių prašymą dėl santuokos nutraukimo ir joje neišsprendus klausimo dėl turto padalijimo, pareiškėjas V. B. turėtų teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu dėl skolininko J. B. turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0171/10/16242 medžiagos, antstolė B. P. 2011-01-12 patvarkyme, kuriuo išieškotojui buvo pasiūlyta kreiptis dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 str., nebuvo nustačiusi konkretaus termino, per kurį kreditorius galėtų realizuoti šią savo teisę. Nutartis įsiteisėjo.
Pagal CK 3.88 str. 1 d. 5 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką (CK 3.100 str.). Be to, CK 3.67 str. nustato, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Sutuoktinis gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar vienasmenis J. B. įsipareigojimas pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimu trečiajam asmeniui (apeliantui) V. B. priteistos skolos išieškojimas gali būti nukreiptas į J. B. darbinės veiklos ir kitas pajamas laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki santuokos nutraukimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-06 nutartyje byloje Nr. 3K-3-96/2007 ir 2008-07-18 nutartyje byloje Nr. 3K-3-384/2008 išaiškinta, kad teismas negali tvirtinti sutuoktinių kreditorių teises liečiančių ar jų interesus pažeidžiančių nuostatų, jeigu kreditorius nedalyvauja byloje (CPK 265 straipsnis). Jeigu kreditorius įstoja į bylą, nagrinėjamą pagal abiejų sutuoktinių bendrą sutikimą, su savarankiškais reikalavimais, tai pagal CPK 540 straipsnio 4 dalį byla yra sustabdoma. Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iš abiejų ar vieno kurio sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sąlygų). Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievole asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.).
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas proceso metu iki apeliacinio skundo padavimo stadijos buvo pasyvus, tačiau tai neatleido pareiškėjų byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu nuo pareigos atskleisti visas kreditorių pretenzijas ir neatleido teismo nuo pareigos ištirti visas žinomas kreditorių pretenzijas. Dėl to liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl to sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.