Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą , kurioje

I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi Šilutės rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, bedarbė (registruota darbo biržoje), išsituokusi, gyvenanti kaime, Mažeikių rajone, teista: 1) 2011-03-03 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 2 d., laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams; 2) 2011-12-12 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., laisvės apribojimu vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., per šešis mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį, per penkis mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) 2012-05-17 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2011-12-12 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose Virvytės g. 2-3, Užventės k., Mažeikių r., nuo 23:00 val., iki 06:00 val.; per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo 178 str. 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. L. pagrobė svetimą turtą: 2013 m. gegužės 29 d., laikotarpiu tarp 14.00 val. ir 16.00 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, iš buto, esančio , Mažeikiuose, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. P. priklausantį 1600 litų vertės turtą: 300 litų vertės sidabrinę vyrišką grandinėlę ir 1300 litų vertės vyrišką auksinį žiedą.

I. L. pagrobė svetimą turtą įsibrovusi į patalpą: laikotarpiu tarp 2013-06-10, 9.00 val. ir 2013-06-11, 20.00 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, prieš tai pavogtu buto durų raktu atsirakino buto , Mažeikiuose, duris, taip įsibrovė į butą ir pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. P. priklausantį 350 litų vertės turtą: 150 litų vertės bokso pirštines ir 200 litų vertės filmavimo kamerą „Samsung“.

I. L. pagrobė svetimą turtą įsibrovusi į patalpą: 2013-06-14, laikotarpiu tarp 13.00 val. 14.30 val., prieš tai pavogtu buto durų raktu atsirakino buto , Mažeikiuose, duris, taip įsibrovė į butą ir pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. P. priklausantį 3055 litų vertės turtą: 700 litų vertės DVD grotuvą „Aiwa“, 1500 litų vertės spalvoto vaizdo televizorių „Samsung“, 150 litų vertės sidabrinį vyrišką žiedą, 100 litų vertės moterišką chalatą, 100 litų vertės automobilio pakrovėją, 20 litų vertės grindų šluostę, 80 litų vertės dvi sportines rankines (vienos rankinės vertė 40 litų), 5 litų vertės pakabuką su 5 litų vertės metaline kupiūra, 400 litų vertės kompiuterio kietąjį diską.

I. L. pagrobė nedidelės vertės svetimą: 2013-07-18, apie 15 val., būdama J. L. bute, adresu Mažeikių mieste, pagrobė nedidelės vertės svetimą - nukentėjusiajai J. L. priklausančią bevertę piniginę su joje buvusiais 300 litų grynųjų pinigų, tuo padarydama nukentėjusiajai 300 litų vertės turtinę žalą.

I. L. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: 2013-07-18, apie 17 val., būdama J. L. bute, adresu , Mažeikių mieste, pagrobė nedidelės vertės svetimą - nukentėjusiajai J. L. priklausantį 200 litų vertės televizijos skaitmeninį priedėlį „STRONG SRT 8903“, tuo padarydama nukentėjusiajai 200 litų vertės turtinę žalą.

I. L. pagrobė svetimą turtą: 2013-10-01, laikotarpiu nuo 0.30 val. iki 7.00 val., VšĮ Mažeikių ligoninės psichiatrijos skyriaus, esančio J. B. g. 22/V. B. g. 6, 4 palatoje, nuo miegančios nukentėjusiosios A. R. rankos pirštų numovė 6 vnt. auksinių žiedų ir iš ausų išsegė auksinius auskarus, taip pagrobė svetimą A. R. priklausantį 4000 litų vertės turtą.

Tesimo posėdžio metu kaltinamoji I. L. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad nepamena įvykių aplinkybių ir prašo vadovautis parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-05-29 įvykdė vagystę iš buto, esančio adresu , Mažeikiai, t.y. pagrobė vyrišką sidabrinę grandinėlę ir vyrišką auksinį žiedą. 2013-06-10 ji taip pat iš to paties buto pavogė vyriškas bokso pirštines ir filmavimo kamerą „Samsung“, ar prieš tai ji buvo iš nukentėjusiojo pavogusi jo buto raktą, ji neprisimena. 2013-06-14 iš to paties buto pavogė DVD grotuvą „Aiwa“, spalvoto vaizdo televizorių „Samsung“, sidabrinį vyrišką žiedą, moterišką chalatą, automobilio pakrovėją, grindų šluostę, dvi sportines rankines, pakabuką su 5-ių litų metaline kupiūra, kompiuterio diską. Su A. P. buvo susipažinusi per internetą. Po to kitą nusikaltimą ji įvykdė pas pažįstamą J. L. bute, adresu Sodų g. 24-32, Mažeikiuose. Ji pas ją buvo atėjusi į namus, jos bendravo, iš jos pavogė piniginę su 300 litų, tai buvo 2013-07-18, bet kurioje vietoje buvo padėta ta piniginė ji jau dabar po tiek laiko nebeprisimena, bet, kad pavogė ir, kad joje buvo 300 litų, tai tą pripažįsta. Taip pat galėjo pavogti išeidama iš buto ir televizijos skaitmeninį priedėlį. Sekantį kartą, tai buvo tuo momentu, kai ji gulėjo psichiatrijos skyriuje, tai iš šalia gulinčios moteriškės pavogė aukso dirbinius, t.y. nuo rankų jai numovė 6 vnt. aukso dirbinių ir iš ausų išsegė auksinius auskarus. Šiaip tikslių datų kada apvogė iš A. P. buto daiktus ir iš J. L. buto daiktus, iš psichiatrijos skyriaus iš moters aukso dirbinius, ji neprisimena, bet pripažįsta, kad tai ir buvo tomis datomis, kaip ir nurodyta įtarime (2 t., b. l. 59).

Byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d., teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Nukentėjusysis A. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. L. jį apvogė tris kartus, t.y. pirmą kartą vagystė buvo įvykdyta 2013-05-29 laikotarpyje tarp 14.00 val. ir 16.00 val., kai jis I. L. vieną pačią paliko pas save bute, adresu , Mažeikiai. Tą sykį iš buto dingo sidabrinė vyriška grandinėlė, raštas buvo pynutės formos, vyriškas auksinis žiedas, platus, viršuje ant žiedo buvo juodos spalvos akmuo, kuris buvo kvadrato formos, ir buto raktas. Žiedas, grandinėlė ir buto raktas buvo sudėti kambaryje (jis gyvena vieno kambario bute) komodos stalčiuje. Antrą kartą jį apvogė laikotarpyje tarp 2013-06-10, 09.00 val. ir 2013-06-11, 20.00 val. Kai grįžo į namus, tai buto durys buvo užrakintos, nes I. L., kaip suprato, į butą pateko pirmą kartą pavogusi buto raktą. Antrą kartą pavogė: bokso baltos spalvos odines pirštines, filmavimo kamera „Samsung“. 2013-06-14 tarp 13.00 val. ir 14.30 val., kai jis išvažiavo į policiją kreiptis ir rašyti pareiškimo dėl pirmų dviejų vagystės atvejų, tai apie 14 val. I. L. jam skambino į telefoną, prašė 5000 litų arba, kad perrašytų savo automobilį „Audi“, jei neperrašys, tai ji įeis į jo butą ir pasiims ko jai reikia. Jis, pasikonsultavęs su policijos pareigūnais, grįžo į namus ir negalėjo atrakinti savo buto durų. Išėjo laukan į tą pusę, kur yra balkono langas, pažiūrėti. Nuėjęs pamatė, kad iš jo buto per langą I. L. meta garso kolonėles. Tada jis iš karto paskambino į policiją ir pranešė, kad jo bute yra vagys. Laukdamas policijos pareigūnų lauke, jis pamatė, kad iš jo buto išeina I. L., kuri užėjo už jo namo, priėjo prie išmestų iš jo buto daiktų, juos perkėlė į kitą vietą, t.y. nuo jo balkono, kuris yra po jo langu, pernešė po kitu balkonu, ir nuėjo į Taikos g. 4 namą. Įėjęs su policijos pareigūnais į butą, pastebėjo, kad L prieš tai buvo atrakinusi duris ir pavogusi kitus daiktus, t.y. DVD grotuvą, „Samsung“ spalvoto vaizdo skystųjų kristalų televizorių 66 cm įstrižainės, sidabrinį vyrišką žiedą, kuris buvo su grotelėmis ir per vidurį dideliu juodu akmeniu, moterišką chalatą, automobilio pakrovėją, grindų šluostę, dvi vyriškas sportines rankine, 5 litų pakabuką, kurio viduje buvo išgręžta skylutė ir uždėtas pakabukas raktams kabinti, iš kompiuterio rėmų pavogė kietąjį diską su visa jame buvusia informacija, o tą informaciją ji gali panaudoti daug kur. Taip pat bute rado buto dokumentus, kurie buvo pavogti antrą sykį, jie buvo padėti ant lovos. Atvykus pas tyrėją į kabinetą, ant stalo pamatė panašius daiktus į jo, t.y. bokso pirštines ir grindų šluostę, juos paėmė ir iš karto atpažino (1 t., b. l. 49-53).

Nukentėjęs A. P. atsisakė civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, o dėl turtinės žalos prašė ieškinį sumažinti, nes jam buvo grąžintos bokso pirštinės, sidabrinis žiedas ir grindų šluostė.

Nukentėjusioji J. L. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-07-18 apie pietus, tikslaus laiko nepamena, jai būnant namuose, atėjo I kuri su savimi atsinešė rankose drėgnus rūbus ir paprašė leisti užeiti į butą juos pasimatuoti. Ji ją įleido į vonios kambarį. Maždaug po 5 minučių, išėjusi iš vonios, paprašė maišelio susidėti rūbams. Vėliau jos nuėjo į kambarį ir kalbėjosi. Po pokalbio I išėjo. Jai išėjus, maždaug po valandos, ji nutarė nueiti iki parduotuvės ir nuėjusi į prieškambarį, pastebėjo, kad nebėra ant rūbų džiovyklos prieš tai paliktos piniginės. Kadangi daiktų bute yra ne daug, tai, apžiūrėjusi visas vietas, pastebėjo, kad tikrai nebėra piniginės su joje buvusiais 300 Lt grynųjų pinigų. Piniginėje taip pat buvo neturinti materialinės vertės banko „Swedbank“ mokėjimo kortelė išduota jos vardu. Ji skambino į I mobilųjį, tačiau ji neatsiliepė. Vėliau jai parašė SMS, kad „išsinešei mano piniginę, mano vaikai liks nevalgę“, I atrašė „J aš dirbu darbą, aš ant vonios palikau žiedą su telefonu, ateis tavo draugo draugas paimti, atiduok ir maikutes“. Apie 15 ar tai 16 val. į jos namus atėjo I, kuri pasakė atiduoti žiedą, telefoną ir maikutes. I reikalavo atiduoti žiedą ir telefoną, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ji tada atidarė buto duris ir stūmė Inesą lauk iš buto, kadangi ji nenorėjo išeiti iš jos buto, toliau šnekėjo nesąmones. Ji bute prabuvo dar kokias dvi valandas, kalbėjo visokias nesąmones. Pamačiusi, kad I nesiruošia išeiti iš buto, ji su vaikais išėjo iš buto ir ją užrakino, iškvietė policijos pareigūnus. Jai su pareigūnais užėjus į laiptinę, išgirdo, kad jos buto duris iš vidaus užrakino I, apie tai pasakė pareigūnams, kurie ėjo iš kiemo pusės, tačiau I jau buvo pabėgusi, t.y. iššokusi per langą ir pabėgusi. Užėjusi į butą, pamatė, kad išlaužė buto duris bei nebebuvo kambaryje prie televizoriaus 200 litų vertės prijungto aukštos raiškos skaitmeninės antžeminės televizijos priedėlio „STRONG SRT 8903“ (1 t., b. l. 55-57).

Nukentėjusioji A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji nuo 2013-09-31 iki 2013-10-02 buvo hospitalizuota į VšĮ „Mažeikių ligoninė" psichiatrijos skyrių. Skyriuje ją paguldė į palatą Nr. 4. Vos ją atvežė į ligoninę, jai buvo suleisti stiprūs raminamieji vaistai, dėl ko ji sunkiai atsimena įvykio aplinkybes. Prieš paguldant ją į ligoninę, ji ant rankų buvo užsidėjusi 6 auksinius žiedus: vienas žiedas buvo tradicinis vestuvių žiedas, kitas su raudono rubino akute, dar vienas su jūros kriauklytės fragmentu, kiti 3 su cirkonio akutėmis. Ausyse buvo įsisegusi rombo formos auksinius auskarus su balto aukso papuošimais. 2013-10-01 apie 19 val. jos aplankyti atėjo vyras, kuris pastebėjo, kad visi minėti aukso dirbiniai nuo rankų ir ausų yra dingę. Kiek atsimena, toje pačioje palatoje, nuo pat jos atvykimo, gretimoje lovoje gulėjo mergina, apie 25 metų amžiaus, 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių plaukų, įdegusios veido odos. Atsimena, kad 2013-10-01 dieną minėta mergina jai buvo labai paslaugi, siūlė eiti kartu parūkyti, pavaišino cigarete, vis norėjo su ja užmegzti pokalbį. Moterys, gulinčios palatoje, papasakojo, jog kažkuri iš slaugių, matė minėtą merginą turint rankoje daug aukso dirbinių, tada ir suprato, kad mergina iš jos aukso dirbinius pavogė, todėl sekančią dieną ir stengėsi jai būti tokia maloni (1 t., b. l. 59-60).

Liudytoja E. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-09-29 apie 15 val. ji atėjo į darbą VšĮ Mažeikių ligoninė, psichiatrijos skyrių. Dirbo visą naktį iki 2013-09-30, 8 val. Jos budėjimo metu į psichiatrijos skyriaus 4 palatą buvo paguldyta A. R.. Ji į ligoninės priėmimo skyrių buvo atvežta nakties metu, galėjo būti apie 00.30 val. Moteris buvo parvežta į psichiatrijos skyrių ir paguldyta į palatą Nr. 4. Pamena, kad būtent tą naktį palatoje be A dar gulėjo keturios moterys, viena iš jų, kiek pamena, buvo L, kuri gulėjo šalia A lovos. Ji, kai A. R. pamatė priėmimo skyriuje ir ją vežant su lova, pastebėjo, kad jai beveik ant visų pirštų buvo aukso spalvos žiedai, ant kaklo buvo kelios grandinėlės, o auskarai ar buvo ausyse, to negali pasakyti, nes nepamena. Moteris visą tą naktį buvo nerami, buvo pastatyta lašelinė. Po lašelinės moteris užmigo panašiai gal apie kokią 4.00 val. ryto. Iš ryto, galėjo būti panašiai laikotarpyje nuo 6.30 val. iki 7.00 val., ji ėjo per palatas pažiūrėti, ar moterys atsikėlusios, ar miega. Įėjusi į palatą Nr. 4, kurioje buvo paguldyta A. R. ir šalia jos pamena gulėjo L, tai pamatė, kad R miega, o šalia jos kitoje lovoje gulinti L užsnūdusi ir vienoje iš rankų delnų buvo pilna sauja aukso spalvos papuošalų. Ją pamačiusi, L prabudo, jai dar pasakė, kodėl ji nepasideda savo papuošalų į spintelę, o laiko rankoje. Kad pas A ant rankų nebėra auksiniai dirbinių, tuo momentu ji nepastebėjo, t.y. į A rankas nebepažiūrėjo. Kai ji L pasakė, kodėl nepasideda papuošalų, ji kažką kaip per miegus pasakė. Kitą dieną iš bendradarbės sužinojo, kad A buvo pavogti visi papuošalai, kuriuos ji dėvėjo, tai tada tik pagalvojo, kad tie papuošalai gal ir buvo pas L rankoje (1 t., b. l. 77).

Liudytoja E. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-09-29 apie 15 val. ji pradėjo darbą VšĮ Mažeikių ligoninės psichiatrijos skyriuje. Dirbo iki 2013-09-30, 8 val. Jos budėjimo metu į psichiatrijos skyrių buvo paguldyta A. R., ji buvo paguldyta į 4 palatą. Kiek pamena, 4 palatoje yra penkios lovos. Tuo metu, kai buvo paguldyta A. R., kažkas dar iš moteriškių gulėjo, jei neklysta, buvo pilna palata ir visos lovos buvo užimtos. Palatoje, kiek dar pamena, gulėjo L, L, nes ji yra pastovi pacientė, kas dar iš moterų gulėjo nepamena. Po kažkiek laiko A vyras išėjo, po lašelinės R apsiramino, tai galėjo būti gal apie kokią 3.00 val. Kitą rytą jos ėjo per palatas, nes jų toks darbas, turi apžiūrėti, aptvarkyti ligonius ir ji priėjo prie R perrengė ją. Tuo metu L miegojo. Ją pažadino, ši pakėlė galvą, ir ji pamatė tokią krūvelę aukso, pagalvojo, kad L iš po nakties nusiėmusi savo žiedus juos pasikišo prie pagalvės ir pamiršo, todėl tai jai pasakė, kad užsidėtų savo žiedus, nes tikrai pagalvojo, kad jie yra jos. L visą tą krūvelę įsidėjo į savo spintelės stalčiuką. Ji išėjo iš palatos. Kitą budėjimą iš slaugytojų išgirdo, kad R dingo auksiniai žiedai, ji tada pagalvojusi, kad gal tie patys žiedai ir buvo pas L. Pamena, kad tuo metu, kai dirbo, pas L aplankyti, kiek atkreipė dėmesį, buvo atėję trys vyriškiai. Jie visi ateidavo skirtingu laiku ir su visais ji glėbesčiuodavosi (1 t., b. l. 79).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2013-06-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas Mažeikiuose, , taip pat teritorija šalia gyvenamojo namo (1 t., b.1. 21-31).

Iš byloje esančio 2013-07-18 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas Mažeikiuose, . Buto durys su laužimo žymėm (1 t., b. l. 39-44).

2013-07-19 I. L. parašė atvirą prisipažinimą, kad 2013-06-18 ji atvyko į J. L. namus ir pavogė piniginę bei TV priedelį. Pačią piniginę ir priedelį išmetė į šiukšlinę, o pinigus išleido (2 t., b. l. 40).

2013-10-02 I. L. parašė atvirą prisipažinimą, kad 2013-10-01 naktį apie 4 val. naujai paguldytai pacientei nuo rankų numovė žiedus. Sesutė, atklojusi antklodę, matė tuos žiedus prie jos rankų. Žiedus sumetė į stalčių, o sekančią dieną atidavė R. J. (2 t., b. l. 41).

Iš byloje esančio 2014-01-28 daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. P. iš trijų atpažinimui pateiktų sidabrinių žiedų atpažino jam priklausantį žiedą (1 t. b. l. 113-114).

2013-07-16 nukentėjusysis A. P. daiktų pateikimo protokolu pateikė nuotraukas atspausdintas ant popieriaus, kuriose I. L. nusifotografavo pas jį namuose su jo daiktais, kurie vėliau buvo pavogti bei mobilaus ryšio telefoną, kurį apžiūrint nufotografuotos SMS žinutės, kurias rašė I. L. nukentėjusiajam, kur reikalavo pinigų, perrašyti butą, automobilį (1 t., b. l. 82-97).

2013-07-25 daiktų pateikimo protokolu nukentėjusioji J. L. pateikė kopiją skaitmeninio priedėlio modelio (1 t., b. l. 100-101).

2013-09-25 daiktų pateikimo protokolu įtariamoji I. L. pateikė vyrišką sidabrinį žiedą, grindų šluostę ir bokso pirštines, kurie apžiūrėti ir grąžinti nukentėjusiajam A. P., nes jis juos atpažino (1 t., b. l. 107-116).

Subjektyvusis vagystės požymis - kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. I. L. suvokė, kad turtas yra svetimas ir nori jį užvaldyti neteisėtomis priemonėmis, slaptai jį pagrobiant.

2005 m. birželio 23 d. LR A. T. senato nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 7 p. nurodyta, kad pa­gro­bi­mas – tai ty­či­nis, ne­tei­sė­tas ir ne­at­ly­gin­ti­nas sve­ti­mo tur­to fi­zi­nis už­val­dy­mas, at­iman­tis iš as­mens ga­li­my­bę val­dy­ti, nau­do­tis ir dis­po­nuo­ti jam pri­klau­san­čiu tur­tu. I. L. savo veiksmais pagrobė jai nepriklausantį turtą, kurį toliau valdė.

Šio nutarimo 8 p. nurodyta, kad va­gys­tė lai­ko­ma baig­ta, kai kal­ti­nin­kas už­val­do sve­ti­mą tur­tą ir taip įgy­ja ga­li­my­bę ne­tei­sė­tai val­dy­ti, nau­do­tis ir dis­po­nuo­ti tur­tu pa­gal sa­vo va­lią. I. L. nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus užbaigė, nes kai kurie pavogti daiktai buvo rasti.

Teismui nekyla jokių abejonių, kad kaltinamieji I. L. įvykdė jai inkriminuotus du baudžiamuosius nusižengimus ir keturis nusikaltimus, kurių du yra apysunkiai, nes jos kaltė yra pilnai įrodyta jos pačios prisipažinimu, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ikiteisminio tyrimo metu, daiktų pateikimo protokolais, kitais dokumentais. Kaltinamoji I. L. žinodama, kad daiktai yra ne jos nuosavybė, tačiau juos pagrobė, kuriuos panaudojo savo reikmėms tenkinti. Vėliau iš nukentėjusiojo A. P. dar reikalavo pinigų, kitų daiktų. Jos veika pasireiškė tyčiniais veiksmais, siekiant sau naudos. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama I. L. padarytoms nusikalstamoms veikoms įrodyti ir jos kaltei pagrįsti. Teismas atmeta kaltinamosios teigimą, kad ji nepamena įvykių aplinkybių dėl ligos, tačiau tai paneigia teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytos išvados, kad įtariamoji I. L. jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. I. L. nagrinėjamos veikos padarymo meti nebuvo stipraus emocinio susijaudinimo būsenoje ar kitoje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jos sąmonei ir veiklai, dėl savo sveikatos stovio gali teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. Jos tvirtinimas, kad ji neprisimena kai kurių aplinkybių paneigia ekspertų išvados, kur nurodyta, kad gali teisingai suvokti aplinkybes ir duoti parodymus. Teismas atmeta ir kaltinamosios gynėjo argumentą dėl veiksmų suvokimo, kad vieną vagystę padarė gydymo įstaigos psichiatrijos skyriuje, tačiau tai nepatvirtina, kad gydydamasi šiame skyriuje ji negalėjo suvokti savo veiksmų, nes tai paneigia ekspertų išvados.

Atsižvelgiant į padarytų veikų požymius, I. L. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (kvalifikuotos vagystės), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 dalį. Teismas atmeta kaltinamosios gynėjo prašymą perkvalifikuoti veiką iš LR BK 178 str. 2 d. į LR BK 178 str. 4 d., nes pagrobtų daiktų vertė neviršija 3 MGL, nes buvo įvykdyta kvalifikuota veika įsibraunant į butą.

Kaltinamosios I. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Vadovaujantis LR BK 27 straipsniu kaltinamoji I. L. laikoma recidyviste, kadangi ji jau teista už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui neišnykus, vėl padarė naujus tyčinius nusikaltimus. O recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56 straipsnio 1 dalis).

Skiriant bausmę I. L., atsižvelgtina į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, į pasekmes, kaltinamosios požiūrį į padarytas veikas ir jos išsakytas paskatas ir motyvus, kodėl taip pasielgė, į jos asmenybę, į tai, kad I. L. jau yra teista, administracine tvarka bausta ne vieną kartą, UAB “Mažeikių psichinės sveikatos centre” lankėsi pas gydytoją psichiatrą. Diagnozė: vidutinio sunkumo depresinis epizodas. Atsižvelgtina į tai, kad I. L. šias nusikalstamas veikas padarė būdama 2012-05-17 teista už veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d. padarymą ir neatlikusi jai paskirtos bausmės; atsižvelgtina ir į jos sveikatos būklę - ji serga užkrečiama liga, jai būnant 12-os metų ji buvo išžaginta kelių vyrų; atsižvelgtina ir į tai kad yra mažametės dukros mama, kurią dabar prižiūri seneliai. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusieji pretenzijų nereiškė, tik prašė tenkinti civilinius ieškinius, o nukentėjęs A. P. atsisakė ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamosios gynėjas prašė skiri bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamoji negali atlikti laisvės atėmimo bausmės.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CK 5 straipsnis).

Nukentėjusysis A. P. teisiamojo posėdžio metu dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinio ieškinio atsisakė, o dėl turtinės žalos atlyginimo jį sumažino iki 4615 litų, nes yra grąžinti kai kurie daiktai (bokso pirštinės sidabrinis žiedas, grindų šluostė). Nukentėjusioji J. L. prašė tenkinti jos ieškinį, nukentėjusioji A. R. prašė tenkinti jos ieškinį. Teismas laiko kad pareikšti ieškiniai yra pagrįsti, dėl jų dydžio kaltinamoji nereiškė pretenzijų, todėl jie turi būti tenkinami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 302, 305 straipsniais

nusprendė:

I. L. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 dalį dėl vagystės 2013-05-29 ir nuteisti laisvės atėmimo bausme vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

I. L. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 dalį dėl vagystės 2013-06-11 ir nuteisti laisvės atėmimo bausme vieneriems metams dvejiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

I. L. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 dalį dėl vagystės 2013-06-14 ir nuteisti laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

I. L. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 dalį dėl vagystės 2013-07-18, 15.00 val. ir nuteisti 30 parų areštu.

I. L. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 dalį dėl vagystės 2013-07-18, 17.00 val. ir nuteisti 40 parų areštu.

I. L. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1dalį dėl vagystės 2013-10-01 ir nuteisti laisvės atėmimo bausme vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d., 5 d. 2 p., bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti I. L. galutinę subendrintą bausmę dvejus metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. ir sumažinti paskirtą bausmę 1/3 dalimi ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – registraciją policijos įstaigoje panaikinti, nes ji atlieka bausmę pagal kitą nuosprendį.

Tenkinti nukentėjusios A. R. civilinį ieškinį ir priteisti iš I. L. 4000,00 (keturis tūkstančius litų) turtinės žalos atlyginimui.

Tenkinti nukentėjusios J. L. civilinį ieškinį ir priteisti iš I. L. 500,00 (penkis šimtus litų) turtinės žalos atlyginimui.

Tenkinti nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį dalinai ir priteisti iš I. L. 4615,00 (keturis tūkstančius šešis šimtus litų) turtinės žalos atlyginimui, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Daiktinius įrodymus-sutartį, voką su pirštų antspaudais, esančiais byloje, palikti saugoti byloje visą bylos saugojimo laikotarpį, kitus daiktinius įrodymus grąžinti nukentėjusiesiems.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Mažeikių rajono apylinkės teisme.