Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-08-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-2410-1123/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-08-18
Bylos Nr.
A18.-2410-1123/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02025-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Aušra Ragelienė (pirm.)
Pažeidėjas
I. G.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A18.-2410-1123/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02025-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 19.10; 19.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugpjūčio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4¹ dalį, 508 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. G. 2020 m. liepos 21 d., apie 15.45 val., (duomenys neskelbtini), bute, būdamas neblaivus (atsisakė pasitikrinti blaivumą, t.y. papūsti į alkotesterį, tačiau bendraujant jautėsi iš burnos sklindantis stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti), elgėsi neadekvačiai, šūkavo, keikė necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnus bei nevykdė teisėtų statutinių valstybės tarnautojų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, tai yra nesikeikti, jis ir toliau elgėsi neadekvačiai, trukdė dirbti medikams, kurie apžiūrinėjo kitą pilietį. Tokiais veiksmais I. G. buvo kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje ir 508 straipsnyje.

I. G. teisės ir pareigos išaiškintos surašant administracinio nusižengimo protokolą, kuris administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasirašytas. Administracinėn atsakomybėn traukiamam I. G. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta administracinio nusižengimo protokolu (jam buvo tinkamai bei laiku pranešta apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką) ir jis buvo nurodęs, kad prašo jo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (b. l. 11), tačiau į teismo posėdį I. G. neatvyko ir savo neatvykimo priežasčių teismui nepranešė. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir paskirti kitą teismo posėdžio datą negauta. Pagal ANK 629 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Pagal ANK 630 straipsnio 2 dalį, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui bei atsižvelgus į tai, kad I. G. neprašė paskirti kitą teismo posėdžio datą, teismas sprendžia, kad I. G. sąmoningai atsisakė dalyvauti procese ir administracinio nusižengimo byla, kurioje iš esmės visos aplinkybės yra aiškios, gali būti išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Administracinio nusižengimo protokole esančiame I. G. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis su nusižengimu nesutinka (b. l. 11).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos Vyriausiojo patrulio V. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. liepos 21 d., dirbant kartu su vyriaus. patruliu A. J., apie 15.45 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kaimynui V. G. kažkas šovė į ausį. Atvykus minėtu adresu paaiškėjo, kad adresas netikslus, tada buvo susisiekta su pranešėja, kuri patikslino adresą ir pasakė, kad įvykus yra adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu butas buvo panašus į landynę, kuriame girtuokliavo du vyriškiai. Minėtu adresu taip pat atvyko ir GMP brigada. Su vyriškiais buvo sunku susikalbėti dėl girtumo, vienas iš jų, kaip vėliau paaiškėjo, V. G., paaiškino, kad kažkas kažkur neva jam šovė į ausį, tačiau nei kur tai įvyko, nei kas tai galėjo padaryti, paaiškinti negalėjo dėl girtumo. Medikai apžiūrėjo minėtą pilietį vietoje, į ligoninę jis vykti atsisakė. Kitas bute kartu buvęs vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, tai I. G., gim. (duomenys neskelbtini), buvo akivaizdžiai neblaivus, pradėjo elgtis neadekvačiai, šūkauti, mokyti medikus, kaip reikia dirbti, bei taip pat pradėjo jį su kolega keikti necenzūriniais žodžiais (necituotini, nurodyti tarnybiniame pranešime), į pareigūnų teisėtus reikalavimus nutraukti savo neteisėtus veiksmus nereagavo, toliau elgėsi neadekvačiai ir mokė pareigūnus, kaip reikia dirbti, bei medikus, kurie apžiūrinėjo V. G.. Ant I. G. veido kairės pusės, po akimi matėsi sumušimas, buvo pastebėta, kad pakaušis yra kraujuotas, tada jį taip pat medikai apžiūrėjo ir nusprendė jį pristatyti į RVUL, kadangi žaizdą reikėjo susiųti. Kur ir kaip sužalojo, paaiškinti jis taip pat negalėjo. Kadangi I. G. buvo sulaikytas, todėl pareigūnai jį palydėjo į RVUL, kur buvo suteikta med. pagalba, po to pristatytas į OVS (b. l. 2).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos Vyriausiojo patrulio A. J. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės toms, kurios nurodytos ir pareigūno V. P. tarnybiniame pranešime (b. l. 3).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2020 m. liepos 21 d., 15.44 val. buvo gautas pranešimas, kad prieš 30 min. pranešėjos kaimynui V. G. kažkas šovė į ausį, nematė kas, nežino. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės, kurios nurodytos ir pareigūnų V. P. ir A. J. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 4).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Vyriausiosios postinės R. K. 2020 m. liepos 21 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2020 m. liepos 21 d., apie 17.37 val., į Vilniaus aps. VPK OVS patalpas buvo pristatytas I. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuris kategoriškai atsisakė pasitikrinti girtumą (pūsti į alkotesterį), bendraujant jautėsi iš burnos sklindantis stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti (b. l. 9).

ANK 506 straipsnio 4 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. To paties straipsnio 4¹ dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, padarytus karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymo) 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Policijos pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę. Taip pat pagal Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, policijos pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę, be kita ko, įtardamas, kad yra padarytas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusių asmenų, dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti.

ANK 508 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė tam, kas pažemino statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbę ir orumą, pažeminimą išreiškęs žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu.

Nors iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. G. rašytinio paaiškinimo matyti, kad savo kaltės dėl administracinių nusižengimų padarymo jis nepripažįsta, tačiau teismas vertina, kad I. G. kaltė yra įrodyta byloje surinktais duomenimis: pareigūnų V. P. ir A. J. tarnybiniais pranešimais, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis bei administracinio nusižengimo protokolu. Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesivadovauti minėtuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis, kuriuos nurodė įvykio metu savo pareigas ėję policijos pareigūnai, byloje nėra duomenų, kad pareigūnai V. P. ir A. J. būtų iš anksčiau pažinoję I. G. ir galėtų siekti jį melagingai apkalbėti ar nepagrįstai patraukti administracinėn atsakomybėn. Remiantis aptartais duomenimis nustatyta, kad 2020 m. liepos 21 d. pareigūnai gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) galimai buvo sužalotas asmuo. Pareigūnams atvykus į įvykio vietą, bute rado du asmenis, vienas iš kurių buvo I. G.. Pareigūnams aiškinantis įvykio aplinkybes, o atvykusiems medikams apžiūrinėjant abu bute buvusius asmenis, I. G. pradėjo elgtis neadekvačiai, šūkauti, be kita ko, ir keikti policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, kurių teismas šiame nutarime necituoja, jie yra nurodyti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. To pasėkoje policijos pareigūnai pareikalavo I. G. nutraukti savo neteisėtus veiksmus, tačiau jis į šiuos reikalavimus nereagavo, toliau elgėsi neadekvačiai ir trukdė dirbti medikams, kurie apžiūrinėjo kitą asmenį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, „korumpuoti vagys“, „ožiai“, „benamiai šunys“ ir pan.), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013). Akivaizdu, jog I. G. išsakyti necenzūriniai žodžiai policijos pareigūnų atžvilgiu įžeidė jų garbę ir orumą, tokiu būdu jis padarė ir ANK 508 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, policijos pareigūnai turėjo pagrįstą pagrindą I. G. įtarti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, padarymu, ir, reikalauti jo nutraukti savo neteisėtus veiksmus, o jam šių reikalavimų nevykdant, vadovaujantis Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, jį sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą asmens tapatybei nustatyti bei administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Atitinkamai jų reikalavimai I. G. nutraukti savo neteisėtus veiksmus pripažintini teisėtais. Tačiau į šiuos policijos pareigūnų reikalavimus I. G. nereagavo ir toliau elgėsi neadekvačiai, tokiu būdu jis nevykdė teisėtų statutinių valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų reikalavimų.

Pažymėtina, kad iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad I. G. veiksmai dėl policijos pareigūnų reikalavimo nevykdymo yra kvalifikuoti pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį. Teismas, ištyręs bylos duomenis, konstatuoja, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą buvo suklysta nurodant ANK 506 straipsnio 4¹ dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 27 d. Nutarimas Nr. 515 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo, kuriuo buvo pratęsta karantino režimo trukmė, galiojo iki 2020 m. birželio 16 d. 24.00 val., o I. G. administracinis nusižengimas padarytas 2020 m. liepos 21 d., t. y. jau pasibaigus karantinui. ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, teismas nagrinėjamu atveju pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojančio straipsnio dalį, nurodant, kad I. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Be to, iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog I. G. veiksmai, kuomet jis policijos pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, keikėsi, yra kvalifikuoti pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad ANK 508 straipsnis dalių neturi, todėl I. G. veiksmai šioje dalyje kvalifikuojami ne pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį, o pagal ANK 508 straipsnį.

Teismas, skirdamas nuobaudas, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padaryti du nusižengimai, susiję su viešąja ir valdymo tvarka), į tai, kad nenustatyta I. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – administracinius nusižengimus padarė neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinių nusižengimų padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas) (nors asmuo atsisakė pasitikrinti girtumą, tačiau 2020 m. liepos 21 d. tarnybinio pranešimo duomenimis jam buvo nustatyti akivaizdūs girtumo požymiai), taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – vykdantis individualią veiklą, baustas administracine tvarka, praeityje baustas ir už ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teistas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti skiriant administracines nuobaudas – baudas, numatytas ANK 506 straipsnio 4 dalies bei 508 straipsnio sankcijose, kurių dydis nustatytinas didesnis už sankcijų vidurkius. Paskirtos nuobaudos subendrintinos, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, taikant apėmimo būdą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

I. G. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) baudą.

I. G. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir I. G. paskirti galutinę 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20119588380.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė