Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Anželai Šumauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui R. A., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

3. Ieškovė K. S. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Patvirtino, kad šiai dienai jos pajamos, įskaitant darbo užmokestį, gaunamą neįgalumo pašalpą, vaikų pinigus siekia apie 1 250,00 Eur. Be L. A., augina dar du nepilnamečius vaikus vienuolikos ir trylikos metų. Gyvena socialiniame būste, dviejų kambarių bute. Iš viso per mėnesį vaiko išlaikymui reikia skirti apie 500,00 Eur. Paaiškino, kad vyresniems vaikams kas mėnesį reikia skirti apie 300,00 Eur. Nurodė, jog pereitų metų vasarą su atsakovu buvo sutarę, kad dukros išlaikymui R. A. mokės po 300,00 Eur. Paaiškino, jog paskutinį kartą dukra tėvą matė, kai jai buvo kiek daugiau nei metai, todėl dabar greičiausiai jo neatpažintų. Nurodė, kad atsakovui grįžus į Lietuvą, šiuo metu neduotų vaiko pasiimti per naktį. Neprieštarautų vaiko ir tėvo bendravimui. Ginčo su atsakovu bendravimo tvarkos su vaiku nėra. Siekia prisiteisti iš atsakovo išlaikymą, kadangi tuo atveju, jei R. A. ir toliau nemokėtų išlaikymo, ji gautų 68,00 Eur paramą iš valstybės.

5. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė Anžela Šumauskienė nurodė, jog sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, turi būti vadovaujamasi į bylą pateiktais įrodymais. Paaiškino, kad ieškovės pateikta bendravimo tvarka su vaiku nėra tinkamai suformuluota. Šiuo metu dėl vaiko amžiaus atsakovas negalėtų pasiimti jo nakvynei. Be to, ieškovės darbo grafikas galimai būtų nepalankus įgyvendinti prašomą bendravimo su vaiku tvarką. Šiai dienai, apskritai, nėra tikslinga nustatyti bendravimo tvarką, kadangi ginčo dėl to nėra, o ir pati ieškovė nurodė, kad netrukdytų atsakovui bendrauti su dukra, jei jis to norėtų. Be to, pabrėžia, jog atsakovo net nėra Lietuvoje. Nenustačius atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, nebūtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės.

6. Atsakovas R. A. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

7. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.156 straipsnio 2 dalis). Tėvai negyvendami kartu privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų, yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnametė L. A. gyvena su ieškove. Atsakovas jokių prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismui nepateikė. Institucija, teikianti išvadą byloje, patvirtino, jog vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su mama K. S.

9. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, byloje nesant kitų duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, darytina išvada, kad ieškovė K. S. turi tinkamas galimybes ir sąlygas užtikrinti nepilnamečio vaiko gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, todėl L. A., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove K. S.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

10. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 300,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei.

11. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010 ir kt.).

12. Vertinant priteistino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį būtina nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus – konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. S. nuo 2014 m. birželio 23 d. iki 2043 m. birželio 11 d. nustatytas 30 procentų darbingumo lygis (e. b. l. 8). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. pažymos Nr. KA_PZ1-7180 matyti, kad ieškovė kas mėnesį gauna 197,00 Eur netekto darbingumo pensiją (e. b. l. 11, 13, 17). Be nepilnametės L. A., ieškovė turi dar du nepilnamečius vaikus K. U., gimusį (duomenys neskelbtini), ir V. N., gimusią (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 12, 16), už kuriuos gauna po 68,40 Eur vaiko išlaikymo išmokas (e. b. l. 11, 13, 15, 17, 120, 122-123). Pagal į bylą pateiktus duomenis ieškovė dirba UAB „Neįgaliųjų integracija“ ir jos pajamos iš darbo užmokesčio vidutiniškai kas mėnesį sudaro 397,12 Eur (e. b. l. 18, 19). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis atsakovas nedirba (e. b. l. 28, 73, 88-104). Kaip ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, R. A. yra išvykęs į (duomenys neskelbtini), ir ten dirba. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys duomenys, jog R. A. keletą kartų iš (duomenys neskelbtini) pervedė ieškovei atitinkamas pinigų sumas dukros L. A. išlaikymui (2018 m. kovo 22 d. 300,00 Eur, 2018 m. gegužės 17 d. – 140,00 Eur, 2018 m. gegužės 21 d. – 280,00 Eur) (e. b. l. 14, 87). Kadangi atsakovas yra užsienio valstybėje, todėl teismas neturi žinių apie tikslias jo gaunamas pajamas, ir turimą turtą. Kelių transporto priemonių registro duomenimis R. A. vardu įregistruotų transporto priemonių nėra (e. b. l. 108, 111). Iš VĮ „Registrų centras“ rašto matyti, jog atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi (e. b. l. 112).

14. Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą bei teismo posėdžio metu duotus ieškovės, jos atstovės ir institucijos pateiktą išvadą darytina išvada, jog iš esmės šalių turtines padėtis galima laikyti lygiavertėmis. Nei ieškovė, nei atsakovas registruotino kilnojamojo, nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje neturi. Ieškovė be nepilnametės L. A. turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos turi išlaikyti. Duomenų apie atsakovo galimai turimus kitus nepilnamečius vaikus teismas neturi. Ieškovės pajamos per mėnesį vidutiniškai siekia apie 600,00 Eur. Kadangi atsakovas gyvena ir dirba užsienio valstybėje, ir viso bylos nagrinėjimo metu nedalyvavo vykstančiame procese bei nepateikė teismui jokių įrodymų, teismas neturi galimybės nustatyti, kokios yra R. A. pajamos. Nustačius, kad atsakovas 2018 m. tris kartus dukros išlaikymui pervedė atitinkamas sumas, manytina, jog būdamas užsienio valstybėje, jis gauna pajamas. Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog šalys turėtų lygiomis dalimis prisidėti prie dukros L. A. išlaikymo.

15. Nustačius šalių turtinę padėtį spręstinas klausimas dėl lėšų sumos, reikalingos nepilnamečio vaiko išlaikymui.

16. Iš ieškovės teismui pateiktos vaiko poreikių tenkinimo lentelės matyti, kad L. A. išlaikymui per mėnesį reikalinga 560,00 Eur suma (e. b. l. 69), iš kurios 90 Eur maistui, 65,00 Eur darželiui, 20,00 Eur vitaminams, 40,00 Eur vaistams, 50,00 Eur rūbams, 50,00 Eur batams, 15,00 Eur darželio rinkliavoms, 40,00 Eur laisvalaikiui, 50,00 Eur lavinimo priemonėms, 50,00 Eur šventėms, 30,00 Eur kelionės išlaidoms, 30,00 Eur būreliams, 30,00 Eur higienos priemonėms. Byloje nėra duomenų, kad nepilnametė L. A. turėtų specialių poreikių, ar reikėtų skirti papildomas sumas vaiko gydymui. Įvertinus nepilnamečio vaiko poreikių lentelėje nurodytas sumas teismo vertinimu nepagrįsta, jog už darželį kas mėnesį reikia skirti 65,00 Eur. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog kas mėnesį mokėtina suma už darželį skiriasi (ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (e. b. l. 64)) – kartais moka 48,00 Eur, kartais 60,00 Eur, kartais 65,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog 60,00 Eur suma už darželį yra pakankamo dydžio ir realiai atitinkanti faktinę situaciją. Teismo vertinimu 60,00 Eur suma, reikalinga kas mėnesį vaistams ir vitaminams, nėra pakankamai pagrįsta įrodymais, todėl mažintina iki 55,00 Eur. Teismas taip pat nesutinka, jog kas mėnesį daugiau nei trijų metų amžiaus vaikui batams reikia skirti 50,00 Eur (per metus 600,00 Eur), todėl ši suma mažintina iki 35,00 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu K. S. patvirtino, kad šiai dienai realiai kelionės išlaidos nėra patiriamos, todėl 30,00 Eur suma, nurodyta kelionėms išlaidoms neįtrauktina į vaiko poreikių tenkinimui būtinas išlaidas. Atsižvelgiant į ieškovės duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu vaiko laisvalaikiui reikalinga 40,00 Eur suma, lavinimo priemonėms reikalinga 50,00 Eur suma, o šventėms – 50,00 Eur, viso 140,00 Eur mažintina iki 80,00 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, higienos priemonėms per mėnesį yra pakankama 15,00 Eur suma, o būreliams – 20,00 Eur. Kadangi šeimoje auga penki asmenys, todėl proporcingai nepilnametei tenkanti suma, reikalinga komunaliniams mokesčiams, sudarytų apie 20,00 Eur (e. b. l. 59, 61, 62). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog 440,00 Eur suma per mėnesį yra pakankama L. A. išlaikymui.

17. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo R. A. nepilnamečio vaiko L. A. išlaikymui priteistina po 220,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos 2018 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnis, 3.192¹ straipsnis, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė išlaikymą prašė priteisti nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Kadangi bylos duomenys patvirtina, kad K. S. ieškinys teisme gautas 2018 m. spalio 1 d., reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškovė nereiškė, todėl išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteistas nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos.

18. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnio 1 dalis).

19. Ieškovė K. S. skirtina lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko L. A. išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

20. Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

21. Ieškovė prašo nustatyti tokią dukters L. A. tėvo R. A. bendravimo tvarką: tėvas bendraus su dukterimi jam esant Lietuvoje, iš anksto (bent prieš 1 dieną apie ketinimą ar negalėjimą paimti vaiko) pranešus ieškovei, kiekvieno mėnesio pirmą savaitgalį šeštadienį 11.00 val. paimant iš namų ir parvežant vaiką į namus sekmadienį 18.00 val.; Didžiųjų švenčių dienomis tėvas vaiką gali paimti antrąją Šv. Kalėdų dieną 11.00 val. parvežant tos dienos vakare 19.00 val., bei antrąją Šv. Velykų dieną, paimant 11.00 val., parvežant tos dienos 19.00 val.; atostogauti su tėvu paskirti vasaros metu 14 kalendorinių dienų, atsižvelgiant į paskirtą atostogų metą, kurį atsakovas turi suderinti su ieškove, kad atostogos nesutaptų. Atostogoms sutapus, jei atsakovas nederino, neperspėjo ieškovės iš anksto, vaikas atostogaus su mama.

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

23. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu duotus ieškovės, jos atstovės ir institucijos pateiktą išvadą, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nėra tikslinga nustatyti nepilnametės L. A. ir atsakovo R. A. bendravimo tvarką. Minėta, jog visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu ir tik tuo atveju, jeigu tėvai nesutaria, šį klausimą sprendžia teismas.

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, apskritai nėra. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino ieškovė, R. A. dukrą matė, kai jai buvo kiek daugiau nei metai. Vadinasi, atsakovas jau daugiau nei dvejus metus su nepilnamete dukra nepalaiko jokio ryšio. Bylos nagrinėjime R. A. nedalyvavo ir jokių prieštaravimų į ieškovės reiškiamus reikalavimus teismui nepateikė. Be to, pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), byloje nėra jokių duomenų, kaip dažnai R. A. grįžta į Lietuvą/ar išvis grįžta, kas sudarytų būtinybę nustatyti jo bendravimo su dukra tvarką, juolab, kad teismo posėdžio metu K. S. patvirtino, jog neprieštarautų vaiko ir tėvo bendravimui, jei tik atsakovas to norėtų.

25. Vertinant ieškovės pateiktą bendravimo su vaiku tvarką teismui kylą pagrįstų abejonių dėl realių jos įgyvendinimo galimybių. Siūloma nustatyti tvarka nėra tiksli ir detali, o priešingai, galinti sukelti dar daugiau prieštaravimų tarp šalių. Visų pirma, pažymėtina, jog K. S. pateiktoje bendravimo su vaiku tvarkoje nurodyta, kad atsakovas gali vaiką pasiimti kiekvieno mėnesio pirmą savaitgalį šeštadienį 11.00 val. ir grąžinti vaiką į namus sekmadienį 18.00 val., ir pan. Tuo tarpu teismo posėdžio ieškovė patvirtino, jog atsižvelgiant į tai, kad dukra jau ilgą laiką nematė tėvo, ir greičiausiai jo nepažintų, todėl neleistų R. A. išsivežti vaiko su nakvyne. Be to, ieškovės darbo grafikas yra slenkantis, kas sudaro pagrindą teigti, jog siūlomą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką būtų sudėtinga įgyvendinti. Pažymėtina, jog institucija pateiktoje išvadoje taip pat nurodė, kad šiuo atveju nustatyti atsakovo ir dukros bendravimo tvarką yra netikslinga, kadangi atsakovo net nėra Lietuvoje, be to, ieškovė patikino, jog leistų R. A. bendrauti su dukra. Nenustačius bendravimo su vaiku tvarkos, nepilnametės L. A. interesai nebūtų pažeisti.

26. Esant nustatytoms aplinkybės konstatuotina, kad šiuo metu nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką yra netikslinga, kadangi tarp šalių net nėra kilęs ginčas dėl bendravimo su dukra, be to, siūloma nustatyti bendravimo tvarka neatitiktų nepilnametės L. A. interesų. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

28. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-1592-14335 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 134,00 Eur žyminis mokestis (už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo 75,00 Eur, už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo 59,00 Eur ((220,00 Eur x 12 mėn.) x 3 procentai x 75 procentai)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

29. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė pažymą „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. NTP-7-1231 iš kurios matyti, kad už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą buvo patirta 143,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. l. 77). Patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies (patenkinti 57,78 procentai ieškinio reikalavimų), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo valstybės naudai priteistini 82,63 Eur (143,00 Eur x 57,78 procentai) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

30. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 2 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nepilnametės L. A., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. A., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt Eur 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos – 2018 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Ieškovę K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečiui vaikui išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 134,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 82,63 Eur (aštuoniasdešimt du Eur 63 ct) bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 2 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.