- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-08
- Bylos Nr.
- 2-23-810/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Ieškovas
- Pravieniškių PN-AK
- Atsakovas
- M. P.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 str. 4 d., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Pravieniškių PN-AK ieškinį atsakovui M. P. dėl žalos priteisimo regreso tvarka ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Pravieniškių PN-AK kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. P., prašydama priteisti iš atsakovo 23567,64 Lt žalos regreso tvarka dėl kompensacijos dėl sveikatos sutrikdymo, taip pat dėl išmokėtos 820,85 Lt dydžio draudimo sumos, t.y. iš viso iš M. P. priteisti 24388,49 Lt.
Atsakovui M. P. ieškinio kopija, ieškinį pagrindžiančių rašytinių įrodymų kopijos ir pranešimas apie atsiliepimo pateikimą įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu, laikantis Lietuvos Respublikos CPK 130 str. numatytos tvarkos, 2014 m. gruodžio 19 d. paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje, todėl laikytina, kad jie įteikti atsakovui tinkamai. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį, todėl teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 285 str. ir 286 str.).
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Pagal civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2012 m. liepos 14 d. apie 13.25 val. buvo sužalotas einantis savo pareigas Pravieniškių PN-AK Antrosios valdybos Priežiūros skyriaus vyresnysis prižiūrėtojas A. K.. A. K. nuo 2003 m. sausio 6 d. dirbo Pravieniškių PN-AK Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtoju, nuo 2011 m. vasario 1 d. dirba Pravieniškių PN-AK Antrosios valdybos Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtoju (b. l. 13). Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-217 „Dėl komisijos nelaimingo atsitikimo darbe tarnybiniam tyrimui atlikti sudarymo“ buvo sudaryta komisija nelaimingo atsitikimo darbe tyrimui atlikti dėl APS prižiūrėtojo A. K. sveikatos sutrikdymo, kuri surinko medžiagą ir ją išnagrinėjusi 2013 m. liepos 10 d. išvadoje pasiūlė pripažinti, kad Antrosios valdybos APS prižiūrėtojo A. K. sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų ėjimu ir jam išmokėtina teisės aktų nustatyta tvarka kompensacija; išduoti siuntimą į Lietuvos Respublikos VRM medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo (b. l. 14-18). Iš 2013 m. rugpjūčio 20 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažymos Nr. 3784 matyti, jog yra fizinio veiksnio, įvykusio 2012-07-14, ir pareigūno sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšys; sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo (b. l. 19). A. K. 2013 m. gruodžio mėn. buvo priskaičiuota ir išmokėta 23567,64 Lt kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo, taip pat išmokėta dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo metu patirtos traumos valstybės lėšomis apdraustajam 820,85 Lt draudimo suma (b. l. 10). Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-79-359/2013 M. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir nuteistas 10 mėnesių laisvės atėmimo, nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. gegužės 9 d. (b. l. 20-24). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareikštas nebuvo.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 3 p. teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatyti nusikalstamų veiksmų padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B.–W. ir kt. v. A. P., byla Nr. 3K-3-378/2009). Iš teismo nuosprendžio nustatyta, kad M. P. nevykdė valstybės tarnautojo-Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-os valdybos Priežiūros skyriaus vyresniojo prižiūrėtojo A. K. reikalavimo grįžti į 1-ą lokalinį sektorių ir panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui - pataisos namų prižiūrėtojui, o būtent: tyčia smogė dešinės rankos kumščiu pareigūnui nukentėjusiajam A. K. į kairiąją veido pusę ir taip padarė jam galvos sumušimą su išsivysčiusiu galvos smegenų sukrėtimu, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą bei stūmė pareigūną nuo savęs ir suplėšė jo marškinius, t.y. pasipriešino valstybės tarnautojui. Nei nukentėjusysis A. K., nei ieškovė baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nereiškė. Lietuvos Respublikos BPK 112 str. 1 d. numatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Atsakovo neteisėti veiksmai (padarytas nusikaltimas), kaltė (tyčia) konstatuoti baudžiamojoje byloje, todėl jų įrodinėti šioje byloje nebereikia.
Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 48 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad pareigūnui, kuriam buvo sutrikdyta sveikata einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, atsižvelgiant į darbingumo lygį ar sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį, išmokama kompensacija lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – 12 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Ieškovė, teisės aktų nustatyta tvarka (Statuto 48 straipsnio 7 dalis), vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-16 (2010 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. V-16 „Dėl Nustatymo, ar Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ar jam pavaldžios įstaigos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų ėjimu ar tarnyba, taisyklių patvirtinimo“) pareigūnui išmokėjo teisės aktuose nustatyto dydžio kompensaciją, t.y. 23567,64 Lt kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo bei 820,85 Lt draudimo sumą. Nurodytais teisės aktais valstybė prisiėmė pareigą, įvykus juose nurodytam draudžiamajam įvykiui, išmokėti pareigūnui kompensaciją, apskaičiuotą remiantis individualizuotais kriterijais pagal patvirtintą metodiką, kurios privalo laikytis institucija, apskaičiuojanti ir išmokanti kompensaciją, todėl ieškovė Pravieniškių PN-AK pagrįstai priskaičiavo ir išmokėjo 23567,64 Lt (12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio) kompensaciją A. K.. Be to, A. K. pagrįstai išmokėta 820,85 Lt draudimo suma.
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) (CK 6.246 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu (CK 6.247 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu asmuo kaltas (CK 6.248 str. 1 d.). Žala laikomos turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad dėl M. P. neteisėtų veiksmų Pravieniškių PN-AK patyrė 23567,64 Lt žalą ir 820,85 Lt draudimo sumą. „Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 26 punkte numatyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Žalos atlyginimas nagrinėjamu atveju reglamentuojamas CK 6.283 str. Lietuvos Aukščiausias Teismas nurodė, kad preziumuojama, jog išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą. Tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str. 4 d.). Ši prezumpcija, be abejo, yra nuginčijama, bet pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, – ją viršija.
Esant nustatytoms bylos aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovas savo neteisėtais kaltais veiksmais padarė žalą ieškovei, kuri nukentėjusiam pareigūnui dėl patirto sveikatos sutrikdymo išmokėjo 23567,64 Lt žalos atlyginimą ir 820,85 Lt draudimo sumą, ir ši žala tiesiogiai kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsakovas gera valia šios padarytos žalos ieškovui neatlygino.
Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, darytina išvada, kad atsakovas yra įgijęs prievolę atlyginti ieškovei jos patirtą žalą, ir ieškovei pagrįstai reikalaujant, kad atsakovas įvykdytų prievolę, atsakovas laikomas pažeidusiu šią prievolę, todėl jo atžvilgiu taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 7063,39 Eur žalos atlyginimo ieškovei.
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 212,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 3, 10 p., 96 str. 1 d.) bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285-286 str., teismas
nusprendžia:
Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 6825,66 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus 66 centus) žalos atlyginimą ir 237,73 Eur (dviejų šimtų trisdešimt septynių eurų 73 centų) draudimo sumą, iš viso 7063,39 Eur (septynis tūkstančius šešiasdešimt tris eurus 39 centus) ieškovei Pravieniškių pataisos namams - atvirajai kolonijai (j. a. k. 302560890).
Priteisti iš atsakovo M. P. 212,00 Eur (dviejų šimtų dvylikos eurų) žyminį mokestį bei 4,62 Eur (keturis eurus 62 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Atsakovas M. P. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui Lietuvos Respublikos CPK 287 str. 2 ir 3 d. reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė Pravieniškių pataisos namų-atviroji kolonija per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.