Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarimo, kuriuo K. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. pažeidimą paskirta 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 17 d., apie 3.49 val., T.Narbuto g., Vilniuje, vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas - 0,46 promilių girtumo laipsnis, tuo savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086 (aktuali redakcija), 14 p. reikalavimą, kuriuo nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Apeliaciniu skundu K. K. prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 16 d. nutarimą – panaikinti jam teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą ar sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį.

Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, kad jis tiek protokolo surašymo metu, tiek ir teisme savo kaltės neneigė, visiškai pripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi padaręs pažeidimą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Jis įvykio dieną buvo miete, šiek tiek išgėrė alaus, tačiau manė, kad alkoholio poveikis jau yra visiškai praėjęs, nes nesijautė, kad būtų neblaivus ar apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl to sėdo prie automobilio vairo. Tyčios vairuoti transporto priemonę išgėrus jis neturėjo. Visiškai sutiko su jam paskirtos baudos dydžiu - 289 Eur baudą sumokėjo ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, tačiau teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams, apelianto nuomone, yra per griežta nuobauda. Uždraudus jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metams, bus labai apsunkinta jo gyvenimo kokybė.

Apeliantas teismui pateikė pažymą Nr. 08-588 iš Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto Antano Gustaičio Aviacijos instituto, kurioje nurodyta, jog jis yra šio instituto vientisųjų nuolatinių studijų V kurso studentas, studijuoja Orlaivių pilotavimo studijų programoje, visiškai valstybės finansuojamoje vietoje. Studijas planuoja baigti 2017 m. birželio 30 d. Skrydžių praktika vyksta Kyviškių aerodrome. Jam neturint teisės vairuoti transporto priemones, nuvykti į Kyviškių aerodromą yra labai sudėtinga. Be to, jis nuo 2015 m. balandžio 20 d. dirba įmonėje Avion Express skrydžių priežiūros operatoriumi pamaininiu grafiku, įskaitant naktines pamainas. Iš darbdavio pateiktos pažymos matyti, kad jis yra kruopštus, pareigingas, punktualus, lojalus bei atsakingas darbuotojas, puikiai sutaria su kolegomis, nėra konfliktiškas, laikosi pagrindinių kompanijos vertybių. Įmonė jo darbą vertina geria tiek iš profesinės, tiek iš asmeninės pusės. Praradus teisę vairuoti transporto priemones, jam gali tekti atsisakyti darbo naktinėje pamainoje, nes važiuoti į naktinę pamainą gali tik su taksi, o kiekvienąkart važiuoti su taksi jam bus per didelė prabanga. Prarasti darbo jis nenori, nes šiais laikais susirasti profesiją atitinkantį darbą yra labai sunku ir sudėtinga. Be to, jis su savo gyvenimo drauge greitai ruošiasi tuoktis, kartu nuomojasi butą, už buto nuomą moka jis už savo gaunamą atlyginimą. Jis dar kreipėsi į įmonę UAB (duomenys neskelbtini) dėl papildomo darbo ateityje vairuotoju, tačiau nurodė, kad šiuo metu jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Teismui pateikė UAB (duomenys neskelbtini) raštą, kuriame nurodyta, jog įmonei šiuo metu yra labai reikalingi vairuotojai ir jo kandidatūra jiems yra labai tinkama, jei jis turėtų teisę vairuoti transporto priemones.

Apeliantas skunde paminėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuriose buvo taikytas ATPK 30¹ str., asmenims sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015).

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko pavaduotojas atsiliepimu į K. K. apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarimą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad K. K. administracinis teisės pažeidimas, už kurį įstatymas numato teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, buvo padarytas sąmoningai. K. K., prieš darydamas pažeidimą, turėjo galimybę numatyti visas neigiamas tokio poelgio pasekmes ne tik sau, bet ir savo artimiesiems. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pablogino savo ir savo artimųjų padėtį, yra jo paties neatsakingo elgesio pasekmė. Pažymėjo, kad būtinybė vairuoti transporto priemones vykdant profesinę veiklą, nėra ypatinga ir išimtinė, kuria remiantis gali būti paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje. Realiai patirdamas nepatogumus dėl paskirtos nuobaudos, K. K. galės suvokti suteiktos specialios teisės vertę ir ateityje bijodamas prarasti šią teisę, nedarys pažeidimų, kas ir yra administracinės nuobaudos tikslu.

Motyvuojamoji dalis

K. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Ginčo dėl K. K. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., byloje nėra. Apeliantas ginčija teismo nutarimą tik dalyje dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos, prašydamas taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str., t.y. neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba paskirti trumpesnį vairavimo teisės atėmimo laikotarpį. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str., neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Pagal ATPK 30 str. nuostatas, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaip matyti iš skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarimo, teismas, skirdamas K. K. nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą, gailisi, apylinkės teismas nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skirdamas administracinę nuobaudą, pirmosios instancijos teismas nevertino ATPK 30¹ str. taikymo galimybės. Visgi skundą nagrinėjantis teismas laiko, kad, nors pirmosios instancijos teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė, paskirdamas K. K. minimalią straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, K. K. paskirta nuobauda neatitinka padaryto pažeidimo pobūdžio ir pažeidėjo asmenybės pavojingumo.

Neabejotina tuo, kad K. K. padarytas teisės pažeidimas yra vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau kiekvienos veikos ir teisės pažeidimą padariusio asmens pavojingumas turi būti vertinamas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-2011).

Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. 5 p. nurodyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. ATPK prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, gali būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str. (mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas), kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Taigi ATPK 30¹ str. numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad taikoma administracinė nuobauda atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatyta nuobauda siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2011, 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2AT-17-139/2015 yra nurodęs, jog ATPK 30¹ str. nuostatos taikytinos, administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims nevengus atsakomybės, pripažinus savo kaltę ir nuoširdžiai gailintis, atlyginus padarytą žalą bei atsižvelgus į kitas jų asmenybes pozityviai apibūdinančias aplinkybes.

Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo byla, apelianto skunde išdėstytais motyvais, atsižvelgus į K. K. asmenybę – jis yra Aukštosios mokyklos 5 kurso dieninio skyriaus studentas, besimokantis valstybės finansuojamoje vietoje, kas rodo, kad K. K. yra pažangus studentas, nes nemoka už studijas, jis taip pat dirba, savarankiškai užsidirba pragyvenimui ir būsto nuomai, darbe charakterizuojamas teigiamai, anksčiau administracine tvarka nebaustas, nustatytas jo neblaivumas, įvertinus paklaidą, nežymiai viršija leistiną normą, pažeidimo metu niekam jokios žalos nepadaryta, paskirtą baudą K. K. sumokėjo, teismui pateikė Sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, Vilniaus priklausomybės ligų centro pažymą apie tai, kad į priklausomybės ligų centrą 5 metų laikotarpyje nesikreipė, darytina išvada, kad šių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti, K. K. paskyrus trumpesnį, nei įstatymo numatytas minimalus, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, vertinant padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, apeliantą charakterizuojančias aplinkybes (jo asmenybę), taip pat atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, konstatuotina, kad yra pagrindas taikyti apelianto K. K. atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti jam švelnesnę, nei įstatyme numatyta, administracinę nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarimas keistinas administracinės nuobaudos dalyje.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

K. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarimą dalyje dėl K. K. paskirto 1 (vienerių) metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Likusioje dalyje nutarimo nekeisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.