- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-23
- Bylos Nr.
- 2A-327-555/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Galina Blaževič, Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- O. Z.
- Atsakovas
- A. Z.
- Advokatai
- Irena Andriuškevičienė, Vytautas Tučkus
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovei O. Z., ieškovės atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei, atsakovui A. Z., atsakovo atstovui advokatui Vytautui Tučkui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. Z. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. Z. ieškinį atsakovui A. Z. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir pagal atsakovo A. Z. priešieškinį ieškovei O. Z. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovė O. Z. ieškiniu prašė nutraukti santuoką tarp šalių dėl atsakovo kaltės, palikti santuokines pavardes, priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, padalinti santuokoje įgytą turtą: atsakovui palikti nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą su priklausiniais, žemės sklypą, kilnojamuosius daiktus - baldų komplektą „Zunda“, 2 lovas-sofas, televizoriaus staliuką, virtuvinį stalą, šaldytuvą „Snaigė 117“, dulkių siurblį, televizorių „Foton“, žolės smulkintuvą, savadarbę priekabą, medžio apdirbimo stakles-reismusą, medžio šlifavimo stakles, 2 medžio pjovimo stakles, medžio gręžimo stakles, kilnojamąjį garažą, metalo galandinimo stakles, metalo tekinimo stakles, viso turto už 401 270 Lt, ieškovei priteisti baldų komplektu „Ema“ ir „Žalgiris“, sekciją „Neris“, šaldytuvą „Snaigė-12“, šaldiklį „Gočel“, skalbimo mašiną „Viatka“, siuvimo mašiną, krištolinį šviestuvą ir 211 017,92 Lt kompensaciją. Nurodė, kad susituokė su atsakovu 1979 m., santuokoje gimė dukra J. ir sūnus D., kurie yra pilnamečiai ir gyvena skyrium, nuo 2003 metų negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, kadangi jis pažeidė sutuoktinio pareigas, nesirūpino šeima, girtavo, žiauriai elgėsi su šeimos nariais, buvo neištikimas. Priešieškinį prašė atmesti.
Atsakovas A. Z. priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, palikti santuokines pavardes, padalinti santuokoje įgytą turtą: kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą natūra, nustatyti naudojimosi tvarką. Nurodė, kad ieškovė jį šmeižia, nes jos nemušė, iki 40 metų visiškai negėrė, daug dirbo, netekęs darbo, remontavo automobilius, gamino langus, duris, augino gyvulius. Atsakovas sutinka turtą dalintis lygiomis dalimis, namas yra dalus, galima įrengti atskiras laiptines. Ieškinį prašė atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino dalinai. Teismas santuoką, sudarytą 1979 m. vasario 10 d. Alytaus r. CMS (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ) tarp A. Z. ir O. Z. nutraukė dėl abiejų kaltės, nutraukus santuoką, paliko santuokines pavardes, santuokoje įgytą turtą padalino taip: O. Z. pripažino asmeninės nuosavybės teises į 0,25 ha žemės sklypo įregistruoto O. Z. vardu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) 49/100 dalis 3887 Lt vertės 0,1238 ha ploto žemę ir paskyrė naudotis 0,0779 ha individualaus naudojimo dirbama ir pastatų užimta žeme projekte pažymėta geltona spalva ir A raide ir 0,0918 ha bendro su A. Z. naudojimo žeme projekte pažymėta C raide; įregistruoto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) plane pažymėto 1A1p 373,33 m² ploto 76500 Lt vertės gyvenamojo namo 55/100 dalis, 204,31 m² 41839 Lt vertės su 13 m² 1950 Lt vertės rūsiu, esančiu laiptinėje po P-2 patalpa ir paskyrė naudotis patalpomis namo pusrūsyje 5,52 m² pažymėta indeksu P-1; 9,39 m² P-2; 9,25 m² P-3; 5,18 m² P-5; 28,54 m² P-7, bendram naudojimui su A. Z. paskyrė 7,88 m² katilinę P-4; namo pirmame aukšte 14, 97 m² 1-1, 40,77 m² 1-6, 8,50 m² 7, 13,5 m² 8, namo pastogės patalpomis 12,45 m² 1-7, 2,10 m² 1-10, 22,63 m² 1-13; 13,50 m² 1-14; 1/3 dalis 36 m² ploto 3433 Lt vertės ūkinio pastato 4J1p ir visą priestatą 1i1/ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pažymėtus indeksais 3 ir 4; 396 Lt vertės šiltnamį 6J1/g 96 m² ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pažymėtą indeksu 2; 1680 Lt vertės 41 m² garažą 7J1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pažymėtą indeksu 1; 119 Lt vertės ½ dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ); kilnojamąjį turtą: 600 Lt vertės svetainės komplektą „Žalgiris“, 300 Lt vertės komplektą „Ema“, 50 Lt vertės sofą-lovą, 50 Lt vertės šaldytuvą „Snaigė“ 12“, 50 Lt vertės šaldytuvą „Gočel“, 200 Lt vertės skalbimo mašiną „Viatka“, 50 Lt vertės siuvimo mašiną, 500 Lt vertės krištolinį šviestuvą, 100 Lt vertės televizoriaus staliuką, 2000 Lt vertės obliavimo stakles, 3000 Lt vertės reismusines obliavimo stakles, 1000 Lt vertės kreizą, 600 Lt vertės žolės smulkintuvą, viso kilnojamojo turto už 8 500 Lt, viso santuokoje įgyto turto už 51 804 Lt; A. Z. pripažino asmeninės nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą: 0,25 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 51/100 dalis 3962 Lt vertės 0,1262 ha ploto žemę ir paskyrė jam naudotis 0,0802 ha individualaus naudojimo dirbama ir pastatų užimta žemė, pažymėta žalia spalva ir B raide, ir 0,0918 ha bendro su O. Z. naudojimo žeme projekte pažymėta C raide; gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) 1A1p 45/100 dalis 169,02 m² ploto 34661 Lt vertės su 23 m² 3450 Lt vertės rūsiu, esančiu po patalpa 1-G ir paskyrė naudotis patalpomis pusrūsyje: 18,76 m² P-6, 23,18 m² 1-G su 23 m² rūsiu ir 8 m² P-8, bendram naudojimui su O. Z. paskyrė 7,88 m² katilinę P-4; patalpomis namo pirmame aukšte: 1,56 m² 1-2, 12,11 m² 1-3, 18,87 m² 1-4, 23,18 m² 1-5; namo pastogės patalpomis; 1,19 m² 1-8, 3,31 m² 1-9, 19,32 m² 1-11, 23,73 m² 1-12, 24,75 m² P-15; ūkinį pastatą 3J1/ž su priestatu1i1/ž 76 m² ploto 2370 Lt vertės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtą indeksais 7 ir 8; 2/3 dalis 73 m² ploto ūkinio pastato 4J1p 6242 Lt vertės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pažymėto indeksu 6; 119 Lt vertės ½ dalį inžinierinių tinklų – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; kilnojamąjį turtą: 800 Lt vertės baldų komplektą „Zunda“, 50 Lt vertės sofą lovą, 50 Lt vertės televizoriaus staliuką, 50 Lt vertės virtuvinį stalą, 70 Lt vertės dulkių siurblį, 300 Lt vertės televizorių „Foton“, 200 Lt vertės šaldytuvą „Snaigė-117“, 100 Lt vertės sekciją „Neris -2“, 1500 Lt vertės savadarbę traktorinę priekabą, 1000 Lt vertės kreizą, 2000 Lt vertės frezavimo stakles, 1000 Lt vertės šlifavimo stakles, 1000 Lt vertės gręžimo stakles, 2500 Lt vertės metalo apdirbimo stakles, 500 Lt vertės metalo galandinimo stakles, 3000 Lt vertės garažą-medienos džiovyklą, viso nekilnojamojo turto už 14 120 Lt, viso santuokoje įgyto turto už 64 924 Lt. Elektros įvadą ir apskaitos prietaisus paliko A. Z. priklausomybėje, dujų įvadą ir apskaitos prietaisus paliko O. Z. priklausomybėje, nurodė, kad savininkai negali trukdyti vienas kitam įsivesti elektros ar dujų įvadą į savo pusę, ir įsivedęs savininkas įvadą privalo įsirengti individualų apskaitos prietaisą.
Teismas nurodė, kad šalių santuokoje gimė du vaikai, kurie yra pilnamečiai, sutuoktiniai nuo 2003 m. gyvena skyrium, bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko, ir nėra pagrindo manyti, kad pradės gyventi kartu, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Be to teismas, įvertinęs visus įrodymus, sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas nesirūpino šeimos materialiniais ir dvasiniais poreikiais, neteikė materialinės paramos, girtuokliavo, žiauriai elgėsi su šeimos nariais, buvo neištikimas. Kadangi atsakovas nesutiko išmokėti ieškovės prašomos kompensacijos, gyvenamasis namas yra dalus, be to atsakovas sutiko, kad jam būtų priteista bet kuri gyvenamojo namo pusė, todėl teismas namą, žemės sklypą padalino pagal atsakovo pateiktą projektą, ieškovei paskiriant naudotis atsakovo prašomą dalį. Kilnojamąjį turtą, esantį namų valdoje, teismas dalino lygiomis dalimis, tačiau atsakovui teko daugiau įvairių medžio metalo staklių, kurios yra didesnės vertės nei namų apyvokos daiktai, todėl jam teko turto daugiau už 3120 Lt, tačiau atsakovui teko neįrengta namo dalis, jis vienas nuo 2003 metų prižiūrėjo ieškovės paliktą namų ūkį, todėl ieškovei teismas kompensacijos nepriteisė. Taip pat teismas nurodė, kad traktoriai T-25 1978 m., JUMZ-6 1990 m., , priekaba –cisterna 1999 m., buvo seni, nusidėvėję, parduoti 2004 m. už 440 Lt ir pinigai išleisti ūkio išlaikymui, todėl nedalintini.
Šalies argumentai
Ieškovė O. Z. apeliaciniu skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendimo motyvai, kad ieškovė neįrodė atsakovo neištikimybės ir žiauraus elgesio yra nepagrįsti, nes teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus: liudytojų parodymus, valstybės institucijų išduotus dokumentus, dėl ko padarė klaidingas išvadas apie atsakovo neištikimybę bei žiaurų elgesį su šeimos nariais. Apeliantė teigia, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, teismas privalėjo patenkinti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Su teismo sprendimu dalyje dėl santuokinio turto padalinimo apeliantė taip pat nesutinka, nes teismas nenustatė turto rinkos kainų, galiojusių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, be to nekilnojamąjį turtą negalėjo padalinti natūra, nes tarp šalių yra susiklostę itin blogi tarpusavio santykiai, dėl ko šalys negali gyventi bendroje namų valdoje, o realus namų valdos atidalijimas be bendro naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais yra neįmanomas. Dėl objektyvių veiksnių: kad atsakovas naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, kad gyvena su kita moterimi, dėl to ieškovė gyvena skyrium ir nuomoja gyvenamąją patalpą, o atsakovas turtu naudojasi vienas, apeliantės nuomone, teismo sprendimas taps neįvykdomu. Taip pat nurodo, jog pateikti teismui įrodymai patvirtina, kad turto natūra negalima padalinti, nes jis yra nedalus. Apeliantė teigia, kad teismas nenustatė viso santuokoje įgyto turto balanso, nes į bendrą turtą neįtraukė 10 000 Lt vertės traktoriaus JUMZ-6 ir 12 000 Lt vertės traktoriaus T-25 su savos gamybos priekaba-cisterna, o atsakovo pateiktus dokumentus apie traktorių perregistravimą turėjo vertinti kaip turto slėpimą, o sutarys buvo sudarytos nesąžiningai, dėl ko teismas ex officio turėjo pripažinti traktorių perleidimo sutartis niekinėmis nuo jų sudarymo momento. Nurodo, kad teismas pažeidė prezumpciją, nustatančią sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, nes atsakovui priteisė turto už 64 924 Lt, o ieškovei - už 51 804 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. Z. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kuriais nesutinkama su sprendimo dalimis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei dėl sutuoktinio kaltės nutraukiant santuoką.
Byloje nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, atsakovas – dėl ieškovės kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą - šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. CK 3.63 straipsnis suteikia teismui, abiejų sutuoktinių prašymu, nutraukiant santuoką, sprendime nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik privaloma konstatuoti, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Su šia teismo išvada kolegija neturi pagrindo nesutikti. Teismo sprendimu nustatyta, kad sutuoktiniai nuo 2003 m. metų gyvena skyrium. Ši teismo nustatyta faktinė aplinkybė šalių nėra ginčijama, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog 2005 m. atsakovas bendravo su kita moterimi, nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovas yra neištikimas. Be to, kolegijos vertinimu, nėra pakankami ir apeliacinio skundo argumentai apie atsakovo vartotą smurtą. Šalys pripažino, kad santuokos metu konfliktavo, tačiau byloje nepateikta duomenų, kad už ieškovės atžvilgiu vartotą smurtą atsakovas būtų patrauktas atsakomybėn, kad jo atžvilgiu būti taikytos kitos poveikio priemonės, be to pateikti įrodymai patvirtina, kad šalys konfliktavo ir pradėję gyventi skyrium. Esant išdėstytiems argumentams teismo sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo priežasčių palikus nekeistiną, reikalavimas priteisti neturtinę žalą netenkintinas.
Nutraukiant santuoką, kartu su kitomis santuokos nutraukimo pasekmėmis visais atvejais išsprendžiamas ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šeimos santykių bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo. Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Nurodytos kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), kt. CK 3.127 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos; turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Šioje byloje ginčas kilo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Spręsdamas dėl bendro turto padalijimo būdo, teismas turi atsižvelgti į CK 3.123 straipsnio 1 dalyje ir 3.124 straipsnio 3 dalyje nustatytas aplinkybes. Šiuose straipsniuose pateikiamas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, į kurias privalo atsižvelgti teismas. Įstatymuose pateikiamas aplinkybių (kriterijų) sąrašas nėra baigtinis, ir teismas, įvertinęs konkrečios bylos ypatumus, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turėtų atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Byloje ginčas tarp šalių dėl kilnojamojo turto – namų apyvokos daiktų, nekyla. Teismo sprendimu ieškovei priteista kilnojamojo turto, kurio vertė 8 500 Lt, atsakovui-14 120 Lt. Šalys neginčija nei šio turto padalijimo būdo, nei šio turto vertės. Nagrinėjamojoje byloje esminis šalių ginčas, dalijant santuokoje įgytą turtą, kilo dėl žemės sklypo ir jame esančių statinių padalijimo būdo bei dėl neįtraukimo į dalintino turto masę transporto priemonių - traktorių. Kolegijos vertinimu, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog traktoriai JUMZ-6 ir T-25 su savadarbe priekaba nepagrįstai neįtraukti į dalintino turto masę. Pateiktais į bylą įrodymais nustatyta, kad minėtas turtas buvo realizuotas 2004-05-19 ir 2004-07-07 (b.l. 45, 50, 1 t.), t.y. tuo metu, kai šalys bendro ūkio nebevedė. Nustačius, kad lėšomis, gautomis pardavus šeimos turtą pasinaudojo atsakovas, pripažintina, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti ½ dalies šių lėšų. Byloje pateiktos pažymos-sąskaitos, kurios vertintinos, kaip rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnis), kuriuose yra nurodyta šio turto realizavimo kaina. Šiuose įrodymuose užfiksuotų duomenų ieškovė nenuginčijo, todėl kolegija, pripažindama teisę ieškovei gauti kompensaciją už parduotą šeimos turtą, vadovaujasi šiose pažymose sąskaitose nurodyta turto verte.
Ieškovė apeliaciniame skunde išreiškė reikalavimą, jog nekilnojamasis turtas būtų paskirtas vienam iš sutuoktinių, kitam sutuoktiniui tokiu atveju priteisiant kompensaciją. Bylos nagrinėjimo metu, įvertinusi šalių finansines galimybes, apeliantė prašo žemės sklypą ir jame esančius statinius padalinti natūra, bei pateikė savo padalijimo projektą (b.l.67-74, 2 t.). Iš esmės apeliacinės instancijos teisme su tokiu padalijimo būdu bei su apeliantės padalijimo projektu atsakovas sutiko, nesutikdamas tik su ieškovės prašomu priteisti kompensacijos dydžiu už elektros, dujų ir vandentiekio įvedimo sąnaudas. Kolegija, atsižvelgdama į teismo vaidmenį šios kategorijos bylose, sprendžia, jog siekiant išspręsti šalių ginčą, tikslinga peržengti apeliacinio skundo ribas ir spręsti ginčą pagal šalių pageidavimus, kuriais šalys iš esmės sutiko dėl nekilnojamo turto padalijimo būdo. Nagrinėjamos bylos atveju nekilnojamasis turtas, atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes, dalintinas natūra, pagal ieškovės pateiktą padalijimo projektą, kadangi, kaip jau minėta anksčiau, atsakovas jam iš esmės neprieštaravo (CPK 187 straipsnis). Pagal ieškovės pateiktą projektą ieškovei tenkanti žemės dalis sudaro 910 kv.m., atsakovui 1398 kv.m., bendram naudojimui skirtina žemės dalis 192 kv.m., gyvenamojo namo dalimi, kurio plotas 184,72 kv.m. skirtina naudotis ieškovei, atsakovui skirtina naudotis gyvenamojo namo dalimi, kurio plotas 188,61 kv.m., ūkiniais pastatais, šalims pripažinus, kad ūkine veikla verčiasi vien tik atsakovas, kolegijos vertinimu, tikslinga paskirti naudotis atsakovui. Nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą projektą, elektros, dujų apskaitos prietaisai bei šulinys lieka atsakovo priklausomybėje, kadangi jie yra įrengti ūkiniame pastate ir žemės sklypo dalyje, kurie naudotis paskirti atsakovui. Akivaizdu, jog esant konfliktiniuose santykiuose, šalims būtina įsirengti atskirus apskaitos prietaisus bei vandens šaltinį. Kadangi šulinys, dujų ir elektros apskaitos priemonės atsakovui tenkančioje dalyje jau yra įrengti, išlaidas dėl jų įrengimo patirs ieškovė, todėl, kolegijos vertinimu, ji įgyja teisę reikalauti šių išlaidų atlyginimo iš atsakovo. Byloje ieškovė pateikė sąmatas, jos vertinimu, būtinas atlikti įrengimo darbams. Reikalavimas priteisti kompensaciją pagal ieškovės pateiktus įrodymus tenkintinas iš dalies, kadangi, kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo reikalauti išlaidų susijusių su vandentiekio įrengimu, nes namų valdoje įrengtas vandens šaltinis - šulinys, už kurį ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija pagal įsirengimo vertę - 2270 Lt (b.l. 32, 1 t.). Reikalavimai susiję su dujų ir elektros apskaitos prietaisų įrengimu tenkinti tokia apimtimi, kiek jie būtini įsirengti apskaitos prietaisus, o ne pakeisti visą tiek elektros, tiek dujų sistemas. Kolegijos vertinimu, būtinas išlaidas elektros apskaitos prietaiso įrengimui sudaro: įvadinis skydas 160 Lt, įvadinio skydo pastatymas ir pajungimas 150 Lt, požeminis kabelis 30 m. 240 Lt, automatai 60 Lt, griovio kasimo darbai 250 Lt, kabelio paklojimas ir užkasimas 200 Lt, namo skydas ir jo pastatymas, pajungimas 200 Lt, viso 1260 Lt; dujų apskaitos įvedimas: spintelės skaitikliui pastatymas ant sklypo ribos 285 Lt, čiaupo įrengimas 88,53 Lt, pagalbinės medžiagos ir mechanizmai 250 Lt, transportas 22,08 Lt, dujotiekio pridavimas 106,8 Lt, dujotiekio vamzdis 783 Lt, spintelė skaitikliui 1 312 Lt, viso 2 847,41 Lt.
Padalijus natūra santuokoje įgytą turtą, atsižvelgiant į sutuoktiniams priskirtino turto vertę, šalis, kuriai priteistina didesnė turto vertė, įpareigotina kitam sutuoktiniui kompensuoti už jam tenkančią didesnę turto dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Dalintino žemės sklypo vertė 7 850 Lt, todėl ieškovei skirtino žemės sklypo vertė 3 158,84 Lt, atsakovui 4 691,16 Lt, ieškovei skirtino gyvenamojo namo dalies vertė 37 851,44 Lt, atsakovui 38 648,55 Lt. Atsakovui skirtinų ūkinių pastatų vertė 14 746 Lt ir šulinio statybos vertė 2 270 Lt. Viso ieškovei skirtino turto vertė 49 510,28 Lt (41 010,28 Lt vertės nekilnojamasis turtas ir 8 500 Lt teismo sprendimu priteista už kilnojamuosius daiktus), atsakovui tenkanti turto vertė 74 475,71 Lt (60 355,71 Lt nekilnojamasis turtas ir 14 120 Lt teismo sprendimu priteista už kilnojamuosius daiktus), t.y. atsakovui tenka didesnė turto dalis, kurio vertė 24 965,43 Lt ir kurio ½ dalis vertės priteistina ieškovei. Tokiu būdu ieškovei iš atsakovo priteistina 12 482,72 Lt kompensacija už tenkančią didesnę turto dalį, 220 Lt už kompensacija už parduotus traktorius (440:2) ir 4 107,41 Lt už elektros ir dujų apskaitos prietaisų įvedimą, viso 16 810,13 Lt.
Dėl nurodytų motyvų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo bei priteisia iš atsakovo ieškovei kompensaciją.
Ieškovė apeliacinės instancijos teisme prašo priteisti išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti. Įvertinus, jog ieškovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo priežasties ir neturtinės žalos atlyginimo netenkintini, bei, kad apeliaciniu skundu prašoma pakeisti nekilnojamojo turto padalijimo būdą ir šis reikalavimas iš dalies patenkintas įvertinus šalių pageidavimus, spręstina, kad pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrindo nėra (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. sprendimo dalį, kuria padalintas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas ir nustatyta naudojimosi tvarka, pakeisti.
O. Z. pripažinti asmeninės nuosavybės teises į 2500 kv.m. žemės sklypo įregistruoto O. Z. vardu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) ,24/100 dalis 1006 kv. m. ploto žemę ir paskirti naudotis 910 kv.m. individualaus naudojimo dirbama ir pastatų užimta žeme projekte pažymėta mėlyna spalva ir A raide bei 192 kv.m. bendro su A. Z. naudojimo žeme projekte pažymėta geltona spalva ir A-B raidemis; pripažinti asmeninės nuosavybės teises į individualaus gyvenamojo namo įregistruoto O. Z. vardu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) 49,48/100 dalis 184,72 kv.m. bendro ploto ir paskirti naudotis patalpomis plane pažymėtomis mėlyna spalva: pusrūsyje 1-G 23,18 kv.m.; P-6 14,55 kv.m.; P-4 ir P-5-1 18,18 kv.m.; pirmame aukšte 1-2 1,56 kv.m.; 1-3 12,32 kv.m.; 1-4 18,87 kv.m.; 1-5 23,18 kv.m.; mansardoje 1-8 1,19 kv.m.; 1-9 3,31 kv.m.; 1-11 19,32 kv.m.; 1-12 23,73 kv.m.; 1-10-1 25,33 kv.m.;
A. Z. pripažinti asmeninės nuosavybės teises į 2500 kv.m. žemės sklypo įregistruoto O. Z. vardu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) 59,76/100 dalis 1494 kv. m. ploto žemę ir paskirti naudotis 1398 kv.m. individualaus naudojimo dirbama ir pastatų užimta žeme projekte pažymėta raudona spalva ir B raide bei 192 kv.m. bendro su O. Z. naudojimo žeme projekte pažymėta geltona spalva ir A-B raidėmis; pripažinti asmeninės nuosavybės teises į individualaus gyvenamojo namo įregistruoto O. Z. vardu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) 50,52/100 dalis 188,61 kv.m. bendro ploto ir paskirti naudotis patalpomis plane pažymėtomis raudona spalva: pusrūsyje P-1 5,52 kv.m.; P-2 9,39 kv.m.; P-3 9,25 kv.m.; P-4-1 4,41 kv.m.; P-5-2 3,60 kv.m.; P-7 28,54 kv.m.; pirmame aukšte 1-1 14,97 kv.m.; 1-3-2 8,88 kv.m.; 1-6 40,77 kv.m.; 1-7 ; mansardoje 1-7 12,45 kv.m.; 1-10-2 14,70 kv.m.; 1-13 22,63 kv.m.; 1-14 13,50 kv.m.; pripažinti asmeninės nuosavybės teises į ūkinį pastatą 3J1ž su priestatu 1i/ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), ūkinį pastatą 4J1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), šiltnamį 6J1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), garažą 7J1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), inžinerinius statinius-kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ).
Priteisti O. Z. iš A. Z. 16 810,13 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.
Nustatyti, kad dujų įvadas ir apskaitos prietaisai lieka atsakovo A. Z. priklausomybėje.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.