- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-28
- Bylos Nr.
- II-135-414/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Kategorijos
- 40.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. S., Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus atstovui Sigitui Leskauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. S. skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2010-12-10 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus S.Leskausko nutarimu V. S. paskirta administracinė nuobauda –2750 litų bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41 str. 1 d., padarymą.
Administracinė nuobauda paskirta už tai, kad V. S. būdamas UAB“Miresta“ darbdavį atstovaujančiu asmeniu, vykdo darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas neturėdamas darbu saugos pažymėjimo miško ruošos darbams, tuo pažeista Lietuvos Respublikos darbuotoju saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 1 d., ĮMONIŲ DARBUOTOJU SAUGOS IR SVEIKATOS TARNYBŲ PAVYZDINIAI NUOSTATAI, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. A1-171/V-500 9 p., 10 p., Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių nuostatu 1 priedas; nenustatė darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 dienos nutarimu Nr.1386, testavimo tvarkos po pirminio ir periodinio instruktavimu darbo vietoje, tuo pažeista Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnis 1 d.; nenustatė darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 dienos nutarimu Nr.1386, testavimo tvarkos po pirminio ir periodinio instruktavimu darbo vietoje, tuo pažeista Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnis 1 d., DARBUOTOJU SAUGOS IR SVEIKATOS INSTRUKCIJŲ RENGIMO IR INSTRUKTAVIMO TVARKA, patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d įsakymu Nr. 1-107 38 p.; patvirtintų įmonės darbuotoju saugos ir sveikatos instrukcijų nesuregistravo įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų registravimo žurnale, tuo pažeistas Lietuvos Respublikos darbuotoju saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnis 1 d., 3 d., DARBUOTOJU SAUGOS IR SVEIKATOS INSTRUKCIJŲ RENGIMO IR INSTRUKTAVIMO TVARKA, patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107 21 p., 3 priedas; darbuotojams, dirbantiems miško ruošos darbus, nustatė sveikatos tikrinimosi periodiškumą 3 metus, (turi būti 1 karta per 2 metus), tuo pažeista Lietuvos Respublikos darbuotoju saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnis 1 d., LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO ĮSAKYMAS 2000 m. gegužės 31 d. Nr.301 DĖL PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMU SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE 13 priedas; darbuotojams V. S., J. S., J. B., H. K. neorganizavo periodinio sveikatos patikrinimo, tuo pažeista Lietuvos Respublikos darbuotoju saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnio 1 d., LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO ĮSAKYMAS 2000 m. gegužės 31 d. Nr. 301 DĖL PROFILAKTINIU SVEIKATOS TIKRINIMŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE 13 priedas; siusdamas įsidarbinantį ar dirbantį asmenį tikrintis sveikatą, nenurodo kenksmingų darbo aplinkos veiksniu ir jų dydžiu konkrečioje darbo vietoje, tuo pažeista Lietuvos Respublikos darbuotoju saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnio 1 d., LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO ĮSAKYMAS 2000 m. gegužės 31 d. Nr. 301 DĖL PROFILAKTINIU SVEIKATOS TIKRINIMU SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE 13 priedas, ASMENŲ, DIRBANČIU DARBO APLINKOJE, KURIOJE GALIMA PROFESINĖ RIZIKA (KENKSMINGŲ VEIKSNIU POVEIKIS IR (AR) PAVOJINGAS DARBAS). PRIVALOMO SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKOS APRAŠAS II. PRIVALOMO SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA 7.2. p.; Darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai J. B. neapmokytas, tuo pažeista Lietuvos Respublikos darbuotoju saugos ir sveikatos įstatymo 13 straipsnio 10 d.; neorganizavo profesinės rizikos vertinimo pagalbinių darbininkų, vykdančių krovos darbus rankomis. Motopjūklininkų darbo vietose vibracijos poveikio į rankas profesinės rizikos vertinimas neatliktas abiems rankoms, tuo pažeista Lietuvos Respublikos darbuotoju saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 3 d., DARBUOTOJU APSAUGOS NUO VIBRACIJOS KELIAMOS RIZIKOS NUOSTATAI, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. Al-55/V-91, Darbuotoju apsaugos nuo vibracijos keliamos rizikos nuostatų 1 priedo 2.2. p.; nenustatė konkretaus įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės Paso pildymo ir papildyme laiko, tuo pažeistas Lietuvos Respublikos darbuotoju saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 d. 2 p., ĮMONĖS DARBUOTOJU SAUGOS IR SVEIKATOS BŪKLĖS PASO PILDYMO TVARKA, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbe ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. Al-1588//V-611 17 p.; įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės Pasą užpildė nepilnai: 3 lentelėje neužpildyta 3 grafa, neužpildyta 5 lentelė, 6 lentelėje 2 grafoje ir 3 grafoje nenurodyti faktiniai veiksnių dydžiai (išmatuoti ir nustatyti profesinės rizikos vertinimo metu), tuo pažeistas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 d. 2 p., ĮMONĖS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS BŪKLĖS PASO PILDYMO TVARKA, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 16 d. įsakymu Nr.Al-1588//V-611.
Šalies argumentai
V. S. prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Jis paaiškino, kad yra UAB“Miresta“ vadovas ir bendrovėje yra priimti visi reikiami dokumentai, kurių pagrindu yra tinkamai organizuota darbo sauga ir sveikatos priežiūra. Pažymėjo, kad 2010-11-03 aktu perdavė institucijos atstovui visus jo prašomus dokumentus, tačiau institucija šių dokumentų nevertino, nesudarė galimybės tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo.
Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas prašė skundą atmesti. Jis paaiškino, kad V. S. būdamas UAB“Miresta“ darbdavį atstovaujančiu asmeniu nevykdė savo pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas įmonėje, nes nepateikė tai paneigiančių įrodymų. Pažymėjo, kad ginčijamas nutarimas buvo priimtas įvertinus bendrovėje priimtus dokumentus dėl darbo saugos, tačiau nesutinka, jog 2010-11-03 aktu jam buvo perduoti šiame akte nurodyti dokumentai, kurių pagrindu yra organizuota darbo sauga ir sveikatos priežiūra.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas panaikintinas ir grąžintina byla institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.
ATPK 41 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimus. Taigi ATPK 41 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl šios ATPK normos pažeidimas turi pasireikšti kituose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų pažeidimu. Šie teisės aktai ir atitinkamos jų normos turi būti aiškiai nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole, nes tik taip asmuo gali sužinoti, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas.
Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 260 straipsnis, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją, nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą ir laiką. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien administracinio teisės pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas ir nenurodant administracinio teisės pažeidimo padarymo vietos ir laiko, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (administracinė byla Nr. N3-802/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), P. 329).
Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad kaltinant pareiškėją darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimu, administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas, kas svarbu vertinant administracinės nuobaudos skyrimo terminus ATPK 35 straipsnio prasme. Teismas laikosi nuomonės, jog tokių nustatytų esminių protokolo trūkumų teisme ištaisyti negalima, nes kaltinimas pareiškėjui susijęs su trunkamaisiais pažeidimais, todėl administracinė nuobauda už šiuos pažeidimus turi būti paskirta per 6 mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, tačiau šių pažeidimų paaiškėjimo diena administracinio teisės pažeidimo protokole nedetalizuota, kaip ir nedetalizuota tai, kada buvo gauta informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą. Tokios aplinkybės nebuvo nustatytos ir teismo posėdžio metu.
Protokole V. S. suformuluotas paminėtas kaltinimas be administracinio teisės pažeidimo padarymo laiko yra nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, o darant prielaidas apie tai, už kokį laiką asmuo kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 str. 2 d.) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N3-444/06). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (ATPK 261 str. 1 d., 284 str. 1 d.).
Byloje taip pat keliamas ginčas ir dėl to, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimant ginčijamą nutarimą nebuvo įvertinti pareiškėjo pateikti dokumentai, kurie institucijos atstovui buvo perduoti 2010-11-03 aktu (bl. 117-119). Šie dokumentai buvo pateikti į bylą teismo posėdžio metu (bl. 51-116, 126-153), o jų nevertinimą pagrindžia atsiliepimo į skundą turinys (bl.45-46). Teismas atmeta institucijos atstovo paaiškinimą ir liudytojo A. B. parodymus, kad 2010-11-03 aktu jokie dokumentai nebuvo perduoti, nes tokie paaiškinimai ir parodymai prieštarauja S.Leskausko įrašui, jog pagal pateiktą sąrašą dokumentai priimti (bl. 119).
Tokiu būdu darytina išvada, kad apkaltinus pareiškėją darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimu, tačiau nevertinus jo pateiktų dokumentų iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, pareiškėjo manymu, paneigiančių kaltinimą, buvo pažeisti ATPK 284 straipsnio reikalavimai išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tuo pačiu pažeista ATPK 286 straipsnio 2 dalis nustatanti, kad nutarime turi būti ne tik bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas bet ir motyvuotas jų įvertinimas.
Tad Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus S.Leskausko 2010-12-10 nutarimas yra naikintinas, o V. S. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panaikinti 2010-12-10 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus Sigito Leskausko nutarimą, kuriuo V. S. paskirta administracinė nuobauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41 str. 1 d., padarymą ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.