- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-23
- Bylos Nr.
- 1-12-530/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50473-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Kaltinamasis
- E. S., R. D., L. Š.
- Nukentėjusysis
- R. K., L. V., P. K., E. B., R. Ž.
- Advokatai
- Loreta Daukšienė, Vytautas Gineika, Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, ištekėjusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį.
R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, paskirta bausmė - 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;
2) Kauno apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 180 straipsnio 1 dalį (7 epizodai), 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta bausmė - 3 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmę atliko 2015-01-08;
3) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė - laisvės atėmimas 9 mėnesiams;
4) Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė - laisvės atėmimas 10 mėnesių; 2016-12-01 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmę;
5) Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams, nuosprendis įsiteisėjęs, atlieka bausmę;
6) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį.
L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - 5 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
2) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta bausmė - 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo;
3) Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, 63 straipsnį 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta bausmė - 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 2014 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
4) Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, 63 straipsnį 3 dalį, 9 dalį, paskirta bausmė - 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo;
5) Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį paskirta bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo;
Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartimi, Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 2 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo paleistas iš įkalinimo vietos 2017-08-23;
6) Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, paskirta bausmė - 9 mėnesiai laisvės atėmimo (nuosprendis neįsiteisėjęs);
kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. neteisėtai disponavo šaudmenimis, o būtent: 2017 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, neturėdama leidimo laikė 32 vnt. 12-o kalibro pramoninės gamybos centrinio įskėlimo šovinių, skirtų B ir C kategorijos 12-o kalibro lygiavamzdžiams šautuvams savo gyvenamojoje vietoje – bute adresu (duomenys neskelbtini), kol juos 2017 m. spalio 11 d. laikotarpiu nuo 8.30 iki 9.05 val. kratos metu surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnai, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.
R. D. ir L. Š. 2017 metais, laikotarpiu nuo rugsėjo 28 d. 20.00 val. iki spalio 2 d. 17.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, iš neužrakinto nukentėjusiajam R. K. priklausančio automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie namo, pagrobė nukentėjusiajam R. K. priklausančius žiūronus „Delta“ dėkle, 110,00 eurų vertės, tolimatį „Nikon“ dėkle, 400,00 eurų vertės, tuo nukentėjusiajam R. K. padarė bendrą 510,00 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalį.
Be to, jie tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, iš neužrakinto nukentėjusiajam R. K. priklausančio automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie namo, pagrobė nukentėjusiajam R. K. priklausančius 32 vnt. pramoninės gamybos 12-o kalibru centrinio įskėlimo šovinius, skirtus B ir C kategorijos 12-o kalibro lygiavamzdžiams šautuvams, kurių 1 vnt. vertė yra 1,5 euro, bendros 48,00 eurų vertės, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 254 straipsnio 1 dalyje.
Be to, R. D. ir L. Š. 2017 m. rugsėjo 29 d. apie 21.45 val. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą, t. y. L. Š. suduodant vieną smūgį nukentėjusiajam R. N. į pakaušį, o nuo smūgio nukentėjusiajam nukritus ant žemės, R. D. ir L. Š. įspyrė R. N. ne mažiau dešimt kartų į įvairias kūno vietas, taip sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą, bei panaudodami peilį, t. y. laikydami rankose po peilį nukreiptą į nukentėjusįjį R. N., ir taip atimdami nukentėjusiajam galimybę priešintis, iš nukentėjusiojo bendrai pagrobė sidabrinę grandinėlę 30,00 eurų vertės, piniginę „Jack Daniels“ 10,00 eurų vertės, kurioje buvo 3 eurai įvairiomis monetomis, nukentėjusiojo R. N. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, neturinti materialinės vertės, AB „Swedbank“ kodų kortelė, neturinti materialinės vertės, nukentėjusiojo kortelė - leidimas anglų kalba, neturinti materialinės vertės, nuolaidų kortelės „Mano Rimi“ ir „Timėjas“, neturinčios materialinės vertės, auksinį žiedą 100,00 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Asus Zenfone Z007 (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr (duomenys neskelbtini) 80,00 eurų vertės. Tuo nukentėjusiajam R. N. padarė bendrą 223,00 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.
R. D. ir L. Š. 2017 m. rugsėjo 30 d. apie 23.40 val. viešojo transporto stotelėje, esančioje priešais (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, L. Š. įrėmus peilį nukentėjusiajam L. V. į kaklą ir taip atimant galimybę nukentėjusiems L. V. ir P. K. priešintis, iš nukentėjusiojo L. V. pagrobė batus „Adidas“ 50,00 eurų vertės, kelnes „E. A.“ 40,00 eurų vertės, 1 eurą monetomis, o iš nukentėjusiojo P. K. pagrobė kepurę „Adidas“ 12,00 eurų vertės, elektroninę cigaretę „Smoke“ 47,00 eurų vertės su 7,00 eurų vertės papildymais, batus „Adidas" 40,00 eurų vertės. Tuo padarė nukentėjusiajam L. V. bendrą 91,00 euro turtinę žalą, nukentėjusiajam P. K. - 106,00 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.
L. Š. 2017 m. spalio mėnesį, laikotarpiu nuo 1 d. 20.00 val. iki 2 d. 9.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam E. B. nemažiau du smūgius į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajam E. B. padarė kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairės kaktinės smegenų skilties sumušimą, dešinių VIII-XII šonkaulių lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei surišo nukentėjusiojo E. B. rankas ir kojas, taip atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis, ir iš nukentėjusiojo pagrobė bliuzoną „Nike“ 5,00 eurų vertės, striukę „Audimas“ 10,00 eurų vertės, sportines kelnes 5,00 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 6S“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) 750,00 eurų vertės, su Sim kortele, neturinčia turtinės vertės, raktų ryšulį iš 3 vnt. raktų bendros 10,00 eurų vertės, originalias „Iphone“ ausines 30,00 eurų vertės. Tuo nukentėjusiajam E. B. padarė bendrą 810,00 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji E. S. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai. Paaiškino, kad kaltinamieji yra jos draugai. Kaltinamieji R. D. ir L. Š. abu atėjo ir atnešė šovinius, paprašė juos pasaugoti. Šoviniai buvo kuprinėje, kurią laikė R. D. Kodėl neatsisakė pasaugoti nežino. Iš kur kaltinamieji gavo šovinius nežino, neklausė, kiek šovinių buvo nežino, neskaičiavo. Be šovinių buvo dar žiūronai ir tolimatis. Ji paėmė šovinius, žinodama, kad laikyti jų negalima, todėl dėl tokio poelgio gailisi. Šovinius laikė porą savaičių, atliekant kratą spalio mėnesį, juos rado policija. Jai šoviniai nebuvo reikalingi. Iki tol ji neteista, suprato, kad nusikalto. Dabar supranta, kad kaltinamieji šovinius pavogė. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu pagarsinti kaltinamosios parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 87), kur ji nurodė, kad 2017 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, pas ją į namus, atėjo L. Š. su draugu R. D., R. D. ant pečių atsinešė žalios spalvos kuprinę. L. Š. jos paprašė šią kuprinę pasaugoti, sakė, kad greitai kuprinę pasiims. L. Š. kuprinę atidarė, parodė jai, kad joje buvo šovinių dėklas, kuriame buvo 32 vnt. medžiokliniai šoviniai, taip pat kuprinėje buvo žiūronai dėkle, taip pat lazerinis atstumo matuoklis dėkle. Šiuos daiktus ji pati kratos metu pateikė policijos pareigūnams. L. Š. ir R. D. jai pasakė, kad šiuos daiktus jie abu pavogė iš (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), tiksliai neatsimena. Iš kur šiuos daiktus pavogė - namo, automobilio ar kt., jai jie nesakė, ji nieko jų neklausinėjo. Ji sutiko šiuos daiktus palaikyti savo namuose. Žino, kad laikant namuose šovinius, reikalingas tam leidimas, jokio leidimo ji neturi. Jokio termino, kada atneštą kuprinę su daiktais atsiims, jie nesutarė. Kaltinamoji E. S. patvirtino šiuos parodymus ir paaiškino, kad po kiek laiko sunkiau prisimena aplinkybes, prašė vadovautis pirminiais parodymais.
Kaltinamasis L. Š. dėl kaltinime nurodytų 2017 m. rugsėjo 28 d., 2017 m. rugsėjo 29 d., 2017 m. rugsėjo 30 d. įvykių kaltę prisipažino visiškai. Tačiau nesutinka, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. buvo kartu su R. D., nes buvo vienas. Įvykis buvo naktį. Automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini), gatvės nepamena. Jis į automobilį įlindo per galines dureles ir paėmė kuprinę. Durelės buvo atrakintos. Parsinešė daiktus namo. Ten buvo kulkos, žiūronai ir tolimatis. Sekančią dieną, po vagystės, apie 9-10 valandą nunešė daiktus E. S.. R. D. pas jį atvažiavo kitą dieną po šovinių vagystės. Jie kartu važiavo į miestą, užsuko pas E. S., paprašė, kad ji pasaugotų tuos daiktus. Ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo R. D., nes su juo susipyko. Su R. D. susitaikė po mėnesio, gal pusantro. Su R. D. apie vogtus daiktus tarpusavyje kalbėjo, bet nepamena ar E. S. sakė, kad ten yra šoviniai. Paprašė porą dienų palaikyti. Kuprinę turėjo jis ir padėjo ją ant spintos, į rankas E. S. nepadavė. R. D. kuprinės nebuvo perdavęs, tik buvo išvertę viską ant lovos pažiūrėti ir padėjo ant spintos. E. S. turėjo matyti kas yra toje kuprinėje. Jie trise tarpusavyje kalbėjosi. Pasakė, kad tie daiktai pavogti.
Kaltinamasis L. Š. dėl 2017 m. rugsėjo 29 d. įvykio paaiškino, kad pas E. L. kieme įvyko konfliktas. Ėjo pro (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) ir eidami sugalvojo nusipirkti parūkyti žolės pas E. L.. Žolės nenusipirko, pas E. L. kieme stovėjo R. N., įvyko konfliktas. R. N. norėjo trenkti su taburete, jis supyko ir jie susimušė, R. D. norėjo jam padėti. L. Š. R. N. trenkė kumščiu į galvą, jis nukrito, dar pora kartų įspyrė į pilvą. Iškrito telefonas, jį paėmė, dar kažkas iškrito ir pabėgo. Žiedo nebuvo. Grandinėlę nutraukė nuo kaklo, bet vėliau atidavė. Dėl piniginės nežino, kišenių netikrino. R. D. taip pat netikrino kišenių. R. D. taip pat pora kartų trenkė gulinčiam R. N.. Vėliau telefoną pasiliko sau. Atrodo, kad R. D. rado eurą. Vienintelį jie paėmė telefoną ir eurą, daugiau jokių daiktų neėmė. Grandinėlę ir piniginę L. Š. numetė prie pat R. N., jam matomoj vietoj. Peilį L. Š. turėjo, jis buvo kišenėje, jo išsitraukęs nebuvo ir peiliu negrasino. Su nukentėjusiuoju R. N. bendravo tik per akistatą. Jis pats sakė, kad buvo išgėręs. Nepamena ar akistatos metu jis kalbėjo apie peilį. L. Š. mano, kad R. N. buvo ne tik išgėręs, bet ir rūkęs „žolės“. Tame kieme buvo „žolės“ taškas. Su R. N. buvo kažkoks jo draugas, bet ne E. L., jį pirmą kartą matė. R. N. buvo nelabai adekvatus. Nesuprato ką duodamas parodymus, sakė E. L.. R. N. telefoną jis paėmė, kišenių nekraustė. Matė piniginę numestą prie pat R. N. Gal jam pačiam iškrito piniginė. Žiedo R. N. tikrai neturėjo. Grandinėlę L. Š. nutraukė, R. N. pradėjo verkti, kad dovana ir atidavė atgal. Kai R. N. nukrito, R. D. stovėjo už L. Š.. Gal vieną kartą jį apėjo ir iš priekio spyrė. R. D. už nugaros stovėjo, R. N. nebuvo atsisukęs veidu į R. D. Viskas vyko po apšvietimo lempa. L. Š. stovėjo R. N. iš priekio, o R. D. buvo jam už nugaros. Nežino ar R. D. turėjo peilį. Jis pats R. N. kišenių nekraustė ir nematė, kad R. D. kraustytų. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrumo metu kitaip sakė, nesakė apie žolę, gal nenorėjo viešinti. Kai mušė, iš R. N. jokių daiktų nereikalavo. L. Š. buvo įpykęs, todėl ir trenkė. Apiplėšti ketinimų nebuvo. Iškrito R. N. telefonas, todėl ir paėmė.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu pagarsinus kaltinamojo L. Š. paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3. b. l. 41), kad eidamas su draugu R. D. prie namo, kuriame gyvena jo pažįstamas E. L., pamatė stovintį iš matymo pažįstamą R. N., tarp jo ir R. kilo žodinis konfliktas, R. N. nubėgo atgal į E. L. kiemą, jis nuėjo paskui jį. R. N. E. L. kieme čiupo taburetę, ją pakėlė ir užsimojo jam ja trenkti. Tada į kiemą atėjo ir R. D Tai pamatęs metė taburetę ir išbėgo iš kiemo į (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., jie su R. D. ėmė jį vytis. Pasivijo ir jis pastarajam iš nugaros pusės kumščiu vieną kartą trenkė į galvą, nuo šio smūgio R. N. nukrito ant žemės. R. D. ėmė jį spardyti. L. Š. nespardė. R. D. nuo kaklo nutraukė sidabrinę grandinėlę, padavė ją jam į rankas, ir ėmė kraustyti rūbų kišenes. Jis pats tik stovėjo jo kišenių nekraustė. Matė, kad R. D. paėmė juodos spalvos piniginę, iš kurios išsiėmė kažkiek monetų, o piniginę numetė netoli.. Taip pat R. D. jam į rankas padavė raudonos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „Asus“. Ar šį telefoną R. D. ištraukė iš R. N. kišenės, ar telefonas iškrito jam nugriuvus ant žemės, nematė, telefoną jis pasiėmė ir įsidėjo sau į kišenę. Jis nematė ir nežino, ar R. D. paėmė dar kokius daiktus. Žino, kad šio įvykio metu R. D. su savimi turėjo du peilius. Peilius pas R. D. matė prieš šį įvykį tą pačią dieną. Jis nematė, kad šio įvykio metu R. D. būtų išsitraukęs nors vieną peilį, juo grasinęs. Jis pats peiliu R. N. taip pat negrasino, jokio peilio su savimi neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis L. Š. patvirtino, kad pagarsinti parodymai yra teisingi. Kaltinamasis L. Š. dėl 2017 m. rugsėjo 30 d. įvykio – L. V. ir P. K. užpuolimo paaiškino, kad prašo vadovautis jo pirminiais parodymais. Ėjo su R. D. vakare pro stotelę, pamatė du jaunuolius, prie jų prisikabino, atėmė batus ir kelnes iš vieno, o R. D. atėmė batus, kepurę, elektroninę cigaretę ir jie pabėgo. Pro juos eidami paklausė ar turi parūkyti. Į kaklą tikrai niekas nieko nerėmė, rankoje peilį turėjo. Nukentėjusysis peilį matė. Daiktai nukentėjusiesiems tikriausiai grąžinti. Norėjo atsiprašyti nukentėjusiųjų.
Kaltinamasis L. Š. dėl 2017 m. spalio 1 d.– 2017 m. spalio 2 d. įvykio – dėl E. B. sumušimo, paaiškino, kad I. K. pasikvietė draugą E. B. pas M. R., ir tarp jų įvyko konfliktas. Jis trenkė E. B. į galvą ir kuriam laikui išsiskirstė. Po kiek laiko E. B. sumušė, surišo ir paliko kampe gulėti. E. B. mušė rankomis ir kojomis. Kiek sudavė smūgių nepamena. M. R. mama jį nuprausė, perrengė, o kai su M. R. jis išėjo į lauką ir grįžo, E. B. jau nebebuvo. Kiek suprato, tai I. K. jį išleido iš namų. Tą vakarą keturiese buvo išgėrę du butelius degtinės ir alaus, E. B. gėrė taip pat, be to pastarasis jau atėjo išgėręs. Iš nukentėjusiojo nieko nepaėmė, tačiau M. R. galėjo paimti. Telefono net nematė. Truputį mušė E. B. ir M. R., bet jis mušė daugiau. Jis surišo rankas ir kojas. Iš anksto nesitarė apiplėšti E. B.. Kadangi E. B. buvo visas kraujuotas, todėl davė jam kitus drabužius. M. R. mama E. B. nuprausė, o jis perrengė. Rūbus paėmė iš spintos. E. B. drabužiai liko gulėti ant grindų. Pareigūnai aiškino, kad M. R. sulaikė su nukentėjusiojo kelnėmis. Jis jokių E. B. drabužių nepaėmė. Nepamena, kodėl įvyko konfliktas. Buvo stipriai išgėrę. Nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamasis R. D. paaiškino, kad dėl 2017 m. spalio 28 d. įvykio neprisipažįsta, dėl 2017 m. rugsėjo 29 d. įvykio iš dalies pripažįsta ir savo kaltę, nepripažįsta jog pagrobė žiedą ir kad naudojo peilį, dėl 2017 m. rugsėjo 30 d. įvykio pripažino kaltę iš dalies, visas aplinkybes pripažino, išskyrus dėl peilio. Paaiškino, kad 2017 m. spalio 28 d. įvykio, dėl šovinių iš „Toyota“ automobilio – nedalyvavo. Ryte atvažiavo pas L. Š. į namus, vėliau, važiuodami į miestą, užsuko pas E. S., tuo ir baigėsi. Kai kalbėjo suprato, kad L. Š. pavogė daiktus, bet nežino iš ko pavogė. Nepamena kada L. Š. pasakė, kad pavogė. Jie kartu vyko pas E. S.. Iš kurpinės daiktus buvo išbėrę ant lovos. Kas išbėrė daiktus iš kuprinės nežino. Jis apie tuos daiktus E. S. nieko nesakė, nes nieko nežinojo. Visi apie daiktus kalbėjo bendrai, atrodo kad L. Š. prašė tuos daiktus pasaugoti. Nepamena, kada sužinojo, jog daiktai vogti, gal pas E. S., gal ir ne. Nesidomėjo iš kur L. Š. paėmė tuos daiktus. Kuprinė viena buvo jo. Jis kurpinėje turėjo muzikos kolonėlę. Viskas buvo sudėta į jo kurpinę. O ten buvo kareiviška tašytė, su šniūriuku, aprangai susidėti. Pas jį į kurpinę įdėjo, nes kita kuprinė buvo nepatogi. L. Š. jį apkalbėjo, nes buvo susipykę. Po muštynių, kitą dieną, L. Š. sulaikė, o jis išvažiavo į Klaipėdą, o dar kitą dieną į Druskininkus. Su L. Š. susitaikė kai važiavo į pirmą teismą.
Dėl 2017 m. rugsėjo 29 d. įvykio paaiškino, kad su L. Š. ėjo pas jo pažįstamą pirkti „žolės“. Kieme stovėjo R. N. Jie įėjo pas E. L., tada atėjo R. N., pradėjo su taburete gąsdinti, jie užpyko, pradėjo vaidytis, pastarasis pradėjo bėgti, o jie pasivijo. Nežino, kokia ten buvo gatvė, nubėgo du posūkius, vijosi apie 100-150 metrų. Jie abu buvo blaivūs. Neatsimena kas trenkė. Peilio neturėjo, nes jo nesinešioja. Nematė, kad ir L. Š. būtų peilį turėjęs. Jis atėmė piniginę, nuplėšė grandinėlę. Smūgius R. N. sudavė rankomis ir kojomis, nes buvo supykę už grasinimą taburete. Nežino, kodėl ėmė jo daiktus. Kažkiek pinigų paėmė, tačiau euro nebuvo. Piniginę jam atidavė, monetas pasiėmė. Grandinėlę atgal atidavė. L. Š. telefoną pasiėmė. Žiedo R. N. neturėjo. Telefonu jis nesinaudojo. Jam atrodo, kad L. Š. peilį turėjo, bet juo nesinaudojo, imdami daiktus peiliu negrasino. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Žolės pas E. L. negrįžo nusipirkti.
Dėl 2017 m. rugsėjo 30 d. įvykio paaiškino, kad jis su L. Š. ėjo pro stotelėje sėdinčius du vaikinus, buvo apie 12 val. vakaro. Jis pasiūlė L. Š. grįžti ir paklausti ar jie turi parūkyti. Nepamena tiksliai kas vyko. Gavosi taip, kad L. Š. paėmė iš vieno vaikino kelnes, kedus. Jis paėmė iš kito vaikino batus ir kepurę. Apsimainė batus, nes patiko batai. Dydis tiko. Kepurę pats nuėmė. Užsidėjo batus, tiko, dydžio neklausė. Pasiėmė kepurę, elektroninę cigaretę paėmė iš rankų. Dėl peilio neprisimena, bet peilį L. Š. turėjo. Nežino kam kilo mintis pasiimti daiktus. Jie abu su L. Š. turėjo bendrą peilį. Nežinau pas kurį iš jų tuo metu buvo peilis. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, tik nesakė, kad L. Š. įrėmė peilį prie kaklo.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu pagarsinti kaltinamojo R. D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 62), kuriuose nurodoma, kad 2017 m. rugsėjo 30 d. naktį, prie stotelės pamatė du vaikinus, L. Š. paprašė vaikinų cigaretės. Vaikinai jam atsakė, kad jie nerūko. L. Š. vienam pasakė, kad jei jis norėtų, galėtų iškart juos papjauti, L. Š. iš kišenės išsitraukė peilį, juodos spalvos rankena, jį prispaudė vienam iš vaikinų prie kaklo. Po to L. Š. peilį įsidėjo atgal į kišenę. L. Š. apžiūrėjo vieno iš vaikinų rūbus, liepė vaikinui atiduoti savo batus, kelnes ir kepurę. Vaikinui L. Š. paliko savo mėlynos spalvos batus ir kelnes. Jis tuomet iš kito vaikino pareikalavo jam atiduoti batus, elektroninę cigaretę. L. Š. jam iš rankos dar ištraukė du šios cigaretės papildymus. Jis vaikinui paliko savo baltos spalvos kedus. Pagrobę daiktus, jie nuėjo.
Kaltinamasis R. D. pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodymų dėl peilio nepatvirtino, paaiškino, kad jis nebuvo pridėtas prie gerklės. Nežino, kodėl taip sakė. Buvo susipykę, todėl sakė viską. Nukentėjusiųjų parodymų nevisai klausėsi. Gal jie buvo sugalvoję tokią versiją. Jam tai papasakojo tyrėja. Pripažįsta viską, išskyrus dėl peilio.
Be kaltinamųjų paaiškinimų jų kaltė dėl inkriminuojamų nusikaltimų padarymo įrodyta šiais ištirtais ir įvertintais įrodymais.
Nukentėjusysis R. K. parodė, kad praeitų metų vasarą automobilyje „Toyota Land Cruiser“, kuris stovėjo prie įvažiavimo į jo kiemą buvo palikęs savo daiktus. Jame buvo palikti žiūronai, tolimatis, šoviniai. Šie daiktai buvo krepšyje ir tiesiog pamiršęs jį paliko automobilyje. Žino, kad šovinius būtina laikyti užrakintus seife. Kelias dienas jų nepasigedo, tiesiog buvo padėti automobilyje ant galinės sėdynės. Automobilis buvo užrakintas, stovėjo prie gatvės, atsirėmęs į vartus gal dvi ar tris dienas. Daiktų pasigedo, kai gavo kvietimą į policiją. Prieš tai jis automobiliu nesinaudojo, niekur juo nevažiavo. Durys automobilio buvo atidarytos, įsilaužimo žymių nebuvo. Tik vėliau paaiškėjo, kad centrinis užraktas nesuveikė gerai ir galinės durys liko nerakintos, todėl jie galėjo atsidaryti duris. Tik po kvietimo į policiją pastebėjo, kad automobilio galinės durys praviros. Daiktai rasti ir grąžinti, šovinių buvo virš 20. Jokių pretenzijų neturi. Automobilis turi signalizaciją, bet ji nesuveikė. Keturios durys užsirakino, o penktos - ne, nes laidai buvo nutrūkę. Durys užsirakina, bet nerodo, kad yra sugedusios.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu pagarsinus nukentėjusiojo R. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 19-20), jis juos patvirtino, patikslindamas kad tai buvo 2017 m. rugsėjo mėn. pabaigoje. Automobilį apžiūrėjo po savaitgalio, pamatė, kad yra praviros jo galinės durys, kurios atsidaro kaip vartai.
Nukentėjusysis R. Ž. (buvusi pavardė N.) parodė, kad 2017 metų rudenį, apie 22-24 valandą vakaro, girtas ėjo (duomenys neskelbtini) gatve namo, jį užpuolė du nepažįstami žmonės, jų nepažintų. Iš nugaros stuktelėjo kažkuo kietu į galvą ir viskas. Su savimi turėjo piniginę, telefoną. Daiktus paėmė iš gulinčio. Nežino kuris iš jo paėmė daiktus, nes buvo pakankamai išgėręs ir sumuštas. Ir vienas, ir kitas turėjo peilius, grasino, gąsdino, todėl nesipriešino. Jam buvo sumuštas veidas, spardė gulintį. Pavogė telefoną, žiedas dingo. Negrąžino ir pinigų, kurių buvo apie 5 eurus. Pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Pirminių apklausų metu geriau viską atsiminė. Į medikus nesikreipė. Paėmę daiktus pabėgo, jis atsikėlęs bandė vytis, bet užpuolikai už kampo dingo. Žiedas buvo uošvienės, užpuolimo metu jį mūvėjo ant piršto. Peilius matė ir nė kiek tuo neabejoja. Kai trenkė per galvą, atsisuko ir matė peilius, laikė prie pat savęs, matė juos, ašmenis, geležtę. Asmenys buvo su kapišonais, todėl jų nematė. Kur jį mušė rado grandinėlę ir piniginę su išmėtytais daiktais, tačiau žiedo neberado. Pagarsinus nukentėjusiojo R. Ž. (N.) parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktas) jis juos patvirtino. Iš šių parodymų matyti, kad pirmiausia sudavė smūgį į pakaušį, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas, parkrito ant žemės, gulintį jie pradėjo spardyti į įvairias kūno vietas, galvą, smūgių buvo ne mažiau 10 kartų, buvo nuskeltas vienas dantis. Jie abu jam nurodė atiduoti pinigus, rėkė „kur piniginė, ką turi kišenėse?“. Jie laikydami rankose peilius, laisvomis rankomis nuplėšė jam nuo kaklo sidabrinę grandinėlę, kurios vertė 30 eurų, iš kišenės jėga ištraukė juodą piniginę, kurioje buvo 3 eurai, tapatybės kortelė, banko kortelė, įvairios nuolaidų kortelės, taip pat iš kišenės jėga ištraukė mobilaus ryšio telefoną raudonos spalvos, su SIM kortele, o nuo dešinės rankos jėga numovė sužadėtuvių auksinį žiedą. Asmenys, jį apiplėšę ir sumušę, nubėgo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. pusės. Jis atsikėlęs bandė juos vytis, pribėgęs iki (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, ten rado numestą savo piniginę su tapatybės kortele, banko kortele, kitomis nuolaidų kortelėmis, iš piniginės dingo tik 3 eurai. Nurodė, kiek tuo metu buvo išgėręs negali pasakyti, jautėsi tik apsvaigęs, gėrė tik alaus, ne stiprių gėrimų.
Nukentėjusysis L. V. parodė, kad galėjo būti 2017 m. rugsėjo 30 d. vakaras, kai jis su draugu P. K. sėdėjo stotelėje ir rūkė elektroninę cigaretę. Priėjo du vaikinai, paprašė parūkyti. Jie davė jiems parūkyti, pakalbėjo ir abu vaikinai nuėjo. Kiek paėję, apsisuko, grįžo ir vėl paprašė parūkyti. Kai parūkė, pasakė jog cigaretės P. K. negrąžins. Vaikinas stovėjęs prie jo, išsitraukė ire prie gerklės pridėjęs peilį klausė „ką turi“. Pasižiūrėjo į piniginę, išėmė apie eurą. Pareikalavo parodyti telefoną, jis parodė, jį apžiūrėjo ir grąžino. Iš P. K. kaltinamasis R. D. atėmė batus. Jam liepė nusimauti treningines kelnes, pamatė sportbačius ir pasakė mainysim. Jam davė savo kažkokius batus, o jis atidavė sporbačius. Pagarsino niekam nesiskųsti ir nuėjo. Jo nesužalojo, rūbais ir avalyne pasimainė ne savo noru, o pagrasinus peiliu. Tyrimo metu jam daiktai grąžinti, civilinio ieškinio nereiškia. Peilį jam įrėmė L. Š., R. D. buvo prie jo draugo. L. Š. veiksmus atliko jo atžvilgiu, o R. D. jo draugo P. K. atžvilgiu. Kai viskas vyko, jie buvo visai šalia, keli metrai, kaltinamieji taip pat buvo šalia, matė ką vienas ir kitas daro, bendravo tarpusavyje.
Nukentėjusysis P. K. teisme parodė, kad 2017 m. rugsėjo pabaigoje, vidurnaktį lydėjo draugą L. V. ir beeinant sustojo stotelėje parūkyti elektroninę cigaretę. Tuo metu prie jų priėjo du vaikinai ir paprašė parūkyti. Jie davė, parūkė ir nuėjo. Nuėję apie 150 metrų į priekį, apsisuko, sugrįžo ir vėl prašė parūkyti. Davė ir vienas iš vaikinų pasakė, kad pasiliks cigaretę. Jis nesutiko, pradėjo ginčytis su L. Š. L. Š. išsitraukė peilį ir pridėjo L. prie gerklės, o R. D. sakė durti. Grasino, jie išsigando ir patys nusimovė batus, tą ką vaikinai liepė, tą ir darė. Apkraustė draugą, po to priėjo prie jo ir jį apkraustė, paėmė elektroninę cigaretę, batus ir kepurę. Daiktus grąžino, išskyrus kepurę. Abu kaltinamieji veikė kartu. Civilinio ieškinio nereiškia.
Nukentėjusysis E. B. paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį, buvo sekmadienio pavakarys, gal 19-20 valanda, jį į svečius pasikvietė I. K. Jis sutiko, nuvažiavo ten kur buvo ji nurodžiusi, į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namas, tik atidarė duris ir jam kažkas iš nugaros trenkė. Daugiau šio įvykio detalių neprisimena, nes buvo be sąmonės. Ligoninėje gydėsi savaitę laiko, buvo skilę šonkauliai, vėliau dar teko gydytis namuose. Akys buvo užtinę, nėjo atsimerkti. Rūbai buvo kruvini, juos matė tik tuomet kai atidavė išleidžiant iš ligoninės. Nežino kas trenkė. Kai atgavo sąmonę jį jau vežė į ligoninę. Kažkuriuo metu jautė, kad yra patalpoje, guli sumuštas, jo rankos ir kojos buvo surištos. Per miglą kažkokius smūgius jautė. Nežino kaip atsidūrė lauke, kažkokia močiutė iškvietė greitąją. Buvo su savo drabužiais, o vėliau perrengė šortais ir maike, kurie buvo ne jo. Buvo visi jo daiktai dingę, t. y. telefonas, raktai, ausinės. Daiktus atgavo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, nežino ar tiesą sakė, šoke buvo, sumušta galva buvo. Vėlesni ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Kažkokius balsus per miglą girdėjo, jie tarpusavyje kalbėjo ir iš jo nieko nereikalavo. Pagarsinus nukentėjusiojo E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino kad 2017-10-01 apie 20 val. atvyko, adresu (duomenys neskelbtini), pas pažįstamą merginą, vardu I. Atvykus minėtu adresu buvo 2-3 jaunuoliai, kurių nepažinojo, vėliau sužinojo, kad tai buvo M. R. ir L. Š. Bute būnant jaunuoliai pradėjo jį mušti kumščiais, spardyti kojomis. Kambaryje jaunuoliai nuo jo nurengė rūbus, atėmė mobiliojo ryšio telefoną. Jie surišo rankas, kojas ir paguldė ant grindų. Visą laiką asmenys vartojo alkoholį ir ateidavo į kambarį, mušdavo jį rankomis ir kojomis. Kas vyko toliau, neatsimena, nes prarado sąmonę. Kai atgavo sąmonę, jis buvo be savo rūbų, savo telefono, kuriame buvo SIM kortelė, nebeturėjo savo namų raktų, pakabintų ant trispalvės juostelės, bendros 10 eurų vertės, originalių mobiliojo ryšio telefono „Iphone“ ausinių, baltos spalvos. Taip gulint, jis kelis kartus buvo pradaręs ir vėl atgavęs sąmonę, todėl negali pasakyti, kiek laiko jis prabuvo šioje patalpoje. Vienu momentu jam pavyko atlaisvinti surištas rankas ir kojas, tuomet jis atsistojo, pradėjo ieškoti, kaip galėtų išeiti iš šios patalpos. Jam pavyko nieko nematant dėl užtinusių akių, surasti duris, pro kurias jis išbėgo į kiemą. Jis civilinio ieškinio kaltiems asmenims nereiškė.
Liudytoja B. M. K. paaiškino, kad 2017 metų rugsėjo mėnesį vedžiojo šunį ir pamatė sumuštą kaimynų berniuką, jis buvo išrengtas, su triusikais ir maikute ant galvos užsismaukta. Pažiūrėjo ar gyvas. Vaikinas kažką sukriuksėjo, suprato, kad gyvas. Sakė jį nurengė, sumušė, nežino kur randasi. Jis pasakė vardą, sutinęs, sumuštas, akių nesimatė. Neprisimena to vardo, kažką sumurmėjo. Nuėjo pas dukrą, prašė duoti apsirengti, nes sušals. Paėmė striukę, užgaubė ir su dukra atvedė į namus, pasodino ir iškvietė greitąją bei policiją. Jos dukra S. J., o anūkė L. R., M. R. – anūkas. Jie gyvena netoli tos vietos, kur ji vaikščiojo. Vaikiną rado netoli kur gyvena jos anūkė L. Anūkė L. R. sakė, kad tą berniuką mušė paaugliai.
Liudytoja L. R. paaiškino, kad jos sūnus yra M. R.. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), 2017 metais. Įvykio vakarą jos sūnus, E. B. ir L. Š. grįžo iš kažkur ir susimušė. Gavosi taip, kad L. Š. susimušė su E. B., tada įsikišo ir M. R. Jie pasakė, kad viskas, nebekonfliktuos ir ji išvažiavo. Kai grįžo paryčiais, policija pasibeldė į duris. Vaikai tuo metu miegojo. Policija pasakė, kad sūnus kažką užmušė. Tuo metu budo ir mergina, sūnaus buvusi draugė I. K. E. B. atėjo vakare, ji tuo metu gulėjo. Visi jie buvo išgėrę alkoholio. Konfliktas įvyko staiga, kambaryje, priešais ją, kokia konflikto priežastis nežino, bet galimai dėl merginos I. E. B. atsisėdo prieš ją, kalbėjo, pribėgo L. Š. ir jam trenkė. Tada L. Š. trenkė atgal ir įsikišo M. R. E. B. pradėjo bėgti kraujas iš antakio, ji nuvalė ir po 30 min. išvažiavo. Kai grįžo, L. Š., jos sūnus ir I. K. buvo namuose, miegojo. E. B. nebebuvo. Matė, kad jos vaikas buvo ne savo rūbais. Pagarsinus liudytojos L. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 164), ji juos patvirtino. Patvirtino mačiusi, kaip vienu momentu, kai įėjo į svetainę, pamatė, kaip prie E. B., sėdinčio ant fotelio, prišoko L. Š. ir spyrė jam, nuo spyrio su visu foteliu jis nukrito atbulas. Tada prie jo dar prišoko M. R. ir dar kartą jam gulinčiam ant žemės, ranka sudavė smūgį. Ji puolė ginti, nuvijo, E. B. nuvedė į vonią ir nuprausė veidą. Ji tame bute nenakvojo, ryte grįžo ir apie 9 val., pas juos į namus atvyko policijos pareigūnai. Ji nustebo, nes policijos prikeltas iš miego M. R. buvo apsivilkęs E. B. kelnes, o L. Š. taip pat vilkėjo rūbus - tiksliai neatsimena, batus ar bliuzoną.
Liudytoja I. K.-K. paaiškino, kad buvo 2017 m. ruduo. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), ten gyvena M. R.. Buvo vakaras ji susirašinėjo su E. B. ir jį pasikvietė. Prašė remtis jos pirminiais parodymais, kadangi įvykio aplinkybių šiuo metu nebepamena. Iš pagarsintų parodymų matyti, kad ji pasitarė su M. R. ir L. Š. ir pasikvietė dar vieną jos draugą E. B. M. R. ir L. Š. E. nepažinojo. Vėlai vakare, atėjo E. B. Jį pro duris įsileido ji. Visi kartu jie vartojo alkoholinius gėrimus, jokių konfliktų pradžioje nekilo. Namuose buvo ir M. R. mama L. R., kuri po kiek laiko išėjo. Tarp vaikinų kilo konfliktas, kurio priežasties ji neatsimena. Ji matė kaip E. B. sukonfliktavus su L. Š., jie abu susistumdė ir E. B. nukrito. Ji neužilgo po šio konflikto išvažiavo į parduotuvę nupirkti dar alkoholio, E. B. paliko M. R. namuose sveiką, nesumuštą. Matė, kad jis turėjo mobiliojo ryšio telefoną „Iphone“. Grįžusi E. B. namuose jau nerado. Kambaryje viskas buvo išmėtyta, išvartyta, iš to ji suprato, kad čia greičiausiai buvo kilusios muštynės. Jai grįžus, M. R. buvo apsivilkęs E. B. bliuzoną. Ji pati nieko neklausinėjo, todėl nežino, kas tiksliai įvyko. L. Š. jai tik užsiminė, kad jie su M. R. atėmė E. B. rūbus, E. B. surišo, bet kas konkrečiai tai darė, nesakė, minėjo tik, kad M. R. mama L. R. tai matė ir tam netrukdė. Būdama M. R. namuose matė, jog L. Š. turėjo rankose peilį – juodos spalvos geležte, juodos spalvos banguotos formos metaline rankena. Kur vėliau dingo šis peilis, ji nežino, to nematė. Po šio įvykio, po jų sulaikymo, ji kelis kartus bendravo su M. R. Jis jai pradžioje teigė, kad minėtą L. Š. peilį jis turi ir pats atneš į policiją, o paskui tai ėmė neigti ir sakė, kad apie jokį peilį nieko nežino.
Liudytojas E. L. paaiškino, kad jam R. Ž. (N.) papasakojo kaip viskas buvo. 2017 m. su R. Ž. sėdėjo ir kažką šventė. Jis nuėjo miegoti ir nieko nematė. L. Š. drauge nebuvo. Po to su R. Ž. (N.) teko bendrauti. Pastarasis pasakojo kas jam nutiko.Daugiau įvykio detalių nepamena, tik žino jog policijoje apklausiamas jis sakė tiesą, tada įvykius prisiminė geriau. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu buvo pagarsinti liudytojo E. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 126) iš kurių matyti, kad 2017 m. rugsėjo 29 d. vakare, pas jį svečiuose buvo R. N. Vienu momentu staiga pas jį į namus su peiliu rankose įbėgo L. Š. Peilis buvo visas juodos spalvos - juoda rankena ir juoda geležte. Su L. Š. jis nuo seno turi konfliktų, tačiau kodėl jis minėtą dieną įbėgo pas jį su peiliu, jis nežino. Jis tiksliai neatsimena, kur tuo metu buvo R. N. – ar jis dar buvo jo namo kieme, ar jau buvo išėjęs, bet kai L. Š. įsiveržė į jo namus, R. N. jo bute jau nebuvo. L. Š. iš namų jis išvarė. L. Š. nieko blogo jo bute niekam nepadarė, nieko neišgąsdino. Į jo butą L. Š. buvo įbėgęs vienas, ar kieme buvo jo draugų ir keli, jis nematė. Tą vakarą daugiau, nei R. N., nei L. Š. jis nematė, kad tarp jų įvyko kažkoks incidentas, nieko nežinojo. Kitą dieną pas jį atėjo R. N. ir papasakojo, kad jam einant iš jo namų link savo namų jį užpuolė kažkokie du asmenys, kurie jį sumušė, atėmė mobiliojo ryšio telefoną, žiedą, kelis eurus, kad išmėtė jo daiktus. Jis suprato, kad jį galėjo apiplėšti L. Š. su kokiu nors savo draugu. Kiek jis žino, R. N. ir L. Š. tarpusavyje nėra pažįstami. Liudytojas, jam parodžius šį apklausos protokolą paaiškino, kad ant jo yra jo parašas, paaiškino, kad nenori dalyvauti šiame teisme, nenori būti liudytoju. Teigia, kad dėl peilio jo parodymai neteisingi, nes jis tuo metu pykosi su L. Š., todėl jį apkalbėjo. Tą vakarą su R. Ž. gėrė, atrodo degtinę. Buvo apsvaigę, girti.
Rašytiniai įrodymai:
Įtariamojo L. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolas iš kurio matyti, kad L. Š. patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu dėl visų jam inkrimuotų veikų, tai yra parodė kur su R. D. užpuolė ir sumušė iš matymo žinomą vaikiną vardu R. Atėmė mobiliojo ryšio telefoną ir kelis eurus. Parodė stotelę, kur kartu su R. D. apiplėšė du jaunuolius, atėmė elekroninę cigaretę, batus ir kelnes. Parodė vietą (duomenys neskelbtini) prie namo pažymėto (duomenys neskelbtini) numeriu, kur kartu su R. D. apvogė automobilį – džipą. Iš automobilio jie paėmė žiūronus, prietaisą matuojantį atstumus ir šovinius, kuriuos kartu nuvežė ir paliko saugoti E. (t. 3, b. l. 50-54).
2017 m. spalio 9 d. apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), kurios metu rastas ir paimtas L. Š. naudojamas mobiliojo ryšio telefonas „Asus Zenfone (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini). Telefone, apžiūros metu, rastas susirašinėjimas tarp L. Š. ir E. S. Susirašinėjimo metu L. Š. nurodo, kad ieško kam parduoti šovinius, žiūronus ir naktinio matymo prietaisą (t. 1, b. l. 29-33).
2017 m. spalio 11 d. kratos protokolas, patvirtina, kad atlikus kratą pas E. S., adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta žalios spalvos kuprinė, žiūronai, tolimatis, 32 vnt. 12-o kalibro šovinių (t. 1, b. l. 54-59).
2017 m. spalio 11 d. daiktų apžiūros protokole aprašyta rasta ir paimta žalios spalvos kuprinė, žiūronai, tolimatis, 32 vnt. 12-o kalibro šovinių (t. 1, b. l. 60-61).
2017 m. spalio 26 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu protokolai, patvirtina, kad R. K. daiktų parodymo atpažinti metu atpažino savo tolimatį ir žiūronus, kurie buvo rasti ir paimti kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 67-69, 70-72).
2017 m. spalio 19 d. Kauno apskrities VPK KTV specialisto išvada Nr. 20-IS1-1332 patvirtina, kad tyrimui pateikti 32 vnt. medžioklinių šovinių yra šaudmenys. Tai pramoninės gamybos 12-o kalibro, centrinio įskėlimo šaudmenys, skirti B ir C kategorijos 12-o kalibro lygiavamzdžiams šautuvams. Šoviniai šaudyti tinkami. Eksperimento metu dešimt (10 vnt.) šovinių buvo iššauti ir sunaikinti (t. 1, 64-66).
2017 m. spalio 26 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis R. K. savanoriškai pateikė: AB „SEB“ banko lėšų nurašymo kopiją, leidimo laikyti ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, ginklo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją (t. 1, b. l. 73-76).
2017 m. rugsėjo 29 d. įvyko vietos apžiūra patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) nereguliuojama kelių sankryža. Apžiūros metu nieko nerasta ir nieko nepaimta (t. 1, b. l. 81-82).
Įtariamojo R. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kaip R. D. patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu dėl R. Ž. ir L. V. bei P. K. apiplėšimų (t. 3, b. l. 68-71).
2017 m. lapkričio 7 d. akistatos protokole užfiksuota, kad akistatos metu tarp nukentėjusiojo R. Ž. (N.) ir L. Š., nukentėjusysis R. N. savo parodymus patvirtino akistatos su L. Š. metu dėl suduotų smūgių, dingusių daiktų (t. 1, 119-121).
2017 m. spalio 2 d. įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūros metu buvo rastas ir paimtas L. Š. naudojamas mobiliojo ryšio telefonas „Asus Zenfone (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pagrobtas iš R. N. (t. 2, b. l. 58-60).
2017 m. rugsėjo 29 d. policijos įvykių suvestinių išrašas patvirtina, kad 22.00 val. pranešta jog R. N. sumušė ir užpuolė du užpuolikai, kurie vaikščiojo su peiliais. Pagrobė telefoną, piniginę bei nuplėšė sidabrinę grandinėlę (t. 1, b. l. 99).
2017 m. spalio 3 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina kad nukentėjusysis R. N. savanoriškai pateikė savo juodos spalvos piniginę „Jack Daniels“ (t. 1, b. l. 105-106).
2017 m. spalio 3 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėta 2017-10-03 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusiojo R. N. savanoriškai pateiktą juodos spalvos piniginė „Jack Daniels“ su jame buvusia R. N. asmens tapatybės kortele, AB „Swedbank“ internetinės bankininkystės kodų kortele, kortele- leidimu anglų kalba su R. N. nuotrauka, nuolaidų kortelėmis „Mano RIMI“, „Timėjas“ (t. 1, b. l. 107-112).
2017 m. spalio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra autobusų stotelė (duomenys neskelbtini), pastatą. Apžiūros metu nieko nerasta ir nieko nepaimta (t. 1, b. l. 153-155).
2017 m. spalio 11 d. asmens parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad L. V. atpažino R. D., kaip plėšimą įvykdžiusį asmenį. Šį asmenį savo apklausose jis įvardino antruoju (t. 1, b. l. 176-177).
2017 m. lapkričio 14 d. asmens parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad L. V. atpažino L. Š., kaip plėšimą įvykdžiusį asmenį, kuris plėšimo metu turėjo peilį ir jį buvo įrėmęs jam į kaklą (t. 1, b. l. 179-183).
2017 m. spalio 11 d. asmens parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad P. K. atpažino R. D., kaip plėšimą įvykdžiusį asmenį. Nurodė, kad šis asmuo plėšimo metu pagrobė jo elektroninę cigaretę su dviem papildymais, numovė jam batus, savo apklausoje šį asmenį jis įvardino antruoju (t. 2, b. l. 18-21).
2017 m. spalio 26 d. asmens parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad P. K. atpažino L. Š., kaip plėšimą įvykdžiusį asmenį. Nurodė, kad šis asmuo plėšimo metu turėjo peilį ir jį buvo įrėmęs jo draugui į kaklą, paėmė jo draugo batus ir kelnes bei kepurę, kuri priklauso jam (t. 2, b. l. 23-26).
2017 m. spalio 1 d. savanoriškų daiktų, dokumentų protokolas patvirtina, kad L. V. savanoriškai pateikė batus ir džinsines kelnes, kuriuos jam paliko jį apiplėšęs vaikinas (t. 1, b. l. 162-163).
2017 m. spalio 10 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėti 2017 m. spalio 1 d. savanoriškų daiktų, dokumentų protokolu L. V. savanoriškai pateikti batai ir džinsinės kelnės, kurias jam paliko jį apiplėšęs vaikinas (t. 1, b. l. 164-165).
2017 m. spalio 4 d. asmens kratos protokolas patvirtina, kad atlikus L. Š. asmens kratą, iš L. Š. paimti sportiniai bateliai „Adidas“ ir juodos spalvos kelnės „E. A.“ (t. 1, b. l. 183-185).
2017 m. spalio 5 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėti 2017 m. spalio 4 d. asmens kratos metu iš L. Š. paimti sportiniai bateliai „Adidas“ ir juodos spalvos kelnės „E. A.“ (t. 1, b. l. 186-188).
2017 m. spalio 11 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolai patvirtina, kad nukentėjusysis L. V. atpažino savo daiktus - sportinius batus ir sportines kelnes, kurie buvo pagrobti iš jo plėšimo metu ir paimti asmens kratos metu iš L. Š. (t. 1, b. l. 190-193, 194-197).
2017 m. spalio 1 d. savanoriškų daiktų, dokumentų protokolas patvirtina, kad P. K. savanoriškai pateikė batus, kuriuos jam paliko jį apiplėšęs vaikinas (t. 2, b. l. 8).
2017 m. spalio 10 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėti 2017 m. spalio 1 d. savanoriškų daiktų, dokumentų protokolu P. K. savanoriškai pateikti batai, kuriuos jam paliko jį apiplėšęs vaikinas (t. 2, b. l. 9-11).
2017 m. spalio 5 d. asmens kratos protokolas patvirtina, kad atlikus R. D. asmens kratą, iš R. D. paimti daiktai, tarp kurių yra elektroninė cigaretė „Smok“ (t. 2, b. l. 27-30).
2017 m. spalio 10 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėti 2017-10-05 asmens kratos metu iš R. D. paimti daiktai, tame tarpe elektroninė cigaretė „Smok“ (t. 2, b. l. 31-35).
2017-10-06 savanoriškai pateiktų daiktų, dokumentų protokolas patvirtina, kad R. D. savanoriškai pateikė sportinius batus „Adidas“ (t. 2, b. l. 40), kurie buvo apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai (t. 2, b. l. 41-44).
2017-10-11 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolai patvirtina, kad nukentėjusysis P. K. atpažino savo daiktus - sportinius batus ir elektroninę cigaretę, kurie buvo pagrobti iš jo plėšimo metu ir paimti asmens kratos metu bei savanorišku daiktų pateikimo protokolu iš R. D. (t. 2, b. l. 46-19, 50-53)
2017 m. spalio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buvo rasta ir paimta: sportinis bliuzonas „Nike“, striukė „Audimas“, 3 vnt. raktų, virvutė, mobilaus ryšio telefonas ASUS, du tamponai su krauju, paklodės fragmentas, sportinis bliuzonas „Puma“, kilimo fragmentai, I. K. ir M. R. asmens tapatybės kortelės (t. 2, b. l. 58-60).
2017 m. spalio 9 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėti 2017 m. spalio 2 d. įvykio vietos, esančio (duomenys neskelbtini), metu paimti daiktai: sportinis bliuzonas „Nike“, striukė „Audimas“, 3 vnt. raktų, virvutė, mobilaus ryšio telefonas ASUS, du tamponai su krauju, paklodės fragmentas, sportinis bliuzonas „Puma“, kilimo fragmentai (t. 2, b. l. 62-68).
2017 m. spalio 2 d. savanoriškai pateiktų daiktų, dokumentų protokolas patvirtina, kad M. R. savanoriškai pateikė sportinį bliuzoną (striukę), pilkos spalvos kelnes, marškinėlius trumpomis rankovėmis (t. 2, b. l. 89).
2017 m. spalio 9 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėti 2017 m. spalio 2 d. savanoriškų daiktų, dokumentų protokolu M. R. pateikti: sportinis bliuzonas (striukė), pilkos spalvos kelnes, marškinėliai juodos spalvos trumpomis rankovėmis (t. 2, b. l. 90-93).
2017 m. lapkričio 13 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad iš R. K. paimtas E. B. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Iphone S6“, IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 131-132).
2017 m. lapkričio 16 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas 2017 m. lapkričio 13 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas R. K. pateiktas e. B. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Iphone S6“,IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 136-138).
2017 m. spalio 2 d. daiktų parodymo atpažinti protokolai patvirtina, kad nukentėjusysis E. B. atpažino bliuzoną, striukę, 3 vnt. raktų, paimtus įvykio vietos - (duomenys neskelbtini), striukę, 3 vnt. raktų, bei sportines kelnes, kurias 2017 m. spalio 2 d. savanoriškų daiktų pateikimo protokolu pateikė M. R., kaip daiktus, kurie iš buvo pagrobti plėšimo metu (t. 2, b. l. 95-98, 99-102, 103-106, 107-110).
2017 m. lapkričio 14 d. Vilniaus apskrities VPK KP NNTV 2-ojo sk. vyr. tyrėjo R. M. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad patikrinus duomenų bazėje, nustatyta, kad A. B. 2017 m. lapkričio 12 d. yra išvykęs iš Lietuvos į Baltarusiją, todėl jį apklausti nėra galimybės (t. 2, b. l. 133-135).
Kaltinamosios E. S. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, kaltinamojo R. D. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, kaltinamojo L. Š. nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį. Kaltinamųjų atliktų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija teisinga.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertinęs aukščiau aptartus nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, kaltinamųjų paaiškinimus, rašytinius bylos įrodymus, sprendžia, kad jie gauti BPK nustatyta tvarka ir turi reikšmę bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl jie laikytini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.
Dėl E. S. kaltės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, R. D. ir L. Š. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis L. Š. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus tyrėjams pripažino, jog jis veikdamas kartu su R. D. iš neužrakinto automobilio pagrobė žiūronus, tolimatį ir šovinius. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu pakeitė savo parodymus R. D. naudai ir nurodė, kad šiuos neteisėtus nusikalstamus veiksmus atliko vienas, R. D. nedalyvavo. R. D. tik kitą dieną buvo kartu, L. Š. perduodant pavogtus daiktus E. S. pasaugoti. Kaltinamasis R. D. viso proceso metu neigė dalyvavęs vagystėje. Kaltinamoji E. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme teigė, kad jog L. Š. ir R. D. jai pasakė, kad šiuos daiktus jie abu pavogė iš (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini).
BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Įvertinus aukščiau aprašytų parodymų visumą teismas daro išvadą, kad nusikalstamas veikas numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 254 straispnio 1 dalyje L. Š. ir R. D. padarė, veikdami bendrininkų grupėje. Jie abu dalyvavo tiek daiktų, tiek šovinių pagrobime iš automobilio. Šią išvadą teismas daro įvertinęs L. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus apie tai, kad jie abu su R. D. pastebėjo automobilį, R. D. patraukė bagažinės dureles, kurios buvo neužrakintos, R. D. saugojo, kad neateitų pašaliniai asmenys, o jis per dureles pateko į automobilį, ant galinės sėdynės rado dėklus su šoviniais, žiūronais ir prietaisu, juos paėmė, perdavė R. D., kuris juos susidėjo į savo kuprinę. Ryte minėtus daiktus nuvežė E. S. pasaugoti. Šiuos savo parodymus L. Š. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Teismui nekelia jokių abejonių šie jo duoti paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių, nes juos patvirtina ir kitos kaltinamosios E. S. duoti paaiškinimai. Nors ji tiesiogiai įvykio nematė, tačiau nurodė, kad pas ją į namus atėjo L. Š. ir R. D., kuris ant pečių atsinešė kuprinę, o L. Š. paprašė ją pasaugoti, jis atidarė kuprinę parodė jai šovinius, žiūronus ir matuoklį. L. Š. ir R. D. jai pasakė, kad šiuos daiktus jie abu pavogė. Ji sutiko juos palaikyti, nors žinojo, kad šovinių laikymui reikalingas leidimas. Taigi pirminiai L. Š. paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių sutampa su E. S. paaiškinimais ta apimtimi, kad iš automobilio pavogti daiktai buvo nugabenti R. D. kuprinėje, taip kaip jie įvykio vietoje ir buvo sudėti į R. D. kuprinę. E. S. apklausiama įtariamąja nurodė ir tai, kad R. su L. dar dieną prieš atvežant šiuos daiktus buvo abu jos bute ir abu drauge išėjo, o į jos namus sugrįžo sekančią dieną ir R. kuprinėje atsinešė šaudmenis, žiūronus ir tolimatį. Taip pat teismo vertinimu svarbi aplinkybė ir tai, kad R. D. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) neturėjo, jis, kaip teigė E. S., į (duomenys neskelbtini) atvažiavo tik 2017 m. rugsėjo viduryje ir nuo to laiko pas ją lankydavosi kartu su L., kuris jos namuose būdavo kasdien. Šios aplinkybės patvirtina L. Š. pirminius paaiškinimus, kad po daiktų pagrobimo iš automobilio, abu nuėjo pas jo tėvą gyvenantį (duomenys neskelbtini), kur pernakvojo, o ryte atsikėlę nuvažiavo pas E. Rašytiniai įrodymai patvirtina faktinę aplinkybę, kad kaltinime nurodyti daiktai ir šoviniai buvo pagrobti iki rugsėjo 29 d. 11.45 val., tiksliau nenustatytu laiku, nes L. Š. 2017m. rugsėjo 29 dieną 11.45 val. siuntė SMS žinutes E. S. teigdamas, jog suka galvą kur kulkas parduoti. Taip pat nurodė, jog turi žiūronus ir naktinio matymo prietaisą (t. 1, b. l. 30). Būtent šie daiktai buvo pagrobti iš (duomenys neskelbtini) iš neužrakinto nukentėjusiajam R. K. priklausančio automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) L. Š. paaiškinimų pasikeitimas teisme, kad R. D. nedalyvavo šovinių ir kitų daiktų pagrobime vertintinas, kaip siekis palengvinti draugo R. D. atsakomybę, ir padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl šių nusikalstamų veikų padarymo. Todėl teismas įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir juos sujungęs į vieną logiškai pagrįstą grandinę daro išvadą, kad šioje byloje pakanka įrodymų daryti vienareikšmišką ir kategorišką išvadą, kad L. Š. ir R. D. veikdami bendrininkų grupėje iš automobilio pagrobė žiūronus, tolimatį, šovinius. Jie veikė bendrai, įsibrovė į svetimą automobilį, iš kurio pagrobė nukentėjusiajajam R. K. priklausančius daiktus, taigi jie abu veikė vieninga tyčia, veikas padarė siekiant turtinės naudos. Tai, kad grobia ne tik žiūronus, tolimatį bet ir šovinius suprato, nes šoviniai buvo dėkle. Nustatytos ir tos aplinkybės, kad po pagrobimo L. Š. ieškojo būdų kaip pagrobtus daiktus bei šovinius parduoti (t. 1, b. l. 30).
E. S. pareikštas kaltinimas dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis, tai yra neteisėtu 32 vnt. 12-o kalibro pramoninės gamybos centrinio įskėlimo šovinių, skirtų B ir C kategorijos 12-o kalibro lygiavamzdžiams šautuvams įgijimu ir laikymu.
Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 straipsnis) pasireiškia keliais arba vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo. Neteisėtas šaudmenų įgijimas – tai neturint reikiamo leidimo jų pirkimas, neatlygintinis gavimas, įgijimas už skolas, mainais už kitą daiktą ir panašiai. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Šių nusikaltimų būtinas subjektyvusis požymis yra tiesioginė tyčia.
Taigi šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad E. S. sutiko su R. D. ir L. Š. siūlymu laikyti šovinius savo bute, iki pastarieji juos kur nors vėliau realizuos. Ji apklausų metu patvirtino žinojusi jog jai palieka saugoti šovinius ir, kad ji tokių šaudmenų laikymui neturi leidimo. Taigi šios jos nurodytos aplinkybės rodo, kad ji šių šaudmenų iš R. D. ir L. Š. neįgijo nei viena iš aukščiau nurodytų formų, jie jų jai neatidavė, o tik prašė pasaugoti (laikyti) todėl jai objektyvusis veikos požymis – įgijimas inkriminuotas nepagrįstai ir šalintinas iš kaltinimo. Kitas objektyvusis veikos požymis – laikymas, inkriminuotas pagrįstai, jis įrodytas byloje surinktais įrodymais, E. S. suprato jog laiko savo bute šovinius, kuriems laikyti yra reikalingas leidimas, todėl ji veikė tiesiogine tyčia. Byloje nustatyta, kad E. S. bute rasti šoviniai yra 12-o kalibro pramoninės gamybos centrinio įskėlimo šoviniai, skirti B ir C kategorijos 12-o kalibro lygiavamzdžiams šautuvams, tinkami šaudyti ir tokiems šaudmenims laikyti yra reikalingas leidimas (t. 1, b. l. 64-66). E. S. veika šaudmenų laikymas neturint tam leidimo užtraukia baudžiamąją atsakomybę, todėl ji už tai privalo atsakyti baudžiamąja tvarka.
Dėl R. D. ir L. Š. kaltės pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – plėšimas R. Ž. (buvusio N.) atžvilgiu.
Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.
Byloje surinkti, teisme patikrinti ir įvertinti įrodymai leidžia teigti, kad R. D. ir L. Š. veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami peilius įvykdė plėšimą nukentėjusiojo R. Ž. (N.) atžvilgiu.
Kaltinamieji L. Š. ir R. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu pripažino sudavę smūgius nukentėjusiajam R. Ž. (N.), nurodo, jog ėmė nukentėjusiojo daiktus, kai kuriuos numetė prie gulinčio nukentėjusiojo. Tačiau abu kaltinamieji neigia, jog grasino nukentėjusiajam peiliais. Teismas įvertinęs nukentėjusiojo R. Ž. (N.) tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu duotus nuoseklius parodymus dėl grasinimo peiliu, neturi jokio pagrindo jais netikėti. Nukentėjusysis nurodė, kad jį užpuolė du nepažįstami žmonės, iš nugaros stuktelėjo kažkuo kietu į galvą ir jis nugriuvo. Su savimi turėjo piniginę, telefoną, kuriuos iš jo paėmė, jam gulint. Abu užpuolikai turėjo peilius, grasino, gąsdino, todėl jis nesipriešino. Matė peilių ašmenis, geležtę. Tokie nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Po įvykio praėjus 20-30 minučių į policiją paskambino L. Ž. ir pranešė, kad jos buvusį sugyventinį sumušė ir apiplėšė du užpuolikai, kurie buvo su peiliais (t. 1, b. l. 99). Akistatos protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis R. Ž. (N.) akistatos metu su L. Š., tvirtino jog tiek L. Š., tiek R. D. buvo su peiliais. Tuo tarpu kaltinamųjų paaiškinimus dėl peilių turėjimo įvykio metu nebuvo nuoseklūs, neatitiko tarpusavyje. O būtent, L. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad R. D. šio įvykio metu turėjo du peilius, apibūdino jų išvaizdą, nurodė, kad jie buvo atlenkiami, vienas juodos spalvos rankena, kitas pilkos spalvos rankena, tačiau jais negrasino (t. 3, b. l. 41). Teisiamojo posėdžio metu L. Š. nurodė, kad jis pats turėjo peilį kišenėje, tačiau išsitraukęs jo nebuvo, ar R. D. turėjo peilį nežino. Nurodė, kad buvo įpykęs todėl trenkė. Tuo tarpu R. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad L. Š. turėjo atlenkiamą peilį, tačiau nematė, kad juo būtų grasinęs. R. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad peilio neturėjo, nematė, kad L. Š. būtų turėjęs peilį. Taip pat nurodė, kad smūgius nukentėjusiajam sudavė rankomis ir kojomis. Toks paaiškinimų nenuoseklumas leidžia manyti, kad pastarieji siekia sušvelninti savo padėtį, pripažindami padarę ne kvalifikuotą (BK 180 straipsnio 2 dalis), o paprastą plėšimą (BK 180 straipsnio 1 dalis). Teismas pripažįsta įrodytas aplinkybes, kad L. Š. ir R. D. užvaldė R. Ž. turtą panaudodami ne tik fizinį smurtą pastarojo atžvilgiu, bet ir grasino rankose laikydami peilius, tai yra atliko veiksmus įeinančius į kvalifikuoto plėšimo sudėtį (BK 180 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamieji teigė, jog R. Ž. (N.) jie vijosi dėl prieš tai įvykusio konflikto būnant pas E. kieme. Teigė jog užgrobti pastarojo daiktų jie neturėjo tikslo, bet tai gavosi spontaniškai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendrininkų susitarimas užpulti nukentėjusįjį pasireiškė konkliudentiniais veiksmais ir apėmė bet kokį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Bylos medžiaga patvirtina, kad prieš užpuolant nukentėjusįjį, jį vijosi ir prisiartinę sudavė smūgį į galvą iš nugaros pusės. Byloje nustatytos aplinkybės, kad abu kaltinamieji naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, abu sutartinais veiksmais užgrobė R. Ž. (N.) turtą. Nukentėjusysis nurodė, kad po užpuolimo jis pasigedo sidabrinės grandinėlės 30,00 eurų vertės, piniginės „Jack Daniels“ 10,00 eurų vertės, kurioje buvo 3 eurai įvairiomis monetomis, asmens tapatybės kortelės, AB „Swedbank“ kodų kortelės, kortelės – leidimo, nuolaidų kortelių, auksinio žiedo 100,00 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefono „Asus Zenfone (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini) 80,00 eurų vertės. Jis pagrobtą iš jo turtą įvertino 223 eurais. Kaltinamieji teigė, kad grandinėlę ir piniginę numetė prie gulinčio nukentėjusiojo, telefoną pasiėmė ir naudojo L. Š. Teigė jog jokio žiedo jie nepaėmė. Nukentėjusysis teisme patvirtino jog piniginę ir sutrūkusią sidabrinę grandinėlę jis rado numestus netoliese, tačiau pasigedo piniginėje buvusių 3 eurų monetomis, auksinio žiedo ir mobilaus telefono. 2017 m. spalio 2 d. apžiūrint įvykio vietą dėl kito asmens apiplėšimo, buvo rastas ir paimtas L. Š. naudojamas mobilaus ryšio telefonas, kuris priklauso nukentėjusiajam. Taigi nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir rašytinė medžiaga, kas leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, jog dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis neteko turto- pinigų, žiedo, piniginės su joje buvusiomis bevertėmis kortelėmis, sidabrinės grandinėlės, telefono. Tos aplinkybės, kad kaltinamieji nakties metu išmetė jiems nereikalingus daiktus ir juos surado nukentėjusysis, įtakos veiksmų kvalifikacijai neturi. Akivaizdu jog kaltinamieji veikė tyčia, siekė turtinės naudos, užgrobė jiems svetimą turtą, juo naudojosi savo reikmėms, todėl jų veika teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas, už ką jie privalo atsakyti. Tai, kad nukentėjusysis kaip teigia kaltinamieji įvykio metu buvo neblaivus ir neprisimena įvykio aplinkybių, todėl galimai meluoja, teismas pripažįsta gynybine jų pozicija. Teismas vertina nukentėjusiojo parodymus kaip nuoseklius, dėl esminių aplinkybių sutampančius viso proceso metu, kuriuos kai kuriais atvejais patvirtino ir rašytiniai įrodymai. Įrodymų surinkta pakankamai kaltinamųjų kaltei pagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl R. D. ir L. Š. kaltės pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – plėšimas L. V. ir P. K. atžvilgiu.
Byloje surinkti, teisme patikrinti ir įvertinti įrodymai leidžia teigti, kad kaltinamieji veikdami bendrininkų grupėje, L. Š. įrėmus peilį nukentėjusiajam L. V. į kaklą ir taip atimant galimybę nukentėjusiems L. V. ir P. K. priešintis, veikdami bendrai iš nukentėjusiojo L. V. pagrobė batus, kelnes, 1 eurą monetomis, o iš nukentėjusiojo P. K. pagrobė kepurę, elektroninę cigaretę su papildymais, batus.
Kaltinamasis L. Š. dėl nukentėjusiųjų L. V. ir P. K. užpuolimo savo kaltę pripažino, nurodė, kad pamatė du jaunuolius iš jų paėmė batus, kelnes, o iš kito R. D. paėmė batus, kepurę ir elektroninę cigaretę. tačiau nepripažino aplinkybės, jog buvo įrėmęs nukentėjusiajam L. V. į kaklą peilį. Nurodė, kad peilį turėjo rankoje, bet įrėmęs nebuvo. Kaltinamasis R. D. nurodė, kad L. Š. paėmė, kelnes, sportinius batus, jis paėmė kelnes, batus ir kepurę, elektroninę cigaretę ir kelis buteliukus. Teigia matęs peilį, bet nematė ar peilis buvo naudojamas. Nurodė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad L. Š. buvo įrėmęs peilį. Tačiau vertinant kaltinamųjų parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog jie be kitų aplinkybių, dėl dviejų vaikinų užpuolimo, paimtų daiktų, nurodė ir tai, kad peilį buvo pridėję nukentėjusiajam prie kaklo (t. 3, b. l. 40-42, 43-45). L. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokole parodė vietą (stotelė), kurioje apiplėšė du jaunuolius, R. D. grasinant peiliu. (t. 3, b. l. 50-54). L. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad L. Š. iš kišenės išsitraukė juodos spalvos peilį ir jį prispaudė vienam iš vaikinų prie kaklo. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino R. D. patvirtino savo ankstesnius parodymus (t. 3, b. l. 61-63, 66-67). Parodymų patikrinimo vietoje protokole R. D. parodė vietą, kurioje apiplėšė jaunuolius, nurodoma jog L. Š. vienam įrėmė peilį į gerklę. Vertinant kaltinamųjų versijas, jog peilio apiplėšimo metu nenaudojo, o tuo pačiu ir jų parodymų patikimumą ir objektyvumą, visų pirma pažymėtina, kad kaltinamųjų BPK normos neįpareigoja sakyti tiesą teisme. Todėl paaiškinimų nuoseklumas turi būti vertinamas itin kruopščiai, gretinant paaiškinimus tiek tarpusavyje, tiek ir kitų baudžiamosios bylos duomenų visumoje.
Nukentėjusieji L. V. ir P. K. viso proceso metu teigė, jog jiems vienas iš užpuolikų grasino peiliu, kurį pridėjo L. V. prie kaklo ir taip grasindami papjovimu, pagrobė iš L. V. kelnes, batus, iš P. K. batus, elektroninę cigaretę, kepurę. Objektyviai abu kaltinamieji buvo susitarę iš anksto, veikė sutartinai, bendravo tarpusavyje. 2017 spalio 11 d. ir 2017 m. spalio 14 d. asmens parodymo atpažinti protokolai patvirtina, kad L. V. atpažino plėšimą įvykdžiusius asmenis R. D., ir L. Š., nurodė, kad L. Š. buvo įrėmęs jam peilį į kaklą (t. 1, b. l. 176-177, 179-183). 2017 spalio 11 d. ir 2017 m. spalio 26 d. asmens parodymo atpažinti protokolai patvirtina, kad P. K. atpažino plėšimą įvykdžiusius asmenis R. D., ir L. Š. (t. 1, b. l. 18-21, 23-26). Nurodė, kad L. Š. įrėmė jo draugui peilį į kaklą, paėmė draugo batus, kelnes, kepurę, o R. D. pagrobė jo elektroninę cigaretę su dviem papildymais, batus. Bylos duomenys patvirtina, kad kratų metu, pas kaltinamuosius buvo rasti nukentėjusiųjų daiktai kelnės, batai, elektroninė cigaretė, kuriuos nukentėjusieji atpažino, kaip iš jų plėšimo metu pagrobtus daiktus (t. 1, b. l. 183-185, 186-18, 190-193; t. 2, b. l. 9-11, 27-30, 31-35, 40, 41-44, 46-49, 50-53).
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamieji aplinkybes dėl paties plėšimo fakto pripažįsta, tačiau ginčas dėl L. V. ir P. K. apiplėšimo kilo dėl to, kad kaltinamieji teigia jog L. Š. nenaudojo peilio apiplėšimo metu. Tačiau aptarti nuoseklūs nukentėjusiųjų parodymai paneigia šias kaltinamųjų teisme nurodomas aplinkybes. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais. Todėl kaltinamųjų poziciją, kvalifikuojančio požymio – peilio panaudojimo neigimą, teismas vertina siekiu sušvelninti savo teisinę padėtį. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamieji veikė bendrai, juos siejo vieninga tyčia, jie nusikalstamais veiksmais siekė turtinės naudos, taip užvaldė svetimą turtą, todėl privalo už tai atsakyti.
Dėl L. Š. kaltės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – plėšimas E. B. atžvilgiu.
Byloje surinkti, teisme patikrinti ir įvertinti įrodymai leidžia teigti, kad L. Š. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam E. B. nemažiau du smūgius į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajam E. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei surišo nukentėjusiojo E. B. rankas ir kojas, taip atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis, ir iš nukentėjusiojo pagrobė bliuzoną, striukę, sportines kelnes, mobiliojo ryšio telefoną su Sim kortele, raktų ryšulį, ausines. Be kaltinamojo pripažinimo vartojus smurtą E. B. atžvilgiu, jo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo patvirtina nukentėjusiojo E. B. parodymai, liudytojų I. K.- K., L. R., B. M. K. parodymai.
Kaltinamasis L. Š. parodė, kad įvyko konfliktas, trenkė jam į galvą ir tam laikui išsiskirstė. Po kiek laiko jį sumušė, surišo ir paliko kampe gulėti. E. B. mušė rankomis ir kojomis. Kiek buvo smūgių nepamena. Jis buvo labai girtas dėl to taip elgėsi, neigia ėmęs kokius nors daiktus. Nukentėjusysis E. B. teisme patvirtino, kad būnant pas I. bute, ten buvę jaunuoliai pradėjo jį mušti kumščiais, spardyti kojomis. Kambaryje jaunuoliai nuo jo nurengė rūbus, atėmė mobiliojo ryšio telefoną. Jie surišo rankas, kojas ir paguldė ant grindų. Visą laiką asmenys vartojo alkoholį ir ateidavo į kambarį, mušdavo jį rankomis ir kojomis. Kas vyko toliau, neatsimena, nes prarado sąmonę. Kai atgavo sąmonę, jis buvo be savo rūbų, savo telefono, kuriame buvo SIM kortelė, nebeturėjo savo namų raktų, pakabintų ant trispalvės juostelės, bendros 10 eurų vertės, originalių mobiliojo ryšio telefono „Iphone“ ausinių, baltos spalvos. Atgavęs sąmonę, išsilaisvino ir kažkaip atsidūrė lauke, kažkokia močiutė iškvietė greitąją. Daiktus vėliau atgavo. Nukentėjusiojo E. B. parodymai dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto teismui nekelia abejonių, tai patvirtino ir pats kaltinamasis L. Š., kuris nurodė, kad mušė rankomis ir kojomis, jį surišo. Liudytoja I. K. – K. patvirtino, kad įvykus konfliktui tarp L. Š. ir E. B., jie susistumdė, E. B. nugriuvo. Liudytoja išvažiavo, grįžusi matė, kad asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, buvo apsivilkęs E. B. bliuzoną. Liudytoja L. R. taip pat patvirtino mačiusi smurtą E. B. atžvilgiu, nurodė, kad L. Š. pribėgo ir sėdinčiam E. B. trenkė, tačiau ji netrukus išvažiavo, o kai grįžo nukentėjusiojo jau nebuvo. Liudytoja B. M. K. patvirtino, kad vaikščiodama lauke, pamatė gulintį sumuštą berniuką, kuris buvo tik su triusikais ir maikute. Pažiūrėjo kad dar gyvas, jį parvedė į namus, aprengė, iškvietė medikus ir policiją. Liudytojai patvirtino, kad E. B. atžvilgiu L. Š. naudojo smurtą, ko pasekoje jam buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai, kad kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, dėl įvykio pradžios, t. y. ar nukentėjusiajam įėjus į patalpą ar būnant kurį laiką patalpoje buvo suduotas pirmasis smūgis esminės reikšmės kvalifikacijai neturi. E. B. buvo sumuštas įvykio metu, jis buvo nurengtas, rastas be viršutinių rūbų esant pakankamai vėsioms oro sąlygoms, tai patvirtino liudytoja B.M. K. Rūbai ir avalynė kuriais jis buvo apsirengęs ir apsiavęs iki įvykio, bei asmeniniai daiktai buvo pagrobti prieš jo valią, nes kaip jis pats teigė, jo rankos ir kojos buvo surištos, dėl smurto jis prarasdavo sąmonę ir protarpiais vėl atgaudavo, todėl sugebėjo išeiti į lauką. Rūbus nurengė jaunuoliai buvę kambaryje. Liudytojų teigimu, kambaryje tuo metu buvo L. Š. ir M. R.
Kaltinamasis L. Š. teigia, kad jis E. B. daiktų neėmė, jo nuomone juos galėjo pasisavinti M. R. Tai, kad kaltinamasis neėmė nukentėjusiojo daiktų, kvalifikacijos nekeičia ir jo kaltės nepanaikina, nes bylos duomenimis nustatyta, kad jis veikė bendrais veiksmais su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas. Bendrininkavimo atveju plėšimas gali pasireikšti ir tuo, kad vieni bendrininkai prieš nukentėjusįjį naudoja tik smurtą, o kiti naudoja fizinį smurtą bei grobia arba tik grobia nukentėjusiųjų turtą pirmiesiems tai matant ir neprieštaraujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, kuris veikė bendrininkų grupėje kartu su L. Š. paimtas bliuzonas, striukė, raktų ryšulys yra E. B., pagrobti apiplėšimo metu (t. 2, b. l. 58-60, 62-68, 89, 90-93, 131-132,136-138, 95-98, 99-102, 103-106, 107-110). Tai, kad nukentėjusysis turėjo telefoną patvirtino liudytojos L. R., I. K. Nukentėjusiojo parodymai, kad jį sumušė ir surišo kambaryje buvę jaunuoliai, bei jį nurengė, rodo, kad abu bendrininkai veikė sutartinai, siekė tų pačių tikslų, taigi veikė neapibrėžta nekonkretizuota tyčia, siekė pasekmių ir jas sukėlė. Įrodymų visuma patvirtina, kad L. Š. padarė nusikalstamą veiką veikdamas su nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusiu asmeniu, todėl privalo atsakyti baudžiamąją tvarka.
Dėl civilinio ieškinio
Kauno teritorinė ligonių kasa kaltinamajam L. Š. ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas pareiškė 619, 63 eurų civilinį ieškinį E. B. gydymo išlaidoms atlyginti(t. 2, b. l. 154-159) ir prašė ieškinį priteisti solidariai. Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi kaltinamasis yra kaltas dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, nukentėjusysis buvo gydomas nuo 2017-10-02 iki 2017-10-06 LSMU ligoninėje, Kauno klinikose, dėl židininės smegenų kontūzijos. Ieškovas į bylą pateikė dokumentus patvirtinančius patirtų gydymo išlaidų dydį (t. 2, b. l. 157). L. Š. su ieškiniu sutiko tik mano jog ši suma turėtų būti priteista ne tik iš jo bet ir iš M. R. (bendrininko). Kadangi ieškovas gydydamas nukentėjusįjį patyrė išlaidas, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir patirtos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis teismas nesprendžia asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, kaltės klausimo, o tuo pačiu ir žalos patirtos gydant nukentėjusįjį, klausimo. Tačiau pažymi, kad išsprendus teisme tokio asmens kaltės klausimą, jis galėtų būti pripažintas solidariu skolininku priteistai žalai. Tuomet asmuo atlyginęs ieškovui žalą įgytų teisę reikalauti atlyginti solidariam skolininkui tenkančią dalį.
Skirdamas bausmę kaltinamiesiems E. S., L. Š., R. D. teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje 1 ir 2 dalyse numatytas aplinkybes: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą bei rūšį, veikų motyvus bei tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teisingai bausmei paskirti reikšmingas aplinkybes.
Kaltinamosios E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstama veika numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Veiką kaltinamoji padarė žinodama, jog disponuoti šoviniais be leidimo draudžiama, nežino, kodėl sutiko pasaugoti šovinius. E. S. teisiama pirmą kartą. Praeityje buvo vieną kartą bausta ir vieną kartą bausta po nusikalstamos veikos padarymo už administracinius nusižengimus dėl kitokio pobūdžio nusižengimų, tai yra važiavimą be bilieto, važiavimą įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, administracinis baustumas neišnykęs (t. 4, b. l. 53-54). Priklausomybės ar psichikos ligų įskaitoje nėra registruota (t. 4, b. l. 60, 64). Yra dirbanti, kas rodo, jog turi oficialų pragyvenimo šaltinį. Už nusikalstamos veikos numatytos BK 253 straipsnio 1 dalį padarymą, numatytos bausmės rūšys – areštas ir terminuotas laisvės atėmimas iki 5 metų. Taigi įstatymo leidėjas už šios veikos padarymą yra numatęs griežtas ir tik su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2007, Nr. 2K-382/2012). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padarytos veikos vietą, laiką, būdą, motyvus yra žymiai mažesnis, negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Teismo nuomone, šioje byloje yra nustatytos aplinkybės, apibūdinančios ir nusikalstamos veikos pavojingumą, ir tą veiką padariusio kaltinamojo asmenybę, kurios rodo, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui taip pat svarbu, kad kaltininko asmenybės įvertinimas leistų daryti išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už padarytą nusikalstamą veiką nebūtų teisingas. Kaltininko asmenybės pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po jo. Veika už kurios padarymą teisiama E. S. nors ir yra pavojinga, tačiau šiuo konkrečiu atveju pati kaltinamoji draugams paprašius, neatsisakė pasaugoti šovinių. Jos atlikti veiksmai buvo pasyvūs, ji padarė veiką, kuri šiuo konkrečiu atveju pasekmių nesukėlė, jai asmeninės naudos neatnešė. Kaltinamoji nusikalto pirmą kartą, yra dirbanti, augina mažametį vaiką, todėl teismas sprendžia, kad teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslus atitiks E. S. paskirta kita švelnesnė bausmės rūšis nei numatyta įstatymu, tai laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant ją vienerius metus būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu.
E. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 4, b. l. 106-107), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Skiriant bausmę R. D. teismas atsižvelgia į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors iš dalies jis savo kaltę dėl 2017 m. rugsėjo 29 d. ir 2017 m. rugsėjo 30 d. įvykių pripažino, tačiau viso proceso metu jo parodymai nebuvo nuoseklūs, jis nebuvo nuoširdus, keitė savo paaiškinimus bandydamas švelninti tiek savo, tiek L. Š. padėtį, todėl teismas nenustatė atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino ir gailisi. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikaltimus jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje su L. Š. R. D. padarė tris sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamus nusikaltimus ir vieną nusikaltimą priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Praeityje buvo baustas už administracinį teisės pažeidimą – būdamas neblaivus nevykdė policijos pareigūnų nurodymų, įžeidė jų garbę ir orumą (t. 4, b. l. 48). Priklausomybės ar psichikos ligų įskaitoje nėra registruotas (t. 4, b. l. 58, 61, 62), nedirbantis. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad R. D. nusikalto ne pirmą kartą, būdamas anksčiau teistas keturis kartus, neišnykus teistumui. 2017 m. lapkričio 9 d. ir 2018m. vasario 8 d. taip pat priimti apkaltinamieji nuosprendžiai jo atžvilgiu. R. D. daromos nusikalstamos veikos yra panašaus pobūdžio, tame tarpe buvo teisiamas dėl plėšimo. Jis išėjęs iš bausmės atlikimo vietos, per palyginus trumpą laiką padarė naujas nusikalstamas veikas už kurias jis buvo nuteistas ir teisiamas šiuo nuosprendžiu. Matyti, kad anksčiau jam skirtos laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos nepadarė, nesustabdė nuo nusikaltimų darymo, todėl jam skirtina bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Parenkant bausmių dydį atsižvelgtina į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą, į tai, kad jis yra pakankamai jauno amžiaus, į pagrobto turto vertę, į tai, kad jo atžvilgiu civiliniai ieškiniai nebuvo pareikšti, nukentėjusiems daiktai grąžinti, jie neturtinių pretenzijų nereiškė, todėl skiriant bausmes jos skirtinos artimos sankcijoje numatytam vidurkiui. Paskirtosios bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalies 1 punkto, 9 dalies reikalavimais.
BK 66 straipsnio pagrindu, sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas kaltinamajam R. D. įskaitytinas į bausmės laiką. Jis BPK 140 str. tvarka sulaikytas, o vėliau teismo nutartimis jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas terminą skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 5 d., kuri teismo vėlesnėmis nutartimis pratęsta ir tęsiasi iki šiol (t. 4, b. l. 90-93, 100-103, 173-176, t. 5, b. l. 79-82). Kardomoji priemonė suėmimas paliktina galioti iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios. Teismas savo sprendimą motyvuoja tuo, kad R. D. nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme, kurios terminas yra pakankamai ilgas, todėl egzistuoja pagrįstas manymas, jog jis neturėdamas darbo ar kitokio užimtumo gali slėptis, taip siekdamas išvengti bausmės atlikimo (BPK 122straipsnio 1dalies 1 punktas), o taip įvertinus tai, kad jis nusikalto ne pirmą kartą, teisiamas už kelių nusikaltimų padarymų, tarp kurių trys sunkūs nusikaltimai, ir vienas nesunkus, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 d. numatytų nusikaltimų sąrašą, jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Skiriant bausmę L. Š. teismas atsižvelgia į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl nusikaltimų numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 254 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje nenustatyta. Nors duodamas paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu L. Š. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, tačiau vertinant jo paaiškinimus matyti, kad L. Š. esminių, darančių įtaką veikos kvalifikavimui, jis nepripažino, parodymus keitė, nors pripažino pagrobęs daiktus ir šovinius iš automobilio, tačiau nurodė, jog šiuos nusikaltimus padarė vienas, kas buvo motyvuotai paneigta, dėl plėšimų kaltę pripažino, tačiau neigė jog plėšimų metu buvo panaudoti peiliai, todėl teismas nenustatė atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl šios aplinkybės rodo, kad jo duoti paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių nėra nuoširdūs, todėl teismas mano, kad L. Š. duodamas paaiškinimus nebuvo nuoseklus, o tuo pačiu ir nėra duomenų, kad jis dėl padarytų veikų nuoširdžiai gailisi. Teismas pripažįsta L. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą numatytą BK 180 straipsnio 1 d. ir nuoširdžiai gailisi (E. B. apiplėšimo epizode). L. Š. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad nusikaltimus jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). E. B. apiplėšimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo paties paaiškinimai dėl savo būklės įvykio metu, liudytojų parodymai, kad vartojo alkoholį), tačiau mažai tikėtina kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes prieš tai ir po to sekusios veikos buvo padarytos L. Š. esant blaiviam, tai yra nesant duomenų apie jo neblaivumą. Nesant vienos iš sąlygų, teismas šios aplinkybės nepripažįsta sunkinančia jo atsakomybę.
L. Š. padarė tris sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamus nusikaltimus, vieną apysunkių nusikaltimų kategorijai prisikiriamą nusikaltimą ir vieną nusikaltimą priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad L. Š. nusikalto ne pirmą kartą, būdamas anksčiau teistas penkis kartus, neišnykus teistumui, L. Š. anksčiau teistas už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas (plėšimus, vagystes), praeityje buvo baustas administracine tvarka – vieną iš nusižengimų padarė 2017 m. rugsėjo 23 d. t.y. prieš pat įvykdydamas nusikalstamas veikas, (t. 3, b. l. 163-165). L. Š. psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabineto įskaiton neįrašytas (t. 4, b. l. 61, 57). Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284 straipsnį, paskirta bausmė - 9 mėnesiai laisvės atėmimo (nuosprendis neįsiteisėjęs). Tai rodo, kad anksčiau L. Š. skirtos laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos nepadarė, nesustabdė nuo nusikaltimų darymo, jis išėjęs iš įkalinimo vietos per trumpą laiką padarė nusikalstamas veikas, už kurias jis yra teisiamas, todėl įvertinus jo elgesį skirtina bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Parenkant bausmių dydį atsižvelgtina į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į tai, kad jis yra pakankamai jauno amžiaus, į pagrobto turto vertę, į tai, kad jo atžvilgiu civiliniai ieškiniai nebuvo pareikšti, nukentėjusiems daiktai grąžinti, jie neturtinių pretenzijų nereiškė, todėl skiriant bausmes jos skirtinos artimos sankcijoje numatytam vidurkiui. Paskirtosios bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4, 5 dalies 1 punkto reikalavimais.
BK 66 straipsnio pagrindu, sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas kaltinamajam L. Š. įskaitytinas į bausmės laiką. Jis BPK 140 str. tvarka sulaikytas 2017-10-02 11.15 val. ir praėjus 48 valandoms jis 2017-10-04 buvo paleistas, skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 4, b. l. 73). Tačiau tą pačią dieną 11.30 val. jis vėl buvo sulaikytas ir jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.Vėliau teismo nutartimis jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas terminą skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 2 d., kuri teismo vėlesnėmis nutartimis pratęsta ir buvo tęsiama iki šiol (t. 4, b. l. 68-72, 75-78, 85-88, 180-183, t. 5, b. l. 83-86). Kardomoji priemonė suėmimas paliktina galioti iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios. Teismas savo sprendimą motyvuoja tuo, kad L. Š. nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme, kurios terminas yra pakankamai ilgas, todėl egzistuoja pagrįstas manymas, jog jis neturėdamas darbo ar kitokio užimtumo gali slėptis, taip siekdamas išvengti bausmės atlikimo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o taip įvertinus tai, kad jis nusikalto ne pirmą, kartą, teisiamas už kelių nusikaltimų padarymų, tarp kurių trys sunkūs nusikaltimai, jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintinas kaip perteklinis.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus :
- kaltinamųjų L. Š. ir R. D. dvejos poros batų ir džinsinės kelnės, kurias savanoriškų daiktų pateikimo protokolais 2017 m. spalio 1 d. pateikė nukentėjusieji L. V. ir P. K., priduoti saugoti (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 61) – grąžintini L. Š. ir R. D.;
- nukentėjusiesiems ikiteisminio tyrimo metu grąžintus daiktus palikti jų nuosavybėn (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);
- juodos ir pilkos spalvos bliuzonas bei juodos spalvos palaidinė trumpomis rankovėmis, kuriuos savanorišku daiktų pateikimo protokolu 2017 m. spalio 2 d., kuriuos pateikė asmuo kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas M. R., juodos spalvos bliuzoną „Puma“ priduotus saugoti (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 61) perduoti prijungimui prie išskirtos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 03-2-00734-17.
- virvutės, medžiagos (paklodės) ir kilimo dalys su dėmėmis panašiomis į kraują, nuoplovos, paimtos 2017-10-02 įvykio vietos, esančio (duomenys neskelbtini), priduoti saugoti (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 61) – kaip menkaverčiai daiktai sunaikintinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu,
nusprendžia:
E. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, per šį laikotarpį įpareigojant ją būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
R. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, BK 254 straipsnio 1 dalyje, BK 180 straipsnio 2 dalyje, BK 180 straipsnio 2 dalyje ir jį nuteisti:
pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
pagal BK 254 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dviems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (R. N. apiplėšimas) - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (P. K. ir L. V. apiplėšimas) - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtąsias bausmes už veikų numatytų BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 254 straipsnio 1 dalį padarymą subendrinti apėmimo būdu, bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintą ir paskirtąsias bausmes už BK 180 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 4 (keturių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 1 (vienerius) metus ir paskirti galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu kaltinamajam į paskirtą bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. spalio 5 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 8 d. nuosprendį iš dalies atliktą bausmę.
R. D. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti R. D. palikti kardomąją priemonę – suėmimą.
L. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, BK 254 straipsnio 1 dalyje, BK 180 straipsnio 2 dalyje, BK 180 straipsnio 2 dalyje, BK 180 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti:
pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
pagal BK 254 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (R. N. apiplėšimas) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (P. K. ir L. V. apiplėšimas) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtąsias bausmes už veikų numatytų BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 254 straipsnio 1 dalį padarymą subendrinti apėmimo būdu, bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintą ir paskirtąsias bausmes už BK 180 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir už BK 180 straipsnio 1 dalį padarymą subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu kaltinamajam L. Š. į paskirtą bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. spalio 2 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
L. Š. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti L. Š. palikti kardomąją priemonę – suėmimą. Rašytinį pasižadėjimą neišvykti- panaikinti.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš kaltinamojo L. Š. priteisti ieškovui 619,63 (šešis šimtus devyniolika eurų ir šešiasdešimt tris centus) eurų turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus: L. Š. ir R. D. dvi poras batų ir džinsines kelnes grąžinti L. Š. ir R. D.; juodos ir pilkos spalvos bliuzoną, bliuzoną „Puma“ bei juodos spalvos palaidinę perduoti saugoti prie išskirtos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 03-2-00734-17. Virvutes, medžiagas (paklodės) ir kilimo dalis su dėmėmis, nuoplovas, paimtas iš 2017-10-02 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kaip menkaverčius daiktus sunaikinti. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiems grąžintus daiktus palikti jų nuosavybėn.
Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.