Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Panevėžio rajono savivaldybės skundą pareiškėjai S. J. dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio rajono savivaldybės administracijoje buvo gautas pareiškėjos 2023 m. rugsėjo 1 d. raštas Nr. (8.35)-SD1-1780 (toliau – ir pareiškėjos Prašymas), kuriame nurodoma, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 1/3 namo dalis, kad žemės po namu pareiškėja neturi. Nurodoma, kad name pareiškėja negyvena, atliekų statinys nesukuria, nėra konteinerių. Paaiškino, kad kiti namo savininkai pareiškėjai yra nežinomi, o informacijos apie juos valstybės įmonė Registrų centras neteikia. Pareiškėjos teigimu, Centras mokestį skaičiuoja už visą nekilnojamąjį turtą. Pažymėjo, kad Centras siuntė įspėjimus, SMS žinutes bei perdavė skolų išieškojimo įmonei UAB „Legal Balance“ (toliau – ir Įmonė). Pareiškėja Prašyme akcentavo, kad galimai neteisėtai yra renkami ir naudojami jos asmens duomenys, jie platinami SMS žinutėse iš skirtingų nežinomų numerių, duomenys neteisėtai tvarkomi taip pažeidžiant asmens duomenų naudojimo principus.

Atsakovė 2023 m. spalio 4 d. raštu Nr. (835)-SD1-2009 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir atsakovės Sprendimas) nurodė, kad Centras pritaikė mokesčio lengvatą, skirtą netinkamam naudoti nekilnojamo turto objektui, kuriam pagal šią kategoriją yra skaičiuojama minimali dvinarė rinkliava. Nurodė teisės aktų nuostatas, kuriomis remiantis skaičiuojama vietinė rinkliava.

Paaiškina, kad būdama tik 1/3 dalies namo savininkė, 1/3 dalies rinkliavos dydžio sumą nuo 5 Eur moka pastoviai kiekvienais metais ir įsiskolinimo neturi. Tačiau nepaisant to, tikėtina dėl aplaidžios buhalterinės apskaitos įmonėje tvarkymo arba noro neteisėtai praturtėti, buvo neteisėtai surinkti ir tvarkomi pareiškėjos asmens duomenys, kurie nutekinti tretiesiems asmenims, tame arpe ir UAB „Legal Balance“. Pareiškėjos asmens duomenis neteisėtai tvarkanti įmonė atsisakė suteikti visą su šiuo įvykiu susijusią informaciją, negalėjo paaiškinti, kokia suma ir už ką yra išieškoma ir kartotinai nurodė kreiptis į Centrą.

Iš Komisijai pateiktų dokumentų yra matyti, kad Centras siunčia pranešimus mokėjimui 5 Eur už 1 vienetą, t. y. už visą objektą – pastatą ir priskaičiuoja 2/3 skolą (tris kartus didesnę) už kitus savininkus. Sąskaitą išrašiusios įmonės telefonu paprašius perskaičiuoti pranešimus mokėjimui 1/3 turimo pastato daliai, buvo pasiūlyta susirasti bendrasavininkus, kad jie savo dalį man apmokėtų tiesiogiai, su kuo pareiškėja kategoriškai nesutinka. Tuo patvirtinama, kad pareiškėjai vienai priskaičiuojama viso namo rinkliavos suma, o Centras, nors ir turi galimybes, kitų savininkų net neieškojo. Maža to, jiems išrašė dar didesnes sąskaitas. Tai patvirtina pridedamos sąskaitos ir Komisijai persiųstas Centro 2022 m. sausio 26 d. raštas Nr. S-73.

Pažymi, kad Centras yra įmonė, kurios didžiausia akcininkė yra Panevėžio rajono savivaldybė, kuri taip pat inicijuoja, siūlo pagrindinius įmonės veiklos, tame tarpe, auditavimo ir kontrolės procesus, užtikrinančius tinkamą susijusio mokesčio administravimą ir surinkimą. Šiuo atveju apmokėjimui sąskaitose teikiamas 6 kartus didesnis neteisėtai priskaičiuotas mokestis yra skirtas būtent Panevėžio rajono savivaldybei, kuri, kaip matyti iš bylos dokumentų, tendencingai atsisakė ir nesprendė klausimų, susijusių su Centro neteisėtu praturtėjimu ir asmens duomenų tvarkymo pažeidimais, nes pati savivaldybė yra tiesiogiai suinteresuota surinkti kuo daugiau pinigų. Šioje, galimai finansinių nusikaltimo požymių turinčioje, schemoje dalyvauja ir privati įmonė UAB „Legal Balance“, kuriai neteisėtai yra nutekinami itin jautrūs asmens duomenys, tame tarpe ir pareiškėjos asmens ryšio priemonių numeriai, kurių ji tvarkyti neturi jokio teisinio pagrindo. Įmonė, išieškodama skolas automatizuotu būdu, „pasiuntinėja SMS žinučių po 7 eurus“ ir tikėtina susirenka pinigų už paslaugas, kurių net nesuteikė. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėja skolos neturi, tačiau jai už „išieškojimo“ paslaugą jau yra priskaičiuoti pinigai ir gali būti atliekamas išieškojimas už „išieškojimo paslaugą“.

Pažymi, kad nesutinka su atsakovės skunde nurodytu teiginiu, kad skundžiamas atsakovės Sprendimas jokių teisių ar pareigų nesukuria. Atvirkščiai skundžiamo sprendimo pagrindu lieka tiek finansiniai įsipareigojimai atliekų mokesčio administratoriui, tiek paslaugos mokesčiai skolų išieškojimo įmonei. Maža to, nuosekliai raštais ir telefonu ji kreipėsi į visas nurodytas įmones ir įstaigas. Jų neveikimas ir informacijos neteikimas lėmė neteisėtą suinteresuotų įstaigų ir įmonių galimą praturtėjimą, dėl ko nesureagavo nei viena iš įmonių ar įstaigų, tame tarpe ir už asmens duomenų apsaugą atsakingi pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo pareiškėjos skundas dėl atsakovės Sprendimo panaikinimo buvo patenkintas, teisėtumo bei pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. rugsėjo 1 d. su prašymu kreipėsi į atsakovę, prašydama pavesti atsakingiems padaliniams ištirti du galimus pažeidimus: dėl aplaidžios buhalterinės apskaitos vykdymo ir dėl asmens duomenų nutekinimo trečiosioms šalims; pavesti pagal kompetenciją nustatyti, dėl kokių priežasčių buvo nutekinti pareiškėjos asmens duomenys tretiesiems asmenims, ypač vertinant aplinkybę, kad už priskaičiuotą 1/3 pastato dalies rinkliavą už atliekų tvarkymą ji pilnai atsiskaičiusi; suteikti išsamią informaciją, konkrečiai kam ir kokie pareiškėjos asmens duomenys buvo perduoti, kas juos ir kokiu pagrindu tvarkė; nustatyti, kokiu pagrindu pareiškėja privalo aukščiau mokėti minimo pastato visą rinkliavos už atliekų tvarkymą sumą, kai pastato savininkai yra trys.

Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos Prašymą, Sprendimu informavo pareiškėją, kad Centras skaičiuoja minimalią dvinarę rinkliavą, jog vietinę dvinarę rinkliavą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Savivaldybės tarybos priimti sprendimai, Nuostatai, Metodika, Centro direktoriaus įsakymai. Skirtinguose regionuose taikomi skirtingi vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą modeliai, kiekvienoje savivaldybėje galioja atskira mišrių komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų apmokestinimo tvarka. Dvinarė vietinė rinkliava už mokėjimo prašyme nurodytą objektą apskaičiuojama vadovaujantis Nuostatais. Dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Savivaldybės teritorijoje nuo 2017 m. spalio 1 d. Vietinės rinkliavos dydžius, susidedančius iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios, tvirtina Savivaldybės taryba. Pastoviąją dvinarės rinkliavos dedamąją moka visi Savivaldybės nekilnojamojo kuto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys. Kintamąją dvinarės rinkliavos dedamąją moka Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga. Jeigu vienam asmeniui priklauso keli nekilnojamojo turto objektai, už kuriuos pagal Nuostatus turi būti mokama vietinė rinkliava, jis privalo sumokėti vietinę rinkliavą už visus šiuos objektus. Vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai asmenys, gyvenantys arba kitu pagrindu teisėtai valdantys nekilnojamojo turto objektus savivaldybės teritorijoje, ir visi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę ir kitokią veiklą savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 32 punktas). Apmokestinamųjų nekilnojamojo turto objektų sąrašas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintas 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. Dl- 150. Nekilnojamojo turto objektai – pastatai ir inžinieriniai statiniai su priklausiniais ir (ar) priskirtais naudoti žemės sklypais ar be jų, kitos patalpos, nepaisant jų registracijos nekilnojamojo turto registre, atskirais nekilnojamojo turto vienetais suformuotos patalpos. Pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsiranda Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Savivaldybės patvirtintų Nuostatų pagrindu. Taip pat Sprendime akcentuota, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą atsiranda ne nuo tada. kai pastatomas konteineris, o nuo tada, kai įvesta rinkliava. Pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus Centras pritaikė lengvatas, t. y. minimalų rinkliavos mokestį. Kadangi namą valdo trys bendraturčiai, kuriems Centras teikia atskirus mokėjimo pranešimus už kiekvienam nuosavybės teise priklausančio objekto dalį, Savivaldybė mano, kad Centro veiksmai yra pagrįsti ir teisėti bei pridėjo kitų dviejų nekilnojamojo turto bendraturčių mokėjimo pranešimus.

Pareiškėja, nesutikdama su atsakovės Sprendimu, su skundu kreipėsi į Komisiją.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, jį tenkino. Komisija panaikino atsakovės Sprendimą ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Prašymą. Komisija sprendė, kad atsakovės Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatų, yra neišsamus bei jame nebuvo pasisakyta visais pareiškėjos suformuluotais klausimais.

Atsakovė, nesutikdama su Komisijos Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Komisijos Sprendimą.

Savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas, todėl jos veiklai taikytinos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, kurios nustato viešojo administravimo principus, be kita ko, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 straipsnio 1 dalis).

Pagal VAĮ 2 straipsnio 10 dalį, prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus.

Pagal VAĮ 2 straipsnio 12 dalį, skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti.

Pagal VAĮ 10 straipsnio 4 dalį, dėl asmens prašymo ar skundo priimamas administracinis sprendimas. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas);

VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.

Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2022 m. rugsėjo 3 d.), 45 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį: 45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; 45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka; 45.4. į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma.

Šiuo atveju taip pat taikytinas Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas), kurio 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad institucija ir valstybės valdomas subjektas, teikdami duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, vadovaujasi šiais principais: 1) duomenų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys duomenys; 2) duomenų tikslumo – pareiškėjui teikiami duomenys turi atitikti institucijos ar valstybės valdomo subjekto disponuojamus duomenis; 3) teisėtumo – institucijos ir valstybės valdomo subjekto veiksmai teikiant duomenis grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais; 4) objektyvumo – institucijos ir valstybės valdomo subjekto darbuotojai, teikdami duomenis, turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti duomenis; 6) duomenų prieinamumo – sudaromos palankios sąlygos pareiškėjams naudoti duomenis neatsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir teisinę formą, o prireikus nustatomos tik būtiniausios teisinės, techninės ir (arba) finansinės duomenų teikimo pareiškėjams sąlygos; 7) abipusio naudojimo – institucija ir valstybės valdomas subjektas pareiškėjui pateiktus duomenis prireikus vėliau naudoja patys; 8) nediskriminavimo – duomenų pakartotinio naudojimo sąlygos turi būti tokios, kad būtų nediskriminuojami pareiškėjai, naudojantys duomenis tam pačiam (komerciniam arba nekomerciniam) tikslui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje konstatuota, jog skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (LVAT 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012). Spręsdamas dėl informacijos išsamumo principo, LVAT yra konstatavęs, kad išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (LVAT 2012 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-97/2012).

Komisija Sprendimu konstatavo, kad atsakovės priimtas Sprendimas stokoja aiškumo ir išsamumo, nėra atsakyta į pareiškėjos pateiktus prašymus. Teismas tokiam Komisijos vertinimui pritaria. Kaip minėta, pareiškėja į atsakovę kreipėsi, prašydama pavesti atsakingiems padaliniams ištirti du galimus pažeidimus: dėl aplaidžios buhalterinės apskaitos vykdymo ir dėl asmens duomenų nutekinimo trečiosioms šalims; pavesti pagal kompetenciją nustatyti, dėl kokių priežasčių buvo nutekinti pareiškėjos asmens duomenys tretiesiems asmenims, ypač vertinant aplinkybę, kad už priskaičiuotą 1/3 pastato dalies rinkliavą už atliekų tvarkymą ji pilnai atsiskaičiusi; suteikti išsamią informaciją, konkrečiai kam ir kokie pareiškėjos asmens duomenys buvo perduoti, kas juos ir kokiu pagrindu tvarkė; nustatyti, kokiu pagrindu pareiškėja privalo mokėti aukščiau minimo pastato visą rinkliavos už atliekų tvarkymą sumą, kai pastato savininkai yra trys. Atsakovė savo sprendime atsakė tik į vieną prašymą – kokiu pagrindu pareiškėja privalo mokėti aukščiau minimo pastato visą rinkliavos už atliekų tvarkymą sumą, kai pastato savininkai yra trys. Kiti pateikti pareiškėjos prašymai nebuvo išnagrinėti ir į juos pareiškėjai nebuvo pateiktas atsakymas. Taigi, Komisija pagrįstai sprendė, kad atsakovės Sprendimas stokoja aiškumo ir išsamumo, kas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime, aiškindamas konstitucinę nuostatą „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“, be kita ko, yra konstatavęs, kad: pagal Konstituciją valstybės tarnybos sistemos, valdžios įstaigų darbas turi būti organizuotas taip, kad į valdžios įstaigas, valstybės tarnautojus kreipęsi žmonės nepatirtų savivalės, piktnaudžiavimo, biurokratizmo, kad jų reikalai būtų nagrinėjami ir sprendžiami nevilkinant; valstybės tarnybos prieinamumo žmonėms reikalavimas sietinas ir su valstybės tarnybos, kaip sistemos, darna (taigi, ir su būtinumu užtikrinti valstybės tarnybos sistemos vieningumą); neleistina, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų darbas būtų organizuotas taip, kad į valstybės ar savivaldybės instituciją, valstybės tarnautoją tam tikru reikalu kreipęsis asmuo būtų priverstas dar kartą kreiptis tuo pačiu reikalu dėl to, kad po pirmojo kreipimosi, nors šis ir buvo pagrįstas ir atitiko visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus (įskaitant procedūrinius), šio reikalo nagrinėjimas nebuvo inicijuotas.

VAĮ įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis vieno langelio principu, kuris reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas ar skundas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą ar skundą nagrinėja ir informaciją iš savo padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą ar skundą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą ar skundą padavusio asmens (VAĮ 3 straipsnio 13 punktas). Vieno langelio principas realizuojamas, be kita ko, VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui; jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas ar skundas, viešojo administravimo subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su Komisijos išvada, kad pareiškėjos Prašymas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, todėl atsakovei kyla pareiga pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį motyvuotą bei išsamų atsakymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 40 straipsniu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Atsakovės Panevėžio rajono savivaldybės administracijos skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.