- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-10
- Bylos Nr.
- eI2-7581-473/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00804-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė, Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė
- Atsakovas
- Migracijos departamento, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- V. Y.
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Henriko Sadausko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. Y. (toliau – pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 24S58056 (toliau – Sprendimas), kuriuo nuspręsta neišduoti pareiškėjai leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
Pareiškėja pripažįsta tai, kad ji nepateikė Migracijos departamentui nustatyta tvarka legalizuoto savo gimimo liudijimo. Pareiškėja nurodo, kad gimė (duomenys neskelbtini) dabartinėje (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Migracijos departamentui pareikalavus pateikti Apostille patvirtintą gimimo liudijimą, pareiškėja išvyko į Ukrainą ir Turkmėnistano ambasadai Ukrainoje pateikė atitinkamą prašymą. Jai buvo paaiškinta, kad Apostille galima patvirtinti gimimo liudijimo kopiją. Apostille patvirtintą gimimo liudijimo kopiją pareiškėja gavo 2023 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje. Kadangi Turkmėnistanas nėra prisijungęs prie Hagos konvencijos, todėl Turkmėnistane išduotą dokumentą papildomai reikėjo legalizuoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje. Pareiškėja vizitui užsiregistravo 2023 m. rugsėjo 14 d., tačiau Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje gimimo liudijimo kopija su Apsotille legalizavimui nebuvo priimta. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad pateikto dokumento iš pareiškėjos nepriims, nes gimimo liudijimas yra išduotas jau nebeegzistuojančioje valstybėje (TSRS), be to, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje nėra Turkmėnistano ambasados Ukrainoje atsakingų darbuotojų (pareigūnų) parašų pavyzdžių. Pareiškėjai buvo pasiūlyta dėl gimimą patvirtinančio dokumento su Apostille gavimo kreiptis į Turkmėnistano ambasadą Baltarusijoje (Minske) arba tiesiogiai į Turkmėnistano užsienio reikalų ministeriją. Atvykusi į Migracijos departamentą 2023 m. spalio 10 d. pareiškėja buvo pateikusi Apostille patvirtinto gimimo liudijimo kopiją su vertimu, tačiau šis dokumentas iš jos nebuvo priimtas. Pareiškėja negali nuvykti į Turkmėnistaną, nes jos galimybės gauti Turkmėnistano vizą labai abejotinos, nes ji neturi ten giminių ir neturi jokių verslo partnerių, kad gautų iškvietimą, turistinės kelionės į Turkmėnistaną neorganizuojamos (be to turistinės kelionės metu ji negalėtų tvarkyti savo asmeninių reikalų). Nuvykti į Turkmėnistano ambasadą Baltarusijoje (Minske) pareiškėja taip pat negali. Pareiškėja bandė susisiekti su Turkmėnistano ambasada Baltarusijoje, tačiau nei telefonu, nei elektroniniu paštu to padaryti nepavyko.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjos nuomone, nors ji nepateikė Migracijos departamentui nustatyta tvarka legalizuoto savo gimimo liudijimo, tačiau Migracijos departamentui pateiktų dokumentų pakanka tam, kad būtų pripažinta, jog pareiškėja yra lietuvių kilmės asmuo. Iš Pareiškėjos pateikto jos senelio J. D. gimimo metrikų matyti, kad J. D. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje ((duomenys neskelbtini)). J. D. laikytinas lietuvių kilmės asmeniu. Jo pavardė lietuviška. Vertinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-1653-862/2022 būtina atkreipti dėmesį ne tik į sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą aplinkybę, kad mirusioji L. D., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), A. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), buvo susietos artimu giminystės ryšiu, buvo seserys, bet ir nurodyta, kad šiuo sprendimu buvo nuspręsta atnaujinti pareiškėjai V. Y., gimusiai (duomenys neskelbtini), terminą palikimui, atsiradusiam po L. D., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) priimti. Migracijos departamentas privalėjo įvertinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1653-862/2022 turinį ir nustatytas aplinkybes, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos pateiktų dokumentų, teismo posėdyje duotų paaiškinimų turinio visuma, teismo vertinimu, yra pakankama įsitikinti, kad pareiškėjos motina A. Š. ir L. D. buvo seserys, kurių motina – M. D. (D.), o tėvas – J. (J.) D., kuriuo patvirtinta, kad pareiškėja turi teisę paveldėti savo tetos (motinos sesers) L. D. turtą.
Pareiškėjos lietuvišką kilmę parodo tai, kad jos abiejų vaikų gimimo liudijimuose (šių dokumentų Migracijos departamentas nepriėmė) nurodyta, kad jų motinos, t. y. pareiškėjos, tautybė yra lietuvė.
Mano, kad Migracijos departamentas neįvertino jam pateiktų dokumentų turinio, todėl priėmė nepagrįstą Sprendimą, nes pateiktų dokumentų užtenka tam, kad būtų galima tvirtinti, kad tiek pareiškėjos motina A. Š., tiek jos senelis J. D. yra lietuvių kilmės asmenys, todėl Sprendimas yra naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad įvertinęs ir išnagrinėjęs turimus duomenis nustatė, jog pareiškėja nepateikė dokumentų, nurodytų Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – PĮ) 39 straipsnio 4 dalies nuostatose, todėl pareiškėja negali būti laikoma lietuvių kilmės asmeniu. Tai reiškia, kad ji neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindo reikalavimų. Taigi pareiškėja neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui nuolat gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte).
Pažymi, kad 2023 m. kovo 8 d. ir 2023 m. kovo 10 d. per MIGRIS komunikaciją išsiuntė pareiškėjai pranešimus, kuriais paprašė pateikti pareiškėjos motinos A. Š. gimimo liudijimą bei daugiau duomenų apie pareiškėjos motinos A. Š. ir pareiškėjos motinos A. Š. tėvų tautybę. Nurodė, kad dokumentų kopijų tikrumas turi būti paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos (patvirtintas pažyma Apostille arba legalizuotas), o dokumentų vertimas į lietuvių kalbą, turi būti patvirtintas vertimo iš vienos kalbos į kitą paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos, t. y. buvo prašoma pateikti gimimo liudijimą, patvirtintą pažyma Apostille (arba legalizuotą). Pareiškėja kartu su prašymu pateikė užsienyje išduotus dokumentus (pareiškėjos gimimo liudijimą), kuris nėra patvirtintas pažyma Apostille. Migracijos departamentas nurodė, kad jei tam tikrų dokumentų originalų negali patvirtinti pažyma Apostille, pareiškėja gali pateikti kitus, tinkamai patvirtintus dokumentus su tolygia informacija, tačiau pareiškėja tokių dokumentų nepateikė.
Pabrėžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1653-862/2022 nustatyta ne pareiškėjos lietuvių kilmė, o tai kad L. D. ir asmens motina A. Š. buvo susietos artimu giminystės ryšiu, buvo seserys. Minėtas teismo sprendimas neturi prejudicinės galios, sprendžiant apie pareiškėjos lietuvių kilmę. Įstatymo leidėjas yra nustatęs tvarką, susijusią su lietuvių kilmės nustatymu ir dokumentų pateikimu, nenumatė išimčių dėl dokumentų pateikimo. Migracijos departamentas, įvertinęs turimus duomenis, nenustatė, kad pareiškėja atitiktų kitą Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindą.
Nurodo, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ), teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Mano, kad teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos įgaliotas atstovas palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Mano, kad pateiktas teismo sprendimas aiškiai įrodo, kad pareiškėjos senelis buvo lietuvių kilmės. Prašė skundą patenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovo įgaliota atstovė paaiškino, kad pareiškėja turėjo pateikti PĮ reikalaujamus dokumentus. Migracijos dokumentas priėmė pagrįstą Sprendimą. Nepateiktas pareiškėjos gimimo liudijimas ir kilmę patvirtinantys dokumentai. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta neišduoti pareiškėjai leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjos prašymas išduoti leidimą nuolat gyventi, nes turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo, prie kurio pridėtas pareiškėjos susirašinėjimas su atsakovu.
Sprendimas, kuriuo nuspręsta neišduoti leidimo nuolat gyventi, nes pareiškėja neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui nuolat gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Pareiškėjos kartu su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi pateikti dokumentai nepatvirtina, kad ji yra lietuvių kilmės asmuo. Nurodyta, kad kartu su prašymu pareiškėja pateikė Turkmėnistano kompetentingos institucijos 1952 m. liepos 8 d. išduotą savo gimimo liudijimą CЯ Nr. 261291 (kirilicos rašmenys), nepatvirtintą pažyma Apostille, su vertimu į lietuvių kalbą, kuriame nurodyta pareiškėjos tėvo G. Š. tautybė – rusas ir motinos A. Š. tautybė – lietuvė bei Ukrainos kompetentingos institucijos 1952 m. liepos 8 d. išduotą savo gimimo liudijimą CЯ Nr. 261291 (kirilicos rašmenys) su vertimu į lietuvių kalbą, kuriame nurodyta pareiškėjos tėvo G. Š. tautybė – rusas ir motinos A. Š. tautybė – lietuvė. Taip pat pateikė Ukrainos kompetentingos institucijos 2010 m. balandžio 15 d. išduotą išrašą iš civilinės būklės aktų valstybinio registro apie santuoką dėl ikivedybinės pavardės patvirtinimo Nr. 00002839302, kuriame nurodyta, kad po santuokos sudarymo keitėsi pareiškėjos asmenvardžiai. Pareiškėja pateikė Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 2YT-1653-862/2022, kuriuo pripažinta, jog L. D ir asmens motina A. Š. buvo susietos artimu giminystės ryšiu ir buvo seserys. Migracijos departamentui įvertinus pareiškėjos pateiktus dokumentus, kuriais grindžiama jos lietuvių kilmė, ir nustačius, kad pateiktų dokumentų nepakanka, 2023 m. kovo 8 d. per MIGRIS komunikaciją išsiuntė pareiškėjai pranešimą, kuriuo paprašyta pateikti motinos A. Š. gimimo liudijimą bei daugiau duomenų apie jos ir jos tėvų tautybę. 2023 m. kovo 8 d. gautas atsakymas, kad motinos A. Š. gimimą patvirtinantys dokumentai nėra išlikę. 2023 m. kovo 10 d. Migracijos departamentas išsiuntė pranešimą, kad dokumentų kopijų tikrumas turi būti paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos (patvirtintas pažyma Apostille arba legalizuotas), o dokumentų vertimas į lietuvių kalbą, turi būti patvirtintas vertimo iš vienos kalbos į kitą paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos, t. y. buvo prašoma pateikti gimimo liudijimą, patvirtintą pažyma Apostille (arba legalizuotą). Pranešimas perskaitytas 2023 m. kovo 10 d. 2023 m. gegužės 3 d. išsiųstas pakartotinis pranešimas, kuriuo prašoma pateikti gimimo liudijimą patvirtintą pažyma Apostille (arba legalizuotą). 2023 m. gegužės 3 d. gautas atsakymas, kad pareiškėja kreipėsi „į Turkmėnistano ambasadą Ukrainoje dėl gimimo liudijimo ar kito dokumento su Apostille gavimo“. 2023 m. liepos 19 d. išsiųstas pranešimas su prašymu ne vėliau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 2 d. per MIGRIS komunikaciją pateikti prašomus dokumentus. 2023 m. liepos 19 d. gautas atsakymas, kad pareiškėja dokumentus „planuoja gauti rugpjūčio mėnesio antroje pusėje“. 2023 m. rugpjūčio 3 d. paprašyta nurodyti konkrečią datą, iki kurios pareiškėja įsipareigoja Migracijos departamentui pateikti trūkstamus dokumentus. 2023 m. rugpjūčio 3 d. gautas atsakymas, kad pareiškėja „jau gavo pranešimą iš Turkmėnistano ambasados Ukrainoje (Kijevas), kad dokumentai yra paruošti ir ji gali atvykti juos pasiimti. Tuo tikslu, praėjusią savaitę pareiškėja išvyko į Kijevą. Grįžti į Lietuvą pareiškėja planavo apie rugpjūčio 10-12 d., jei tam nesutrukdys Ukrainoje vykstantys karo veiksmai. Kadangi Turkmėnistanas nėra prisijungęs Hagos konvencijos, todėl Turkmėnistane išduotą dokumentą papildomai reikės legalizuoti Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje. Kadangi nėra žinoma tiksli užsienietės grįžimo diena į Lietuvą, o taip pat nėra žinoma, kiek užtruks iš Turkmėnistano gauto dokumento legalizavimas Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, nurodyti konkrečios dokumento pateikimo Migracijos departamentui datos negali, tačiau mano, kad iki 2023 m. rugsėjo 15 d. asmuo galės pateikti trūkstamą dokumentą“. 2023 m. rugsėjo 7 d. gautas dar vienas pranešimas, kuriame nurodyta, kad „legalizuoto gimimo liudijimo pateikimui Migracijos skyriuje rezervavome laiką 2023 m. spalio 10 d. 14:20“. Vizito metu dokumentai nepateikti, todėl 2023 m. lapkričio 6 d. išsiųstas pranešimas, kad papildomus dokumentus pareiškėja turi pateikti iki 2023 m. lapkričio 30 d., pranešimas perskaitytas 2023 m. lapkričio 9 d., o papildomi dokumentai nepateikti. Nesant objektyvių įrodymų pareiškėjos lietuvių kilmei patvirtinti, Migracijos departamentas neturi pagrindo priimti sprendimą pareiškėjai išduoti leidimą nuolat gyventi kaip lietuvių kilmės asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, nurodytų PĮ 39 straipsnio 4 dalies nuostatose, todėl ji negali būti laikoma lietuvių kilmės asmeniu, tai reiškia, kad ji neatitinka Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindo reikalavimų. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas sudarė visas įmanomas galimybes ir suteikė visą reikalingą informaciją, kad pareiškėja galėtų pateikti dokumentus, patvirtinančius jos lietuvių kilmę.
2022 m. gegužės 3 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-1653-862/2022, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. D., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), buvo susietos artimu giminystės ryšiu ir buvo seserys. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas palikimo priėmimo tikslu. Pareiškėjai atnaujintas terminas palikimui, atsiradusiam po L. D. mirties priimti.
Pareiškėjos gimimo liudijimo kopijos su vertimu, išrašo iš civilinės būklės aktų valstybinio registro apie santuoką dėl ikivedybinės pavardės patvirtinimo kopija, J. D. gimimo metrikų kopija, pareiškėjos leidimo laikinai gyventi kopija, vizito Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje rezervacijos patvirtinimo kopija, pareiškėjos vaikų gimimo liudijimų kopijos su vertimais.
Ginčo santykius reglamentuoja PĮ, Įstatymas, Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – LNG Aprašas), 2013 m. balandžio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 280 patvirtintas Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).
PĮ 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad lietuvių kilmės asmuo - asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu. PĮ 39 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu.
Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustayta, kad Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje (toliau – leidimas nuolat gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą. Šį leidimą užsienietis gali gauti, jeigu atitinka vieną iš Įstatymo 53 straispnyje išdėstytų leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindų ir Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytas sąlygas. Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis yra lietuvių kilmės asmuo. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustayta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
LNG Aprašo 16.1. punkte nustatyta, kad Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytą pagrindą patvirtina šie dokumentai:
16.1.1. dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, nurodyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ar 5 dalyje, arba lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje;
16.1.2. dokumentai, patvirtinantys giminystės ryšį su asmeniu, turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., jeigu užsienietis yra šio asmens palikuonis;
16.1.3. vardo ar pavardės keitimą patvirtinantys dokumentai, jeigu šie asmens duomenys dokumentuose, nurodytuose aprašo 16.1.1 ir 16.1.2 papunkčiuose, nesutampa su asmens duomenimis aprašo 5.1 papunktyje nurodytame kelionės dokumente.
Aprašo 5 punkte nustayta, kad kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas ir kiekvienas atskiras užsienio valstybės notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas dokumentas turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip. Ši nuostata netaikoma kelionės dokumentams, Lietuvos Respublikos valstybės institucijų tiesiogiai iš užsienio valstybių institucijų gautiems dokumentams, patvirtinantiems, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, taip pat dokumentams, pateikiamiems kartu su asmens pranešimu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, kai sprendžiama dėl šio asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, taip pat tais atvejais, kai humanitarinės krizės ištiktoje užsienio valstybėje ar jos dalyje nėra galimybės dokumentų legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog remiantis šia PĮ 39 straipsnio 4 dalies nuostata, lietuvių kilmei pagrįsti, būtina pateikti tėvų (vieno iš tėvų) arba senelių (vieno iš senelių) lietuvių kilmę įrodančius dokumentus. Tai reiškia, kad norėdamas gauti leidimą gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad asmuo yra lietuvių kilmės, jis (ji) privalo įrodyti savo lietuvių kilmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-636-07).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja, siekdama gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje kaip lietuvių kilmės asmuo, privalo įrodyti, kad ji yra lietuvių kilmės asmuo. Pareiškėja, įrodinėdama savo lietuvišką kilmę, remiasi Turkmėnistano kompetentingos institucijos 1952 m. liepos 8 d. išduotą savo gimimo liudijimą CЯ Nr. 261291 (kirilicos rašmenys), nepatvirtintą pažyma Apostille, su vertimu į lietuvių kalbą, kuriame nurodyta pareiškėjos tėvo G. Š. tautybė – rusas ir motinos A. Š. tautybė – lietuvė bei Ukrainos kompetentingos institucijos 1952 m. liepos 8 d. išduotą savo gimimo liudijimą CЯ Nr. 261291 (kirilicos rašmenys) su vertimu į lietuvių kalbą, kuriame nurodyta pareiškėjos tėvo G. Š. tautybė – rusas ir motinos A. Š. tautybė – lietuvė. Taip pat pateikė Ukrainos kompetentingos institucijos 2010 m. balandžio 15 d. išduotą išrašą iš civilinės būklės aktų valstybinio registro apie santuoką dėl ikivedybinės pavardės patvirtinimo Nr. 00002839302, kuriame nurodyta, kad po santuokos sudarymo keitėsi pareiškėjos asmenvardžiai. Pareiškėja pateikė Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 2YT-1653-862/2022, kuriuo pripažinta, jog L. D ir asmens motina A. Š. buvo susietos artimu giminystės ryšiu ir buvo seserys. Atsakovui, vadovaujantis Aprašo 5 punku, paprašius pateikti pareiškėjos motinos A. Š. gimimo liudijimą, patvirtintą pažyma Apostille (arba legalizuotą), bei daugiau duomenų apie jos ir jos tėvų tautybę. Prašomo dokumento su Apostille pareiškėja nepateikė. PĮ 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad lietuvių kilmės asmuo - asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu. PĮ 39 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu. Dokumentai, kuriais pareiškėja grindžia savo lietuvišką kilmę - jos gimimo liudijimai, nepatvirtinti Apostille, asmenvardžių keitimą patvirtinantys dokumentai, pareiškėjos lietuvių kilmės patvirtinti negali. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, nurodytų PĮ 39 straipsnio 4 dalies bei LNG Aprašo 16.1. punkto nuostatose, todėl ji negali būti laikoma lietuvių kilmės asmeniu. Nesant objektyvių įrodymų pareiškėjos lietuvių kilmei patvirtinti, atsakovas pagrįstai priėmė Sprendimą neišduoti pareiškėjai leidimo nuolat gyventi kaip lietuvių kilmės asmeniui, nes ji neatitinka Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindo reikalavimų.
Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai. Iš Sprendimo matyti, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, rinko informaciją, atliko individualų vertinimą, Sprendimas yra motyvuotas, todėl vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, Kriterijų vertinimo tvarkos 5, 37 ir 38.3, 39 punktais, priėmė Sprendimą. Šios aplinkybės byloje nuginčytos nebuvo. Vadinasi, egzistuoja tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2,5 metų.
Teismas daro išvadą, kad atsakovas Sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjo atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimo motyvai yra aiškūs. Tai, kad pareiškėja nesutinka su atsakovo pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybės, daro išvadą, kad atsakovas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta teismas daro išvadą, kad atsakovo Sprendimas buvo priimtas laikantis nustatytų procedūrų, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas ir pagrįstas išvadas, todėl jo panaikinimui nėra pagrindo. Nustačius, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pažymėtina, kad atsisakymas išduoti leidimą nuolat gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjai, pateikus Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindą pagrindžiančius papildomus dokumentus, praėjus vienerių metų terminui nuo Sprendimo priėmimo dienos, pakartotinai kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo arba teikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi kaip lietuvių kilmės asmeniui pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos V. Y. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.