- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- e2YT-12312-650/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05866-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Pareiškėjas
- A. U.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, B. J., S. S., A. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, B. J., S. S. ir A. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (-), priėmė J. S., mirusios (-), palikimą, faktiškai pradėdamas jos turtą valdyti. Nurodo, kad pareiškėjos tėvai B. S. ir J. S., iki mirties gyveno (-).
2. Pareiškėja nurodo, kad jos tėvai B. S. ir J. S. santuokos metu buvo įsigiję nekilnojamą turtą - pastatą- gyvenamą namą, u/Nr.(-), pastatą- ūkinį pastatą, u/Nr.(-), taip pat turtinę teisę į 0,15 ha žemės sklypą (namų valdą), esantį (-). Nekilnojamojo turto registre pastatai buvo įregistruoti B. S. vardu. Po J. S. mirties B. S. liko santuokoje įgytas nekilnojamas turtas, taip pat kitas turtas - baldai, namų apyvokos daiktai, naminiai gyvuliai, piniginės santaupos. Šiuo turtu B. S. rūpinosi, išlaikė, naudojosi, mokėjo mokesčius.
3. Taip pat pareiškime teigiama, kad B. S. netrukus po savo sutuoktinės mirties susirgo, dėl diagnozuotos trombozės jis neteko kojos, nebegalėjo vaikščioti, todėl neturėjo galimybės kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Praėjus 2,5 metų po J. S. mirties pareiškėjos tėvas mirė. Prieš mirtį jis parašė testamentą, kuriuo namą, ūkinį pastatą, teisę į žemės sklypą paliko pareiškėjai.
4. Pradėjus tvarkytis su pareiškėjai priklausančio palikimo priėmimu susijusius klausimus Šiaulių rajono 2-ame notarų biure, paaiškėjo, kad po J. S. mirties (-) jos sutuoktinis B. S. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir nėra jokių dokumentų, įrodančių, jog B. S. po J. S. mirties būtų priėmęs palikimą. Po J. S. mirties pareiškėja taip pat nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes pagal susitarimą ir mamos priešmirtinį norą, visas turtas liko pareiškėjos tėvui.
5. Po sutuoktinės mirties B. S. faktiškai paveldėjo namą, namų apyvokos daiktus, naminius gyvulius, pinigines lėšas. Paveldėtu turtu jis naudojosi kaip savu, jam nekilo jokių abejonių, kad turtas priklauso ne jam, ką įrodo ir 2002 metais surašytas testamentas. Tokiu būdu, laikytina, kad B. S. priėmė po sutuoktinės mirties likusį palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti turtą.
Šalies argumentai
6. Pareiškėja teismo posėdyje palaikė savo pareiškimą, paaiškino iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios nurodomos jos procesiniame dokumente.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius atsiliepime į pareiškimą nurodė jam neprieštaraujantis (29-30 b.l.).
8. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra (33-34 b.l.).
9. Į procesą teismo iniciatyva įtraukti suinteresuoti asmenys B. J., S. S. ir A. S. teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė rašytinius atsiliepimus į pareiškėjos ( jų sesers) pareiškimą, iš esmės jam neprieštaraudami ( 53-55 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
10. Iš pareiškėjos paaiškinimų, liudytojos M. B. parodymų, byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad pareiškėjos tėvai buvo B. S. ir J. S., kurie susituokė (-); J. S. mirė (-), B. S. mirė (-). Sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas –pastatas- gyvenamasis namas, u/Nr.(-), pastatas- ūkinis pastatas, u/Nr.(-), taip pat turtinė teisė į 0,15 ha žemės sklypą (namų valdą), esantį (-).
11. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjos pareiškimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nagrinėtinas iš esmės remiantis 1964 m. Civilinio kodekso nuostatomis, nes pagal 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą, 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, tai yra nuo 2001-07-01.
12. Pareiškėja nurodė, kad po savo sutuoktinės J. S. mirties B. S. faktiškai paveldėjo namą, namų apyvokos daiktus, naminius gyvulius ir pinigines lėšas, liko gyventi toje namų valdoje adresu (-); be to ir 2002-12-10 sudarytas B. S. testamentas patvirtina, kad B. S. šiuo turtu disponavo kaip savo, palikdamas pareiškėjai, kas patvirtina, jog pareiškėjos tėvas naudojasi visu santuokos metu įgytu turtu ir juo rūpinosi. Visa tai įvertinus pripažintina, kad B. S. faktiniu valdymu įstatymo nustatytu 6 mėnesių terminu po savo sutuoktinės J. S. mirties priėmė atsiradusį palikimą.
13. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (1964 m. Civilinio kodekso 587 str.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. Civilinio kodekso 587 str.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. B. S. iš karto po J. S. mirties priėmė mirusios sutuoktinės palikimą, nes toliau gyveno santuokos metu įgytame name, rūpinosi kitu turtu, todėl palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėn. nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios sutuoktinės turtą negavo. J. S. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. Civilinio kodekso 573 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-7/2001, 2003-03-31 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-416/2003).
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos tėvas B. S. savo mirusios sutuoktinės J. S. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjus faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,
nusprendžia:
A. U. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (-), priėmė (-) mirusios savo sutuoktinės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti šį paveldimą turtą įstatymo nustatytu terminu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai A. U. paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.