Kauno apygardos teismo nutartis

2012-08-28 · Byla Nr. ATP-711-114/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-28
Bylos Nr.
ATP-711-114/2012
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-07489-2011-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algimantas Smolskas
Pažeidėjas
E. B.
Advokatai
Audra Beta Rekštienė, Audra Beta Rekšt, Audra Beta Rekšti
Kategorijos
  • 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-711-114/2012;Teisminio proceso Nr.4-05-3-07489-2011-4 Procesinio sprendimo kategorija: 50.1.1.;79.1.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Smolskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. B. atstovės advokatės Audros Betos Rekštienės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimo E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio nuovados vyr. postinis 2011-11-17 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. B. už tai, kad jis 2011-11-17 20.35 val. adresu (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, priešinosi sulaikymui ir tuo padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimu teismas nustatė, jog E. B. 2011 m. lapkričio 17 d. apie 20.35 val. adresu (duomenys neskelbtini) , nevykdė teisėtų policijos pareigūnų D. Ž., S. G., Ž. S. reikalavimų bei necenzūriniais žodžiais įžeidė jų garbę ir orumą, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2d. Už šį pažeidimą E. B. skirta 420 Lt dydžio bauda. Teismas nurodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą be nuoseklių ir argumentuotų liudytojų D. Ž., S. G., Ž. S., E. Š. parodymų, taip pat įrodyta policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad teisės pažeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą,- laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu.

Šalies argumentai

Skunde administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. B. atstovė advokatė Audra Beta Rekštienė prašo taikyti senatį administracinės nuobaudos skyrimui pagal ATPK 187 str. 2d. bei panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimą administracinėje byloje ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skundą padavęs asmuo nurodo, jog buvo pažeista teisė į teisingą teismą, nutarimas neatitinka įstatymų reikalavimų, nes neatskleista padaryta veika, bei nesutinkama su įrodymų vertinimu, kadangi be teisinio pagrindo atmesti teisinantys įrodymai, pasisakyta ne dėl visų įrodymų, kaltinantiems įrodymams suteiktas nepagrįstas pranašumas.

Skunde nurodoma, jog turėtų būti taikomas senaties terminas, nes Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartis, kurios pagrindu terminas skaičiuotinas iš naujo, priimta dėl ATPK 187 straipsnio 1 dalyje apibrėžto pažeidimo, tuo tarpu skundžiamame nutarime E. B. nubaustas už kitą veiką, dėl kurios nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Dėl ATPK 187 str. 2d. numatyto pažeidimo protokolas nebuvo surašytas ir nutarimas dėl šio pažeidimo nebuvo panaikintas.

Skunde tai pat teigiama, jog buvo pažeista teisė į teisingą teismą, apribota galimybė gintis nuo kaltinimo, nes administracinio teisės pažeidimo protokole veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 187 str. 1 d., nuo tokios veikos ir gynėsi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tuo tarpu skundžiamame nutarime veika perkvalifikuota iš ATPK 187 str. 1d. į ATPK 187 str. 2 d. Teismo proceso metu, proceso dalyviams nebuvo pranešta apie veikos perkvalifikavimo galimybę, nebuvo sudarytos sąlygos pareikšti nuomonę dėl veikos perkvalifikavimo ir pasirengti gintis nuo naujo kaltinimo. Tuo buvo pažeista Vyriausiojo administracinio teismo suformuluota taisyklė, jog teismas turi vengti procesinių staigmenų. Taip pat nurodoma, jog teismas pakeitė protokole suformuluotą kaltinimą, tačiau vis vien neapibrėžė, kokių teisėtų policijos reikalavimų nevykdė E. B., todėl liko neatskleista pažeidimo esmė.

Skunde taip pat nesutinkama ir su įrodymų vertinimu. Nurodoma, jog teismas nepagrįstai nevertino protokolo patikslinimo, specialisto išvados, foto nuotraukų, telefoninių pokalbių išklotinių, tablečių „Xanax“ poveikio aprašymo, nenurodė priežasčių, dėl kurių nesivadovauja šiais įrodymais. Be to, teismas neapklausė pareigūno E. L., dėl kurio apklausos būtinumo buvo nuspręsta posėdžio metu. Tai rodo, jog byla nebuvo tiriama be išankstinio, skeptiško nusistatymo, nebuvo išsamiai ir objektyviai išaiškintos visos aplinkybės. Skunde teigiama, jog teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus nepagrįstai vertino kaip siekį išvengti atsakomybės bei nepagrįstai nurodė, jog jie paneigti nuosekliais bei argumentuotasi liudytojų D. Ž., S. G., Ž. S. ir E. Š. parodymais, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuosekliai neigia kaltę, o nurodytų liudytojų parodymai nėra nuoseklūs ir pateikti kitaip nei jų tarnybiniuose pranešimuose. Teismas nesiaiškino, kodėl visi trys tarnybiniai pranešimai yra identiški, neatitinka liudijant nurodytų aplinkybių, kad muštynių nebuvo, o S. G. su D. Ž. rengėsi išeiti. Vertinat liudytojų D. Ž. ir S. G. parodymus darytina išvada, jog E. B. nei už pasipriešinimą pareigūnams, nei už kitą kokią veiką iki atvykstant Ž. S. neketinta bausti. Liudytojų S. G., D. Ž. ir Ž. S. parodymai, jog V. B. prašė, kad būtų išvežtas jos sūnus į nuovadą, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams - telefono išklotinėms, iš kurių matyti, jog V. B. turėjo realią galimybę kreiptis pagalbos, tačiau pagalba nebuvo reikalinga, policiją iškvietė kaimynai. Teismas nevertino ir pareigūnų parodymų prieštaravimų dėl prievartos prieš E. B. panaudojimo aplinkybių (kiek kuris prisidėjo). Skunde teigiama, jog tokiu būdu pareigūnai dangsto vienas kitą, siekia apsunkinti apelianto padėtį. Todėl teismas neturėjo pagrindo liudytojų D. Ž., S. G., Ž. S. parodymus vertinti kaip nuoseklius. Teigiama, jog liko nepaneigta E. B. versija, kad dokumentų teksto jis neskaitė. E. Š. nurodė, kad nežino kaip asmuo jaučiasi po trijų Taserio X26 elektros impulsų. Be to, nustatyta, jog E. B. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Pažymima, jog E. Š. neatskleidė ATPK 272 straipsnyje įtvirtintų teisių ir pareigų esmės, o perskaitė tiek, kiek parašyta. Neatskleidus E. B. „teisės duoti paaiškinimus“ esmės, E. B. parodymų keitimas teismo posėdyje negali būti vertinamas kaip aplinkybė pabloginanti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį ar siekis išvengti atsakomybės.

Skunde taip pat nurodoma, jog teismas nepagrįstai liudytojų V. B., A. B., N. B. parodymus laiko šių liudytojų siekiu padėti išvengti atsakomybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nes liudytojai buvo įspėti dėl duodamų parodymų teisingumo ir neįrodyta, kad jie sakė netiesą. Liudytoja V. B. tiesiogiai matė įvykį, N. B. buvo greta motinos visą laiką, kol V. B. teikė paaiškinimus E. L. ir patvirtino V. B. nurodytas aplinkybes. V. B. E. L. nurodytas aplinkybes girdėjo ir A. B., kurio parodymai analogiški.

Skunde nurodoma, jog teismas netyrė Ž. S. reikalavimo teisėtumo, nevertino, ar teisėtai buvo panaudota prievarta prieš E. B.. Teigiama, jog Ž. S. neturėjo teisinio pagrindo vykdyti policijos uždavinių, iš ko kiltų Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 str. 1d. suteikta teisė policijos pareigūnui reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo atveju panaudoti prievartą, nes į B. butą atvyko neturėdamas tarnybinio nurodymo su filmavimo grupe. Tuo buvo pažeista ir žmogaus teisė į būsto neliečiamybę. Todėl net ir nesivadovaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, liudytojų V. B., N. B., A. B. parodymais, E. B. negali būti baudžiamas už neteisėtų reikalavimų nevykdymą. Apeliantė teismo motyvus dėl įrodymų vertinimo laiko prielaidomis ir teigia, jog teismas nesilaikė ATPK proceso reikalavimų, nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų visapusiškai ir išsamiai įvertinos aplinkybės bei pašalinti prieštaravimai, todėl nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti naikintinas. Taip pat teigia, jog teismas proceso metu buvo šališkas, nes policijos pareigūnams teikė menamus atsakymus, asmeniškai atsiprašė Ž. S. dėl sugaišto laiko.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

E. B. atstovės advokatės Audros Betos Rekštienės apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Aukštesnysis tesimas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog nepagrįsti, todėl atmetami skundo argumentai dėl pažeistos teisės į gynybą bei teisingą teismą, nes perkvalifikavus veiką, pažeidėjas nežinojo, koks jam pareikštas kaltinimas, todėl negalėjo tinkamai gintis. Skundžiamu nutarimu pareiškėjas nubaustas už tas veikas, kurios jau buvo nurodytos pirminiame kaltinime, t.y. suformuluotos administracinio teisės pažeidimo protokole, galutiniame nutarime tik susiaurėjo kaltinimo ribos, pašalinant vieną iš pažeidėjo veikų-pasipriešinimą policijos pareigūnams. Visos kitos veikos buvo nurodytos protokole ir apie jas pareiškėjui buvo žinoma.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog ATPK 284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Taigi įstatymas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą, pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius. Taip pat įstatymas nesieja tokio veikos kvalifikavimo pakeitimo su institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo iniciatyva. Taip pat pažymėta, kad siekiant išvengti neleistinų procesinių staigmenų, užtikrinti asmens teisės į gynybą realumą, teismas, kai yra pagrindas manyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta veika gali būti kvalifikuojama pagal ATPK straipsnį, numatantį sunkesnę ATPK pažeidžiančią veiką, pagal analogiją taikydamas BPK 256 straipsnio 2 dalį, apie tokią galimybę nedelsdamas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams. Toks nurodytų teisės normų aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-227/2009, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis byloje Nr. N261-4686/2011). Šiuo atveju veika buvo perkvalifikuota į lengvesnę veiką. Be to, buvo žinoma ir apie galimą kvalifikacijos keitimą, nes Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 28 d. nutartimi, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. B. skundą, pažymėjo, jog yra pagrindas manyti, kad E. B. veiksmai atitinka ATPK 187 straipsnio 2 dalį. Šios nutarties turinys neabejotinai pareiškėjui buvo žinomas, todėl skundo argumentai, jog E. B. tai galėjo būti staigmena, kad jis nežinojo kuo kaltinamas ir tuo buvo pažeista teisė į teisingą teismą, visiškai nepagrįsti, prieštaraujantys bylos aplinkybėms, rašytinei bylos medžiagai, todėl yra atmetami.

Nepagrįstais aukštesnysis tesimas laiko ir skundo argumentus dėl praleisto termino nuobaudai skirti. Kaip matyti, argumentai dėl praleisto termino grindžiami tuo, jog pirminis kaltinimas administracinio teisės pažeidimo protokole buvo formuluojamas pagal ATPK 187 str. 1d. numatyto pažeidimo sudėtį, todėl pirminį nutarimą panaikinus, terminas nuobaudai skirti dėl ATPK 187 str. 2d. numatyto pažeidimo neskaičiuojamas iš naujo. Šie skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Kaip jau minėta anksčiau, teismas, priimdamas nutarimą, gali keisti kvalifikaciją, jei iš esmės nesiskiria veikos aplinkybės. Teisinga galutinė veikos kvalifikacija šiuo atveju yra teismo kompetencija, o kaltinimo formuluotę, kas turi reikšmės pažeidėjui užtikrinant teisę į gynybą, lemia ne veikos kvalifikacija, o paties kaltinimo turinys, esmė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuo pat administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo E. B. buvo kaltinamas dėl policijos pareigūnų įžeidinėjimo necenzūriniais žodžiais bei dėl teisėtų reikalavimų nevykdymo, už ką ir nubaustas skundžiamu nutarimu, tik veika kvalifikuota ne pagal tą straipsnio dalį, kuri buvo nurodyta protokole, todėl teigti, kad pakeitus veikos kvalifikaciją buvo pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą teismą bei ribojama teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo, nėra jokio pagrindo. Taip pat aukštesnysis teismas pažymi, jog LR ATPK 35 straipsnis reglamentuoja nuobaudos skyrimo už padarytą administracinį teisės pažeidimą, terminus, jų skaičiavimo ir pratęsimo tvarką. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai panaikinamas sprendimas skirti nuobaudą ar nutraukti bylos procesą apeliacine tvarka, nuobaudos skyrimo terminai pradedami skaičiuoti nuo tokio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kaip jau minėta anksčiau, teismas turi teisę keisti veikos kvalifikavimą, todėl net ir panaikinus pirminį sprendimą, pakeitus veikos kvalifikacija, pažeidimo esmė, turinys iš esmės nepasikeitė (tik susiaurėjo), todėl tai neturi reikšmės nuobaudos skyrimo terminų skaičiavimui. Šiuo atveju E. B. skundžiamu 2012m. birželio 29 d. nutarimu pripažintas kaltu ir nubaustas už tas veikas, kurios buvo nurodytos ir įvardintos administracinio teisės pažeidimo protokole, dėl kurių buvo pasisakyta ir Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartyje. Skundžiamas nutarimas priimtas nepraėjus 6 mėnesiams nuo Kauno apygardos teismo 2012-02-28 d. nutarties, todėl nuobauda skirta nepraleidus termino, skaičiuojant jį pagal LR ATPK 35 straipsnio 5 dalį. Dėl šių aplinkybių konstatuojama, jog nėra pagrindo tenkinti skundo prašymą takyti senatį.

Apeliacinės instancijos teismas, taip pat patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, jog skundo argumentai dalyje dėl netinkamo patikslinimo protokolo, specialisto išvados, Xanax tablečių poveikio, fotonuotraukų, telefoninių pokalbių išklotinių vertinimo pagrįsti, šie trūkumai bus ištaisyti aukštesniojo teismo, kitoje dalyje skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmetami kaip nepagrįsti.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apeliantės nurodytos fotonuotraukos patvirtina aplinkybę, kad namuose vyko triukšmas, ir patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei parodymuose nurodytas aplinkybes dėl treniruoklio sulaužymo, bei dar labiau duoda pagrindą tikėti šių liudytojų parodymais ir dėl kitų aplinkybių. Šių asmenų parodymus nurodytos nuotraukos daro tik patikimesniais įrodymais. Telefoninių pokalbių išklotinės tik patvirtina, jo E. B. motina pagalbos telefonu nekvietė, tačiau tai nepaneigia aplinkybių dėl policijos pareigūnų iškvietimo, jų teisėtų funkcijų vykdymo bei teisės reikalauti, kad būtų vykdomi jų teisėti reikalavimai. Šie duomenys nepaneigia to, jog policiją iškvietė kaimynai, galimai girdėjo triukšmą, ką patvirtina ir liudytojų parodymai apie stiklo šukes, apverstą sulaužytą treniruoklį. Specialisto išvada patvirtina galimai sulaikymo metu E. B. padarytus sužalojimus, tačiau sprendžiant dėl E. B. neteisėtų veikų-įžeidinėjimo ir nepaklusimo teisėtiems reikalavimams, tai esminės reikšmės neturi, nes, kaip matyti iš kitų byloje surinktų įrodymų, prievarta prieš E. B. buvo panaudota jau po E. B. neteisėtų veiksmų pareigūnų atžvilgiu atlikimo. Aprašymas su tablečių „Xanax“ poveikiu pagrįstai nevertintas kaip įrodymas, nes šiuo atveju tai nepatvirtina jokių bylai reikšmingų aplinkybių, nes nėra jokių patikimų duomenų, kad faktiškai šis preparatas būtų vartotas, be to, toks aprašymas nelaikytinas oficialiu šio vaisto poveikio aprašymu.

Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo nurodytu liudytojų D. Ž., S. G., Ž. S. parodymų bei jų tarnybinių parnešimų vertinimu. Pažymėtina, jog tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek ir duodami parodymus S. G., D. Ž. nuosekliai nurodė, jog E. B. namuose buvo neramus, o motina jį prašė išvežti, nuraminti. Tik duodami parodymus pareigūnai nurodė, jog po to motina persigalvojo, S. G. parodė, jog V. B. nebuvo tvirtai apsisprendusi. Be to, tiek S. G. tiek ir D. Ž., parodė, jog iki atvykstant Ž. S., E. B. buvo neramus, pareigūnai jį ramino, jis įžeidinėjo pareigūnus necenzūriniais žodžiais - liepė valinti iš čia. Pareigūnai nurodė, jog motina pareiškimą rašyti atsisakė, nuosekliai teigė, kad iš pradžių ji prašiusi nuraminti agresyvų sūnų, tik dėl pareiškimo rašymo neapsisprendusi. Nors V. B. teismo posėdyje neigė, kad sūnus būtų buvęs agresyvus, nurodė, kad ji neprašė jo išvežti, tačiau jos parodymai vertintini kritiškai ne tik dėl to, jog ji suinteresuota bylos baigtimi, yra artimas šeimos narys, tačiau taip pat ir dėl to, jog jos parodymai nėra nuoseklūs. Patikslinimo protokole V. B. nurodė, jog jos sūnus iš tiesų buvo susinervinęs, kalbėjo su draugu telefonu, susinervino, dėl to išdaužė durų stiklą, pastumdamas dviratį sudaužė spintos durų veidrodį. Teismo posėdžio metu V. B. parodė, jog sūnus pykosi ne su draugu, tačiau su seserimi, apie tai, kad konfliktas vyko galimai dėl sesers patirtino ir policijos pareigūnai, o tai tik sustiprina pagrindą jų parodymus laikyti patikimais, o V. B. parodymus vertinti kritiškai. Pažymėtina, kad pagrindo abejoti tarnybines pareigas ėjusių policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei parodymais nėra. Šių, liudytojais apklaustų, pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, logiški, iš esmės atitinka vieni kitus bei jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Nežymūs neatitikimai gali būti paaiškinami praėjusiu laiko tarpu nuo įvykio. Nors D. Ž. ir S. G. teigė, kad jau planavo vykti iš E. B. namų, tačiau nepatvirtino, jog situacija iki atvykstant Ž. S. buvo išspręsta. Kaip matyti iš liudytojų parodymų visumos, situacija dar nebuvo išaiškinta kai atvyko Ž. S., pareigūnai dar nebuvo išėjęs. Atvykus Ž. S. jis taip pat patvirtino, jog net ir jo E. B. mama prašė sutramdyti sūnų, tačiau pareiškimo rašyti nenorėjo. Net ir atvykus Ž. S., E. B. neramus vaikštinėjo po butą, elgėsi priešiškai, neklausė, keikėsi, replikavo, užgauliojo, vadino mentais, pabandžius nuraminti, neklausė, liepus stovėti ramiai, paėmus už rankos, neklausė, ranką ištraukė, atstūmė. Šias aplinkybes patvirtino ir D. Ž. bei S. G.. Šių duomenų visuma patvirtina, jog E. B. įžeidinėjo atvykusius policijos pareigūnus bei nevykdė teisėtų reikalavimų nusiraminti, nebeužgaulioti policijos pareigūnų. Visa tai vyko iki policijos pareigūnams panaudojant prievartą bei specialiąsias priemones prieš E. B., todėl apylinkės teismas pagrįstai netikrino pareigūnų panaudotos prievartos teisėtumo. Nei A. B., nei N. B., įvykio nematė, įvykio vietoje nebuvo, apie įvykį girdėjo tik iš V. B. žodžių, todėl apylinkės teismas šių asmenų parodymus dėl E. B. neteisėtų veiksmų įžeidinėjant policijos pareigūnus bei nevykdant jų teisėtų reikalavimų, pagrįstai vertino kritiškai, jais nesivadovavo grindžiant E. B. kaltę. Tais pačiais motyvais atmetamas ir skundo argumentas dėl netinkamai ištirtų aplinkybių neapklausiant pareigūno E. L., surašiusio patikslinimo protokolą, nes šis pareigūnas gali duoti parodymus tik dėl V. B. nurodytų aplinkybių, kurios surašytos patikslinimo protokole, tačiau pats jis įvykio nematė, bute nebuvo. Be to, šie asmenys, išskyrus E. L., yra artimi pažeidėjo šeimos nariai, todėl yra realus pagrindas manyti, kad jie suinteresuoti bylos baigtimi ir nėra objektyvūs.

Taip pat pažymėtina, jog aukštesnysis teismas sutinka ir su apylinkės teismo nurodytu E. Š. parodymų vertinimu. Pažymėtina, jog E. Š. įvykio vietoje taip pat nebuvo, įvykio tiesiogiai nematė ir jame nedalyvavo, o skunde akcentuojamos aplinkybės dėl dokumentų pildymo, procesinių teisių išaiškinimo faktinių kaltinime nurodytų aplinkybių nustatymui esminės reikšmės neturi. Be to, ATPK 272 straipsnyje įtvirtintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės buvo išaiškintos bei suteikta reali galimybė jomis pasinaudoti, o tame trape ir pateikti savo paaiškinimus, nagrinėjant bylą apylinkės teisme žodinio proceso metu.

Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, apylinkės teismas pagrįstai E. B. duotus paaiškinimus vertino kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, nes jie ne tik paneigti nuosekliais liudytojų D. Ž., S. G., Ž. S. parodymais, kitais bylos įrodymais, tačiau jų nepatvirtina jokie kiti patikimi duomenys. Be policijos pareigūnų įvykį tiesiogiai matė tik V. B., tačiau jau dėl anksčiau nurodytų aplinkybių jos parodymai negali būti vertinami patikimais, nes jie nebuvo nuoseklūs, be to, jie iš esmės skiriasi nuo nuoseklių visų trijų dalyvavusių policijos pareigūnų parodymų tiek dėl V. B. elgesio atvykus policijos pareigūnams (kurie vienareikšmiškai patvirtino, jog motina prašė sutramdyti jos sūnų, tačiau pareiškimo rašyti nebuvo apsisprendusi, po to rašyti pareiškimą atsisakė), tiek ir dėl E. B. elgesio. Be to, V. B. ir E. B. parodymai prieštaringi. V. B. patikslinimo protokole nurodė, kad sūnus susinervinęs buvo pakalbėjęs telefonu su draugu, kad sudaužė durų stiklą dėl to, kad buvo susinervinęs, tuo tarpu teisme nurodė, jog buvo supykęs dėl sesers, stiklą sudaužė netyčia, o E. B. nurodė, kad stiklas dužo dėl skersvėjo. Šie prieštaravimai pagrįstai leido abejoti tiek E. B., tiek ir V. B. parodymų patikimumu. Iš to darytina išvada, jog E. B. paaiškinimo nepatvirtina jokie patikimi duomenys, todėl apylinkės teismas pagrįstai E. B. parodymus atmetė, nurodė, kad jie paneigti nuosekliais policijos pareigūnų parodymais. Dėl šių aplinkybių laikomi nepagrįstais ir yra atmetami skundo argumentai, jog teismo išvados dėl E. B. parodymų vertinimo kaip siekio išvengti administracinės atsakomybės ir liudytojų V. B., N. B., ir A. B. parodymų vertinimo kaip siekio padėti išvengti E. B. atsakomybės yra tik prielaidos.

Aukštesnysis teismas taip pat laiko nepagrįstais skundo argumentus, jog netirta Ž. S. reikalavimų teisėtumas, nevertinta, ar teisėtai buvo panaudota prievarta prieš E. B.. Kaip jau minėta anksčia, prievartos panaudojimo klausimas šioje byloje nebuvo sprendžiamas, nebuvo sprendžiamas ir klausimas dėl pareigūnų veiksmų panaudojant prievartą teisėtumo, nes, kaip jau aptarta, visi E. B. veiksmai padaryti dar iki prievartos panaudojimo. Be to, kaip matyti iš liudytojų parodymų, dėl galimai neteisėtų veiksmų buvo oficialus iškvietimas į E. B. butą, pareigūnams atvykus buvo galimai neteisėtų veikų požymiai- agresyviai nusiteikęs jaunuolis, stiklo šukės, išvartyti daiktai, suplėšyti rūbai, todėl policijos pareigūnai turėjo teisę ir pareigą atvykti į šį butą išsiaiškinti situacijos. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų – administracinio teisės pažeidimo protokolo, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, kuriuose nuosekliai išdėstyta įvykių seka, E. B. nevykdė pareigūnų teisėto reikalavimo nusiraminti ir nebeįžeidinėti policijos pareigūnų. Tokia veika turi neteisėtumo požymių- administracinio teisės pažeidimo ar netgi nusikalstamos veikos, todėl policijos pareigūnai, vadovaudamiesi LR Policijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, turėjo teisę reikalauti, kad E. B. nutrauktų neteisėtą veiką. Nors teismas nutarime nepatikslino, kokių konkrečiai reikalavimų nevykdė pažeidėjas, tačiau Vadovaujantis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika, tai nėra pagrindas kaltinimą laikyti neaiškiu ar dėl to naikinti nutarimą, nes nepaklusimo teisėtiems reikalavimams turinys aiškiai atskleidžiamas iš kitų teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis byloje Nr. N575-196/2012).

Byloje taip pat nustatyta, jog Ž. S. įvykio metu vykdė tiesiogines savo kaip patrulio pareigas, buvo tarnyboje. Atvyko į įvykio vietą, nes per tarnybines ryšio priemones girdėjo, jog vyksta galimai neteisėta veika. Situacija dar nebuvo išaiškinta kai atvyko į vietą. Atvykus aiškinosi situaciją, buvo įžeidinėjamas kaip policijos pareigūnas, todėl turėjo teisę ir pareigą reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus. Šiuo atveju tai, kad Ž. S. į pagalbą nebuvo kviečiamas, į B. butą atvyko galimai be policijos budėtojo nurodymo, rodo, jog galimai buvo pažeista Patrulių veiklos instrukcija, tačiau tai neturi reikšmės vertinat Ž. S. veiksmų, vykdant tarnybines funkcijas, teisėtumo. Tai nepaneigia aplinkybės, jog Ž. S. įvykio metu buvo tarnyboj ir turėjo teisę veikti pagal Lietuvos Respublikos policijos veikslo įstatymo nuostatas, o E. B. turėjo paklusti Ž. S. reikalavimams, neprieštaraujantiems Policijos veiklos įstatymui. Todėl skundo argumentai dėl to, jog netirta Ž. S. reikalavimų teisėtumas, atmetami kaip nepagrįsti.

Administracinė nuobauda E. B. skirta teisingai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Teismas atsižvelgė ir tinkami įvertino padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę (nedirba, teistumas neišnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pažeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą (šiuo atveju pažeidimas padarytas bausmė vykdymo atidėjimo laiku), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir pagrįstai skyrė nuobaudą, didesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas baudos vidurkis.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Kauno miesto apylinkės teisme buvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, teisingai nustatytos E. B. padarytos veikos aplinkybės, ir jis pagrįstai pripažintas padaręs LR ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta pažeidimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo apylinkės teismo nutarimą keisti ar panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimą nepakeistą, E. B. atstovės advokatės Audros Betos Rekštienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Algimantas Smolskas