Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-24 · Administracinė byla Nr. eI-525-595/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-24
Bylos Nr.
eI-525-595/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02739-2018-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vita Valeckaitė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Administracinė byla Nr. eI-525-595/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02739-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 41.; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 24 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė,sekretoriaujant Oksanai Babaitienei,dalyvaujant atsakovo atstovei D. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir VDI) 2018-07-20 nutarimą Nr. NUĮPBJ 0498 ir administracinės bylos teiseną pareiškėjos atžvilgiu nutraukti (e.b.l.1-7).

Pareiškėja nurodė, kad jos atžvilgiu atsakovė 2018-07-13 surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 7 dalį, už tai, kad pareiškėja būdama rangovu ir atstovaujama direktoriaus S. P., iš subrangovo, Estijos Respublikos įmonės „B. B.“ OU pareikalavus pateikti trečiosios šalies (Ukrainos) piliečių S. L., O. B., V. K., M. K. įdarbinimo dokumentų, nurodytų Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje, kopijų, nesiėmė priemonių jų teisingumui patikrinti. Pažeidimas buvo nustatytas 2018-06-14, apie 10.00 val. Atsakovės darbo inspektoriams T. M. ir G. K. atlikus patikrinimą statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu atsakovei buvo pateikta darbuotojų darbo sutartys su Ukrainos įmone OOO „(duomenys neskelbtini)“, OOO „ (duomenys neskelbtini) komandiruotės į Estiją dokumentai, pasų kopijos, Ukrainos pensijų fondo pažymos, Estijos Respublikos įmonės „B. B.“ įsakymai dėl komandiruotės į Lietuvą Ukrainos piliečiams, rangos sutartys tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „B. B.“ OU, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė 2018-07-20 priėmė nutarimą, kuriuo paskyrė pareiškėjai 3500 Eur baudą.

Pareiškėja nurodo, kad atsakovė pareiškėją pripažino kalta padariusia pažeidimą ir paskyrė jai baudą, selektyviai vadovaudamasi byloje esančiais duomenimis t.y. vertino tik dokumentus susijusius su Estijos įmone “B. B.“ OU, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl duomenų, susijusių su keturių ukrainiečių įdarbinimu, komandiravimu iš Ukrainos įmonės OOO “(duomenys neskelbtini)“.

Atkreipia dėmesį, kad protokole ir nutarime nurodyta, jog pareiškėją atstovauja jos direktorius S. P., tačiau iš tikrųjų pareiškėją atstovavo ir protokolą pasirašė S. R., kuris yra pareiškėjos vadybininkas. Byloje nėra pateikta, jokių įgaliojimų patvirtinančių S. R. atstovimą. Atsakovė pažeidimo tyrimo metu nenustatė ir neįsitikino, ar dokumentus pateikiantis S. R. yra įgaliotas tai daryti ir žino, kokius dokumentus reikia pateikti, su kokiomis įmonėmis pareiškėja yra sudariusi, ar nutraukusi sutartis bei žinantis ir įgaliotas tvarkyti kitus pareiškėjos vidaus reikalus, kuriuos sprendžia pareiškėjos direktorius S. P., esantis Ukrainoje.

Pareiškėją atstovavo ir dokumentus pateikė pareiškėjos neįgaliotas asmuo S. R., kuris nesupranta lietuvių kalbos tikėtina, kad Estijos įmonės dokumentai buvo pateikti per apsirikimą, nes patikrinimo metu atsakovės inspektorius sužinojęs, kad keturi ukrainiečiai atvyko iš Estijos, pareikalavo pateikti dokumentus, kurie patvirtintų jų komandiravimą į Lietuvą (atvykimą) iš Estijos.

Nurodo, kad per klaidą pateiktus, akivaizdžiai niekinius „B. B.“ OU dokumentus dėl OOO “(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų komandiravimo į UAB „(duomenys neskelbtini), vertino kaip pareiškėjo kaltę pagrindžiančius dokumentus, tačiau nevertino Ukrainos įmonės OOO „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, kurie patvirtina, kad keturių ukrainiečių darbdavys yra Ukrainos įmonė OOO „(duomenys neskelbtini) “. Nevertino byloje pateiktų: 2016-03-11 pareiškėjos ir Ukrainos įmonės „(duomenys neskelbtini) “ statybos darbų atlikimo sutarties; keturių Ukrainos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2018-05-31 įsakymų komandiruoti A. B., N. K., V. K. ir S. L. į Lietuvą pas pareiškėją terminuotu laikotarpiu atlikti darbus sutartame objekte; keturių Ukrainos piliečių asmens dokumentų (pasų kopijos); darbų sutarčių su OOO „(duomenys neskelbtini)“ įmone bei Ukrainos institucijų išduotos pažymos apie šiuos dirbančius OOO “(duomenys neskelbtini) “ asmenis; OOO „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie išmokėtą darbo užmokestį šiems keturiems komandiruotiems į UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 58 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad užsienietis yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos ir ne mažiau kaip 6 mėnesius vykdančios steigimo dokumentuose nurodytą veiklą įmonės nuolatinis darbuotojas šios įmonės atsiunčiamas laikinai, ne ilgiau kaip vieneriems metams, dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo kaip specialistas pagal turimą profesinę kvalifikaciją, jeigu šis užsienietis siunčiančioje užsienio valstybės įmonėje dirba ne mažiau kaip pastaruosius 3 mėnesius, tuo laikotarpiu buvo ir komandiruotės į Lietuvos Respubliką laikotarpiu lieka apdraustas socialiniu draudimu toje užsienio valstybėje.

Ukrainos piliečiai komandiruotės pagrindu, būdami Ukrainos įmonės OOO „(duomenys neskelbtini) “ nuolatiniais darbuotojais, esant sudarytai 2016-03-11 sutarčiai tarp pareiškėjos ir įmonės OOO „(duomenys neskelbtini) “ ir pagal tos pačios įmonės 2018-05-31 įsakymus dėl komandiruotės į Lietuvą galėjo atvykti į Lietuvą dirbti pas pareiškėją, jie atitinka Užsieniečių teisinės padėties 58 straipsnio 12 dalies reikalavimus. Pareiškėja turėjo dokumentus, kurie šias aplinkybės pagrindė ir įrodė, tačiau atsakovė nevertinusi visų byloje pateiktų dokumentų, padarė klaidingas išvadas dėl pareiškėjos kaltės ir nepagrįstai priėmė nutarimą, kuriuo pareiškėją pripažino kalta pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalį.

Nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 609 str. reikalavimų bei teisės į gynybą.

Protokolas yra pasirašytas asmens, kuris neturėjo tam teisės.

Nurodo, kad S. R. nesupranta lietuvių kalbos, byloje nėra duomenų, kad jam buvo išaiškinta teisė turėti vertėją ir pasinaudoti jo paslaugomis.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo skundas yra visiškai nepagrįstas, todėl turi būti atmestas (e.b.l. 116-122). Nurodė, kad nesutinka su skundo pagrindais ir jame išdėstytais motyvais ir mano, kad VDI Vilniaus skyrius tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo pažeidimo bylą bei įvertinęs visas aplinkybes tinkamai skyrė baudą (finansinę sankciją) juridiniam asmeniui. Pažymi, kad VDI Vilniaus skyrius įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalies nuostatas, kadangi iš subrangovo, Estijos Respublikos įmonės „B. B.“ OU pareikalavus pateikti trečiosios šalies (Ukrainos Respublikos) piliečių S. L., O. B., V. K., M. K. įdarbinimo dokumentų, nurodytų Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje, nesiėmė priemonių jų teisingumui patikrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau - UTPĮ) 58 straipsnio 6 punktu užsieniečiai turėjo būti Estijos Respublikos įmonės „B. B.“ nuolatiniais darbuotojais šios įmonės atsiunčiamais laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir apdrausti socialiniu draudimu.

Nurodo, kad Estijos Respublikos įmonė „B. B.“ nebūdama 4 Ukrainos piliečių darbdavė neturėjo teisės net jų komandiruoti į Lietuvos Respubliką.

Nurodo, kad bylos nagrinėjimo dieną, t. y. 2018 m, liepos mėn. 20 d., atvykęs į VDI įmonės atstovas S. R. pateikė jau kitus dokumentus, t. y. Ukrainos įmonės OOO „(duomenys neskelbtini)“ įsakymus dėl 4 Ukrainos piliečių komandiravimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo įvertintini kritiškai, nes minėti įsakymai, siunčiantys minėtus 4 Ukrainos piliečius dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parašyti 2018 m. gegužės 31 d., kuriuose nurodyta, kad darbuotojai dirbs nuo 2018 m. birželio 1 d., o 2018 m. liepos 13 d. pateikti Estijos įmonės „B. B.“ įsakymai yra 2018 m. birželio 4 d., ir juose nurodyta, kad minėti 4 Ukrainos piliečiai siunčiami į komandiruotę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018-06-05 iki 2018-06-26. Atsakovas mano, kad tiek Estijos Respublikos įmonės „B. B. " pateikti 4 Ukrainos piliečių komandiruočių įsakymai, tiek Ukrainos Respublikos įmonės OOO „(duomenys neskelbtini)" komandiravimo įsakymai prieštarauja vienas kitam, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl jų tikroviškumo. Nurodo, kad iš įsakymų galima suprasti, jog pirmiausia 2018-05-31 Ukrainos Respublikos įmonė OOO „(duomenys neskelbtini)" komandiravo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 Ukrainos Respublikos piliečius (nuo 2018-06-01), o vėliau, t. y. Estijos įmonė 2018-06-04 įsakymais komandiravo tuos pačius 4 Ukrainos piliečius į UAB „(duomenys neskelbtini)" (nuo 2018-06-05 iki 2018-06-26), todėl pateiktus dokumentus vertintina kritiškai.

Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad minėti 4 Ukrainos Respublikos piliečiai komandiruoti teisėtai, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų. Prieštaringų dokumentų gausa kaip tik įrodo, kad pareiškėjas bandė suklaidinti tiek atsakovą, tiek dabar Teismą ir tokiu būdu pateisinti savo versiją. Pažymi, kad nei protokolo surašymo metu, nei bylos nagrinėjimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė 2018-05-30 įsakymų apie komandiruotės atšaukimą, šie dokumentai buvo pateikti tik Teismui teikiant skundą, kas atsakovui kelia didelių abejonių dėl tų dokumentų tikroviškumo.

Pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ VDI Vilniaus teritoriniam skyriui pranešimo apie trečiojoje valstybėje įsteigtos įmonės atsiųsto laikinai dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje užsieniečio darbą įmonėje, nėra pateikusi, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neinformavo VDI apie iš trečiosios šalies (Ukrainos) komandiruojamus į jų įmonę darbuotojus, nes jie buvo komandiruoti iš Estijos įmonės „B. B.“, kaip ir 2018 nu liepos 2 d. paaiškino į VDI Vilniaus skyrių atvykęs įmonės atstovas S. R. bei kaip patvirtino estijos įmonės „B. B.“ įsakymai dėl komandiravimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Šalies argumentai

Pažymi, kad pareiškėjas skunde nurodė, kad jį atstovauja jos direktorius S. P., tačiau iš tikrųjų pareiškėją atstovavo ir protokolą pasirašė S. R., kuris yra pareiškėjos vadybininkas. Pažymi, kad finansinė sankcija, pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalį skiriama juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne konkrečiam fiziniam asmeniui.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas S. R. nesupranta rusų kalbos ir paaiškina, kad VDI patikrinimo metu darbo inspektoriai T. M. ir G. K. bendravo su S. R. jam suprantama rusų kalba, tai matosi ir iš susirašinėjimo su įmonės atstovu S. R. ir protokolo surašymo metu, ir nutarimo priėmimo metu, kol S. R. nepasišalino viduryje bylos svarstymo. Pažymi, kad bendravimas su S. R. rusų kalba vyko sklandžiai, jis su darbo inspektoriais laisvai kalbėjo, pateikė savo ranka rašytinį, laisva valia išreikštą paaiškinimą, kurį jis rašydamas iš pradžių rašė lietuvių kalba (vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, įmonės pavadinimas parašyti lietuvių kalba), o pats paaiškinimas parašytas jau rusų kalba, kas tik patvirtina, kad S. R. moka puikiai rašyti ir lietuvių kalba.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad buvo nesilaikyta ANK 568 straipsnio 2 dalies nuostatų ir paaiškina, kad S. R. tiek patikrinimo, tiek protokolo surašymo ir bylos nagrinėjimo metu buvo užtikrinta teisė bendrauti kalba, kurią jis moka, t. y. rusų kalba, ir dėl to vertėjo paslaugomis naudotis nereikėjo.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais. Nurodė, kad buvo atliekamas statybvietės patikrinimas dėl saugaus darbo reikalavimų laikymosi ir buvo nustatytos nelegalaus darbo aplinkybės. Įmonės vadovas atvykti į darbo inspekciją buvo kviečiamas siunčiant pranešimus įmonės registracijos adresu- (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad minėtu adresu yra registruota virš šimto įmonių. Visus dokumentus teikdavo bei į darbo inspekciją atvykdavo S. R.. Įmonės vadovas S. P. yra Ukrainos pilietis, dėl jo buvimo Lietuvoje nieko nebuvo žinoma. Nurodė, kad šiuo metu juridinių asmenų registre vadovu nurodytas jau kitas asmuo. Su S. R. buvo bendraujama rusų kalba.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018-07-20 nutarimo Nr. NUĮPBJ 0498 (toliau - ir Nutarimo), kuriuo pareiškėjai paskirta 3500 Eur bauda, nustačius, kad pareiškėja, būdama rangove, pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalies nuostatas, kadangi iš subrangovės Estijos Respublikos įmonės “B. B.” OU, pareikalavus pateikti trečios šalies (Ukrainos) piliečių S. L., O. B., V. K., M. K. įdarbinimo dokumentų, nurodytų Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje, kopijų, nesiėmė priemonių jų teisingumui patikrinti (e.b.l. 45).

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, atsakovės atstovės paaiškinimais, nustatyta, kad VDI darbo inspektoriai 2018-06-14 10.00 val. pradėjo patikrinimą statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), ir tyrimo veiksmų protokole išvardino statybvietėje dirbusius asmenis (be kita ko, Ukrainos piliečius) (e. b. l. 44–45). Patikrinimo metu UAB “(duomenys neskelbtini)” statybos darbų vadovas A. Z. pateikė rašytinį paaiškinimą, nurodydamas, kad pagal subrangos sutartį objekte dirba UAB “(duomenys neskelbtini)” ir UAB “(duomenys neskelbtini)” bei nurodė, kad tuo metu UAB “(duomenys neskelbtini)” dirba trys žmonės, UAB “(duomenys neskelbtini)” du žmonės (e.b.l. 51). 2018-07-02 VDI paėmė rašytinius paaiškinimus iš pareiškėjo vadybininko S. R. (e.b.l. 52-53). Duodamas paaiškinimus asmuo nurodė, kad jis dirba firmoje “(duomenys neskelbtini)”. Nurodė, kad į jo pareigas įeina medinių gaminių pirkimas- pardavimas, visas sutartis pasirašo direktorius. Nurodė, kad kiek jam žinoma darbininkai iš Ukrainos atvyko į komandiruotę pirmiausia į Estiją, po to pagal direktoriaus nurodymą, atvyko į Lietuvą į komandiruotę, nurodė, kad doklumentų jis nematė, tačiau nurodė, kad firmos vadovybė žadėjo juos atsiųsti. Nurodė, kad statybose vadovavo ir nurodymus davė A. Z. UAB “(duomenys neskelbtini)”. Darbo užmokestį jie gavo kompanijoje I. U..

VDI 2018-07-13 surašė pareiškėjai Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ 0965-0002 apie tai, kad pareiškėja, būdama rangove ir atstovaujama direktoriaus S. P., pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalies nuostatas, kadangi iš subrangovo Estijos Respublikos įmonės “B. B.” OU, pareikalavus pateikti trečios šalies (Ukrainos) piliečių S. L., O. B., V. K., M. K. įdarbinimo dokumentų, nurodytų Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje, kopijų, nesiėmė priemonių jų teisingumui patikrinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 58 straipsnio 6 punktu, užsieniečiai turėjo būti Estijos Respublikos įmonės “B. B.” nuolatiniais darbuotojais šios įmonės atsiunčiamais laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir apdrausti socialiniu draudimu. Nurodyta, kad pažeidimas nustatytas 2018-06-14, apie 10.00 val. atsakovės darbo inspektoriams T. M. ir G. K. atlikus patikrinimą statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu atsakovei buvo pateikta darbuotojų darbo sutartys su Ukrainos įmone OOO „(duomenys neskelbtini) OOO „ (duomenys neskelbtini)“ komandiruotės į Estiją dokumentai, pasų kopijos, Ukrainos pensijų fondo pažymos, Estijos Respublikos įmonės „B. B.“ įsakymai dėl komandiruotės į Lietuvą Ukrainos piliečiams, rangos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „B. B.“ OU.

Ginčijamu Nutarimu, atsižvelgiant į pažeidimo bylos 302973864 nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, analogiškas nurodytoms 2018-07-13 Įstatymo pažeidimo protokole Nr. UĮPPJ 0965-0002, už Įstatymo 56 straipsnio 7 dalies dispozicijoje numatytą administracinį teisės pažeidimą pareiškėjai paskirta 3500 Eur bauda (e.b.l. 31–33). Nagrinėjant bylą nebuvo nustatytos sunkinančios bei lengvinančios aplinkybės bei skiriant piniginę baudą (finansinę sankciją) mažesnę nei numatytas vidurkis, buvo įvertinta, kad pažeidimo padarymas susijęs su netinkamu įmonės darbo organizavimu bei į tai, kad nenustatyta sunkinančių aplinkybių.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant skundžiamo VDI 2018-07-20 Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, visų pirma, būtina įvertinti jo atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui (toliau- VAĮ), be kita ko, sudarančio prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, nustatančio viešojo administravimo principus, garantuojančio asmenų teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą, įtvirtinančio kitas viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams.

Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą. Šio straipsnio 2 dalis nustato kam taikomos įstatyme nustatytos darbo rinkos paslaugos ir užimtumo rėmimo priemonės, tarp kurių ir darbdaviai, kurių nuolatinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, ir darbdaviams fiziniams asmenims, kurie yra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai (4 punktas).

Užimtumo įstatymo 55 straipsnis nustato, kad nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka Valstybinė darbo inspekcija vadovaudamasi jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje; 2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu darbdavys, nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį dirbti tam tikro darbo, yra subrangovas, tiesioginis jo rangovas yra subsidiariai atsakingas už šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą, išskyrus atvejį, kai jis raštu iš subrangovo pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Jeigu rangovas ar kiti subrangovai žinojo apie tai, kad darbdavys yra nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį, jie taip pat yra subsidiariai atsakingi už šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą. Subsidiari rangovo ar kitų subrangovų atsakomybė reiškia tai, kad tiek šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, tiek nelegaliai dirbęs trečiosios šalies pilietis turi teisę nukreipti savo piniginį reikalavimą į juos ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai suėjo jų piniginio reikalavimo darbdaviui terminas, tačiau darbdavys jų piniginio reikalavimo nepatenkino arba patenkino nevisiškai. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija taip pat skiria baudą rangovui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį, išskyrus atvejį, kai rangovas raštu iš subrangovo pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Tokie patys veiksmai, padaryti rangovo, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą rangovui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį.

Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 58 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu jis yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės nuolatinis darbuotojas, šios įmonės atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką, ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje.

Iš ginčijamo Nutarimo turinio nustatyta, jog atsakovė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalies nuostatų pažeidimą konstatavo dėl to, kad pareiškėja iš Estijos Respublikos įmonės “B. B.” prieš darbų pradžią nepareikalavo pateikti trečiosios šalies (Ukrainos) piliečių įdarbinimo dokumentų, nurodytų Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje, kopijų.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovui protokolo surašymo metu buvo pateiktos Ukrainos piliečių S. L., O. B., V. K., M. K. komandiruotės dokumentai į Estijos Respublikos įmonę „B. B.“, nurodytų Ukrainos piliečių darbo sutartys su Ukrainos įmone OOO “(duomenys neskelbtini) “, jų pasų kopijos bei Estijos Respublikos įmonės „B. B.“ komandiruotės į Lietuvą įsakymai, rangos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir „B. B.“ OU. Minėtų dokumentų pagrindu buvo padaryta pagrįsta išvada, kad Ukrainos piliečius S. L., O. B., V. K., M. K. į Lietuvą komandiravo Estijos įmonė „B. B.“.

UAB „(duomenys neskelbtini) “, būdama rangovu pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalies nuostatas, kadangi iš subrangovo, Estijos Respublikos įmonės „B. B.“ OU pareikalavus pateikti Ukrainos piliečių įdarbinimo dokumentų, nurodytų Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies kopijų, nesiėmė priemonių jų teisingumui patikrinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 58 straipsnio 6 punktu užsieniečiai turėjo būti Estijos Respublikos įmonės „B. B.“ nuolatiniais darbuotojais šios įmonės atsiunčiamais laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir apdrausti socialiniu draudimu. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad Estijos Respublikos įmonė „B. B.“ nebūdama Ukrainos piliečių S. L., O. B., V. K., M K darbdavė neturėjo teisės jų komandiruoti į Lietuvos Respubliką.

Aplinkybę, kad Ukrainos piliečiai S. L., O. B., V. K., M. K. pas pareiškėją dirbti komandiravo būtent Estijos įmonė „B. B., o ne minėtų Ukrainos piliečių darbdavys Ukrainos įmonė „(duomenys neskelbtini)“, patvirtino įmonės atstovas S. R. savo 2018 m. liepos 2 d. VDI pateiktame paaiškinime bei pagrįsta Estijos Respublikos įmonės ,,B. B.“ komandiravimo įsakymais į UAB „(duomenys neskelbtini) “ bei OOO „(duomenys neskelbtini) “ įsakymais, kuriais Ukrainos darbuotojai S. L., O. B., V. K., M. K. buvo komandiruoti į Estijos Respublikos įmonę „B. B.“.

Teismo vertinimu atsakovas pagrįstai bylos nagrinėjimo dieną 2018-07-20 pareiškėjo įmonės atstovo S. R. pateiktus dokumentus, t. y. Ukrainos įmonės OOO „ (duomenys neskelbtini)“ įsakymus dėl Ukrainos piliečių S. L., O. B., V. K., M. K. komandiravimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvertintino kritiškai. Įsakymai, siunčiantys Ukrainos piliečius S. L., O. B., V. K., M. K. dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini) “ parašyti 2018-05-31, juose nurodyta, kad darbuotojai dirbs nuo 2018-06-01. Tuo tarpu 2018-07-13 pateikti Estijos įmonės „B. B.“ įsakymai priimti 2018-06-04 ir juose nurodyta, kad minėti Ukrainos piliečiai S. L., O. B., V. K., M. K. siunčiami į komandiruotę į UAB „(duomenys neskelbtini “ nuo 2018-06-05 iki 2018-06-26. Iš įsakymų galima suprasti, kad pirmiausia 2018-05-31 Ukrainos Respublikos įmonė OOO „(duomenys neskelbtini)" komandiravo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ keturis Ukrainos Respublikos piliečius (nuo 2018-06-01), o vėliau, t. y. Estijos įmonė 2018-06-04 įsakymais komandiravo tuos pačius keturis Ukrainos piliečius į UAB „(duomenys neskelbtini)" (nuo 2018-06-05 iki 2018-06-26). Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas Subrangos sutartį dėl rangos darbų atlikimo objekte adresu (duomenys neskelbtini) (objekte, kuriame buvo atliktas patikrinimas) su UAB “(duomenys neskelbtini)” sudarė tik 2018-06-04, o tuo tarpu pareiškėjas su OOO „(duomenys neskelbtini)“ Susitarimą dėl subrangos darbų atlikimo objekte pasirašė jau 2018-05-30, kuomet pareiškėjas dar net nebuvo susitaręs dėl rangos teisinių santykių. Todėl pagrįstai darytina išvada, kad tiek Estijos Respublikos įmonės „B. B. " pateikti Ukrainos piliečių komandiruočių įsakymai, tiek Ukrainos Respublikos įmonės OOO „(duomenys neskelbtini)" komandiravimo įsakymai prieštarauja vienas kitam ir kyla pagrįstos abejonės dėl jų tikroviškumo. Dokumentai vertintini kritiškai dar ir dėl to, kad nei protokolo surašymo metu bei bylos nagrinėjimo metu pareiškėja atsakovui nepateikė OOO „(duomenys neskelbtini)" 2018-05-30 įsakymo Nr. 30052018-01 apie S. L., O. B., V. K., M. K. komandiruotės pasibaigimą nuo 2018-05-30 dėl darbų B. B. objekte pabaigimo (e.b.l 27), kuris buvo pateiktas teismui kartu su skundu. Ši aplinkybė taipogi sudaro pagrindą abejoti pareiškėjo teikiamų dokumentų tikroviškumu.

Pateiktų įsakymų prieštaringumas sudarė pagrindą išvadai, jog pareiškėjas neįsitikino, kad Ukrainos Respublikos piliečiai S. L., O. B., V. K., M. K. komandiruoti į Lietuvą teisėtai, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų. Prieštaringų dokumentų teikimas įrodo, kad pareiškėjas bandė suklaidinti atsakovą.

Pareiškėja nurodo, kad Ukrainos piliečiai S. L., O. B., V. K., M. K., būdami Ukrainos įmonės OOO „(duomenys neskelbtini)“ nuolatiniais darbuotojais, esant sudarytai 2016-03-11 sutarčiai tarp pareiškėjos ir įmonės OOO „(duomenys neskelbtini)“ (e.b.l. 29) ir pagal OOO „(duomenys neskelbtini)“ 2018-05-31 įsakymus dėl komandiruotės į Lietuvą, galėjo atvykti į Lietuvą dirbti pas pareiškėją, kadangi jie atitinka Užsieniečių teisinės padėties 58 straipsnio 12 dalies reikalavimus. Nurodo, kad pareiškėja turėjo dokumentus, kurie šias aplinkybės pagrindė ir įrodė.

Pažymėtina, kad jau ankščiau pasisakyta dėl nurodytų dokumentų prieštaringumo, įvertinat ir tą aplinkybę, kad pareiškėjas Subrangos sutartį dėl rangos darbų atlikimo objekte adresu (duomenys neskelbtini), su UAB “ (duomenys neskelbtini)” sudarė tik 2018-06-04, kai tuo tarpu OOO „(duomenys neskelbtini)“ jau 2018-05-31 priima įsakymus dėl komandiruotės į Lietuvą, nurodant, kad darbai pradedami 2018-06-01.

Pareiškėja neigdama nelegalų darbą remiasi ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 58 straipsnio 12 dalyje numatyta išlyga, kad užsienietis yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos ir ne mažiau kaip 6 mėnesius vykdančios steigimo dokumentuose nurodytą veiklą įmonės nuolatinis darbuotojas šios įmonės atsiunčiamas laikinai, ne ilgiau kaip vieneriems metams, dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo kaip specialistas pagal turimą profesinę kvalifikaciją, jeigu šis užsienietis siunčiančioje užsienio valstybės įmonėje dirba ne mažiau kaip pastaruosius 3 mėnesius, tuo laikotarpiu buvo ir komandiruotės į Lietuvos Respubliką laikotarpiu lieka apdraustas socialiniu draudimu toje užsienio valstybėje.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintu 2018 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu EV-153 „Dėl informavimo apie trečiojoje valstybėje įsteigtos įmonės atsiųsto laikinai dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje užsieniečio darbą tvarkos aprašo “ (toliau- Aprašas) 3 ir 4 punktais Įmonė Lietuvos Respublikoje, į kurią atsiųstas laikinai dirbti užsienietis pagal tarp šios įmonės ir trečiojoje valstybėje įsteigtos įmonės sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo kaip specialistas pagal turimą profesinę kvalifikaciją, pateikia užsieniečio darbo funkcijos atlikimo vietos Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui nustatytos formos pranešimą apie užsieniečio darbą (toliau - pranešimas). Pranešimas elektroninėmis priemonėmis, faksu arba paštu turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo užsieniečio darbo pradžios įmonėje, į kurią užsienietis atvyko. Atsakovas nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ VDI Vilniaus teritoriniam skyriui pranešimo apie „trečiojoje valstybėje įsteigtos įmonės atsiųsto laikinai dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje užsieniečio darbą įmonėje“, nėra pateikusi, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neinformavo VDI apie iš trečiosios šalies (Ukrainos) komandiruojamus į jų įmonę darbuotojus, nes jie buvo komandiruoti iš Estijos įmonės „B. B.“, kaip ir 2018 nu liepos 2 d. paaiškino į VDI Vilniaus skyrių atvykęs įmonės atstovas S. R. bei kaip patvirtino estijos įmonės „B. B.“ įsakymai dėl komandiravimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pareiškėja pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalies nuostatas, kadangi nesiėmė priemonių Ukrainos piliečių įdarbinimo teisingumui patikrinti. Jeigu asmuo yra atleistas nuo leidimo dirbti įsigijimo (pvz. komandiruoti darbuotojai), rangovas (subrangovas) turi pareikalauti darbuotojo darbo sutarties ir dokumento patvirtinančio darbuotojo socialinį draustumą toje šalyje, iš kurios darbuotojas komandiruojamas, šiuo atveju tokie dokumentai VDI nebuvo pateikti. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 7 dalimi rangovui, kuris raštu nepareikalavo nurodytų dokumentų, taikoma finansinė sankcija už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Finansinė sankcija, tai Užimtumo įstatyme numatyta bauda juridiniam asmeniui, skiriama VDI nutarimu, tai nėra administracinė nuobauda, tai represinio pobūdžio priemonė, taikoma už teisės pažeidimus ir sukelianti neigiamus turtinius padarinius.

Pareiškėja nurodo, kad ją atstovauja įmonės direktorius S. P., tuo tarpu tyrimo metu pareiškėją atstovavo ir protokolą pasirašė S. R., kuris yra tik įmonės vadybininkas, tačiau atsakovas neįsitikino jo atstovavimo tinkamumu bei neapklausė įmonės vadovo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo patikrinimo metu vyriausiajam darbo inspektoriui T. M. ir G. K., 2018 m. birželio 14 d. atliekant patikrinimą statybvietėje ((duomenys neskelbtini)) dalyvavo būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas S. R., kuris prisistatė esantis UAB „ (duomenys neskelbtini)“ atstovu, jis vėliau bendravo ir teikė dokumentus vyriausiajam darbo inspektoriui T. M. iš įmonės elektroninio pašto iš kurio ir buvo teikiami visi tyrimui reikalingi dokumentai. Į laiškus adresuotus įmonei atsakė UAB “(duomenys neskelbtini)” atstovas S. R.. Valstybinio socialinių draudimo fondo valdybos duomenimis UAB “(duomenys neskelbtini)” yra tik du darbuotojai: direktorius S. P. ir vadybininkas S. R., kuris ir atstovavo įmonę VDI bei teikė visą informaciją ir minėtus dokumentus. Atsakovo atstovė nurodė, kad pranešimai pareiškėjai buvo siunčiami įmonės registracijos adresu, tačiau įmonės vadovas S. P., kuris yra Ukrainos pilietis, pas atsakovą kviečiamas neatvyko. Todėl teismo vertinimu pareiškėjas buvo pasirinkęs, kad jį atstovauja būtent S. R., kuris ir teikė visus dokumentus inspekcijai bei atvykdavo duoti paaiškinimus. Tai, kad įmonei pritaikius ekonominę sankciją pareiškėjas neigia minėto asmens atstovavimo tinkamumą, laikytina tik jo ginybine pozicija, nesudarančia pagrindo konstatuoti atlikto tyrimo neteisėtumą.

Protokolo turinys atitinka reikalavimus, nurodytus ANK 609 straipsnio 1 dalyje, t.y. jame nurodyta surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusių asmenų pareigos, vardas, pavardė, duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, atsakomybę už nusižengimą nustatantis įstatymo straipsnis. Protokole pareiškėja informuota apie atsakomybėn traukiamo asmens teises ir pareigas pagal Įstatymo 36, 37, 37¹, 38 str. Taigi, pareiškėjai labai aiškiai buvo suformuluotas kaltinimas, ji turėjo galimybę gintis, dalyvaujant jos atstovui nagrinėjant bylą, tačiau, kaip nustatyta į nagrinėjimą bylos buvo atvykęs S. R., kuris iš bylos nagrinėjimo pasišalino. Todėl traktuoitina, kad įmonė nurodytą asmenį laikė teisėtu atstovu bei jis veikė įmonės vardu. Į. P. turinį ANK 609 straipsnių nuostatų kontekste, darytina išvada, kad jis atitinka esminius administracinio nusižengimo protokolui keliamus reikalavimus, būtinus nustatytam Užimtumo įstatymo pažeidimui ištirti.

Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad tyrimo metu buvo pažeistos ANK 568 straipsnio 2 dalies nuostatos, kadangi S. R. nesupranta lietuvių kalbos ir jam nebuvo užtikrintas vertimas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad patikrinimo metu darbo inspektoriai T. M. ir G. K. bendravo su S. R. jam suprantama rusų kalba, tai patvirtina ir susirašinėjimas su įmonės atstovu S. R.. Tyrimo metu S. R. pateikė savo ranka rašytą, laisva valia išreikštą paaiškinimą, kuris iš pradžių rašytas lietuvių kalba (vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, įmonės pavadinimas), o pats paaiškinimas parašytas rusų kalba, kas patvirtina, kad S. R. moka rašyti ir lietuvių kalba. S. R. tiek patikrinimo, tiek protokolo surašymo ir bylos nagrinėjimo metu buvo užtikrinta teisė bendrauti kalba, kurią jis moka, t. y. rusų kalba, ir dėl to vertėjo paslaugomis naudotis nereikėjo.

VDI priimdama Nutarimą tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, paskirta bauda nėra per griežta, ji proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka baudų skyrimo pagrindus.

Teismas, įvertinęs skundžiamo Nutarimo atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, keliamies individualiam administraciniam aktui, konstatuoja, kad atsakovo priimtas Nutarimas pareiškėjos atžvilgiu šiuos reikalavimus atitinka – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos konkrečios Užimtumo įstatymo nuostatos, kurios nustato nelegalaus darbo draudimą, nurodyti pareiškėjos veiksmai, kuriais pasireiškė nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjos atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl teismas neturi pagrindo jį naikinti. Nutarimas visiškai atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus ANK 618 straipsnyje. Nenustatyta, kad priimant skundžiamą Nutarimą, buvo pažeistos materialinės, bei procesinės teisės normos, šis nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad VDI teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Užimtumo įstatymo nuostatas. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais.

Pareiškėja skunde išdėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Nutarimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė