Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. V., A. V., J. G., Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarė I. M., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjas nuo 2016 m. nuolatos nepertraukiamai gyvena tėvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, jog butą, kaip paveldėtą turtą, po tėvo mirties toliau faktiškai valdo ir naudoja. Pareiškėjo tėvas I. V. testamento nebuvo surašęs, todėl savo valios dėl palikimo neišreiškė. Pareiškėjas yra palikėjo I. V. sūnus ir pirmosios eilės įpėdinis pagal įstatymą, kuris palikimą jau yra priėmęs faktinio valdymo būdu. Tėvui I. V. mirus 2017 m. gegužės 12 d., pareiškėjas toliau nuolat tęsdamas gyvenimą tėvų namuose jį tvarkė, rūpinosi kaip savo turtu, nepertraukiamai realiai šį turtą valdo, naudoja, prižiūri iki šios dienos. Tėvui mirus, dėl menkų teisinių žinių nesuprato, kad reikia kreiptis dėl palikimo priėmimo. Manė, kad jis savaime priėmė palikimą ir papildomi formalumai yra nebūtini, tačiau paaiškėjo, kad atsirado būtinybė notarine tvarka susitvarkyti palikimo priėmimą. Pareiškime nurodyta ir kol kas neišsisprendusi faktinė situacija trukdo pareiškėjui, kaip teisėtam paveldėtojui, užbaigti palikimo priėmimo procedūrą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. V. yra palikėjo I. V. pirmos eilės įpėdinis – sūnus (b. l. 6). 2017 m. gegužės 12 d. I. V. mirė (b. l. 8). Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad I. V. vardu 1992 m. birželio 12 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 5-18855 pagrindu yra įregistruota nuosavybės teisė į butą, (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 31). Iš Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarės I. M. pateiktos paveldėjimo bylos matyti, jog po palikėjo I. V. mirties 2017 m. gegužės 12 d., palikimą pareiškimais priėmė J. V. (I. V. sutuoktinė) ir A. V. (I. V. sūnus) (b. l. 12, 33-47).

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise.

Pareiškėjo V. V. nurodytas aplinkybes, kad po tėvo mirties jis liko gyventi bute, prižiūrėjo butą, tvarkė ir naudojo kaip savo, patvirtina pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą bei Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad V. V. nuo 2016 m. balandžio 7 d. iki šiol yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Suinteresuoti asmenys A. V., J. G., mirusio I. V. vaikai, savo atsiliepime į pareiškimą patvirtino, po I. V. mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyventi pareiškėjas V. V. ir suinteresuoti asmenys J. V. ir J. G. Suinteresuoti asmenys A. V. ir J. G. nurodė, kad pareiškėjo prašymui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą neprieštarauja.

Pažymėtina, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimas (taip pat ir priimant palikimą faktinio valdymo būdu) yra laikomas universaliu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Taigi teismas daro išvadą, kad pareiškėjas priėmė dalį I. V. palikimo, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka nei nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimą ir palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, darytina išvada, kad pareiškėjo pareiškimas yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas V. V. po tėvo I. V., mirusio 2017 m. gegužės 12 d., mirties priėmė jo palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Dėl kreipimosi dėl civilinių bylų sujungimo

CPK 136 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai jose nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Suinteresuotas asmuo J. G. teigia, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose pagal jos pareiškimą yra užvesta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ji teikė analogišką pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, todėl mano, jog tikslinga pareiškėjo V. V. nagrinėjamą civilinę bylą prijungti prie civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) byloje dalyvaujantys asmenys yra tie patys, tačiau byla dar nėra paskirta nagrinėti. Esant nurodytoms aplinkybėms, nors nurodytos bylos yra tarp tų pačių šalių ir tokio paties pobūdžio teisinių santykių, įvertinus civilinės bylos proceso stadiją bei atliktus procesinius veiksmus, darytina išvada, kad sujungus šias civilines bylas nebūtų pasiekti civilinių bylų sujungimo instituto tikslai (greitesnis ir efektyvesnis bylos nagrinėjimas), bylos nėra susijusios tiek, kad jų nebūtų įmanoma nagrinėti atskirai. Taigi pripažintina, kad nėra pagrindo kreiptis dėl civilinių bylų sujungimo CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, todėl suinteresuoto asmens J. G. prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136, 259, 268, 270, 443, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2017 m. gegužės 12 d., mirties priėmė jo palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Suinteresuoto asmens J. G. prašymą dėl kreipimosi dėl civilinių bylų sujungimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.