- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- e2YT-2090-1139/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00750-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ilona Rimkuvienė
- Pareiškėjas
- E. B., V. V.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. B. ir V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. B., D. J. ir V. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai E. B. ir V. V. kreipėsi į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai faktiškai praėdami valdyti, yra priėmę savo motinos A. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pagal testamentą.
Pareiškėjai nurodo, kad jie yra (duomenys neskelbtini) mirusios A. B. vaikai ir įpėdiniai pagal testamentą, sudarytą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono 1-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodo, jog A. B. ir jos sutuoktinis V. B. (miręs (duomenys neskelbtini)) gyvendami santuokoje bendrai buvo įgiję nekilnojamąjį turtą – statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Tėvui mirus, jo turtą paveldėjo A. B., o 2011 m. ji taip pat iš valstybės išpirko 0,2953 ha ploto posodybinį sklypą tuo pačiu adresu. (duomenys neskelbtini) testamentu A. B. išreiškė valią visą savo turtą padalinti dviem savo vaikams, t. y. pareiškėjams. Nurodo, jog žinodami apie motinos testamentą buvo įsitikinę, jog į notarą turi kreiptis per 6 mėnesius nuo motinos mirties. Pareiškėja nuo 2010 m. gyveno kartu su motina, ją palaidojo ir po jos mirties liko gyventi. Pareiškėjai abu kartu, bendru sutarimu, užvaldė jiems mamos paliktą turtą, pasidalino kilnojamuosius daiktus, susitarė dėl pastatų ir žemės valdymo. Todėl nekyla abejonių, kad jie faktiškai pradėdami valdyti priėmė savo motinos palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad VĮ „Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių paliktojo turto priėmimą valdyti, todėl tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. B. palikimo perėjimą valstybei bei neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. B. paliktojo turto priėmimą valdyti, todėl neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.
Suinteresuoti asmenys A. B., V. B. ir D. J. patvirtino, jog gavo teismo siųstus dokumentus ir nurodė, kad sutinka su pareikštu reikalavimu ir pretenzijų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Teismas vertina bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjų E. B. ir V. V. tėvai A. B. ir V. B. susituokė (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje jie įgijo nekilnojamąjį turtą: statinius esančius adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjų tėvui V. B., pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, V. B. turtą paveldėjo A. B.. Kuri kaip matyti pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, 2011 m. spalio 19 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) A. B. testamento matyti, kad po jos mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), jai priklausantis namų valdos 0,2953 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) ir jame esantį gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) paliekamas dukteriai V. V. ir sūnui E. B.. Testamente taip pat nurodyta, kad V. V. įpareigojama palaidoti mamą ir V. V. taip pat paliekamas visas kitas turtas, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kur beatsirastų. Iš Lietuvos Respublikos Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro 2022 m. balandžio 7 d. rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad dėl A. B. palikimo į notarų biurą niekas nesikreipė, bylą neužvesta. Iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, jog V. V. paskirta laidojimo pašalpa už A. B.. Iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Šerkšnėnų seniūnijos 2022 m. balandžio 4 d. pažymos apie faktinę gyvenamąją vietą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog V. V. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Pažymoje taip pat nurodoma, kad ji prižiūrėjo ir slaugė savo seną mamą A. B. iki jos mirties. Seniūnijos atstovai ne kartą lankėsi šeimoje ir gali patvirtinti šį faktą.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjų mama A. B. mirė (duomenys neskelbtini) Po pareiškėjų mamos A. B. mirties liko palikimas. Kaip nurodo pareiškėjai, žinodami apie testamentu išreikštą motinos valią, buvo įsitikinę, kad į notarą kreiptis dėl palikimo priėmimo privalo per 6 mėnesius. Taip pat nurodo, kad nuo 2010 m. V. V. pastoviai gyveno su motina, o E. B. taip pat dažnai lankėsi pas ją, padėjo su ūkio darbais, teikė kitą pagalbą. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Šerkšnėnų seniūnijos (duomenys neskelbtini) pažyma. Taip pat pareiškėjai nurodo, jog žinodami apie motinos valią, išreikštą testamente, jie bendru sutarimu užvaldė jiems mamos paliktą turtą, pasidalino kilnojamuosius daiktus, susitarė dėl pastatų ir žemės valdymo. Tačiau kaip matyti iš notarų biuro pranešimo, niekas po pareiškėjų motinos A. B. mirties pareiškimų dėl palikimo priėmimo nepadavė.
Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Paminėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad po palikėjos A. B. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmė niekas nesikreipė. Vis tik, atsižvelgus į bylos eigoje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjų pareiškime išdėstyti teiginiai patvirtina, jog pareiškėjai E. B. ir V. V., faktiškai pradėdami valdyti, priėmė savo motinos A. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, be to, ginčo šioje byloje dėl palikimo priėmimo nėra, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjų E. B. ir V. V. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdami valdyti priėmė savo motinos A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.