Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus atstovei L. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Marijampolės savivaldybės administracijos pareiškimą dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo, suinteresuoti asmenys E. L., A. L., Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoto asmens Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus atstovė prašė pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimu E. L. pripažinta neveiksnia; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartimi jos globėja ir turto administratore paskirta A. L..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnyje asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 str. 5 d., įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d.) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir pasikeitusį teisinį reguliavimą, teismo sprendimas pripažinti E. L. neveiksnia keistinas ir ji pripažintina neveiksnia tik atitinkamose srityse, nes visiškas neveiksnumas pagal naują teisinį reguliavimą negalimas. Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, kad nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. birželio 4 d. sprendimu E. L. neveiksnia pripažinta dėl jai diagnozuotos ligos sunkus protinis atsilikimas. Bylos nagrinėjimu metu, siekiant nustatyti ar pasikeitė jos sveikatos būklė po sprendimo, kuriuo ji pripažinta neveiksnia, 2018 m. liepos 4 d. nutartimi paskirta psichiatrinė ekspertizė. 2018 m. gruodžio 4-2019 m. sausio 9 d. ekspertizės akte pateikta išvada, jog E. L. nėra pasveikusi; jai diagnozuota įgimta silpnaprotystė - sunkus protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus (F 72.0); ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus savitvarkos įgūdžių sritį, kurioje iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti.

Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, kad E. L. psichikos sutrikimas egzistuoja nuolat ir yra progresuojantis, o jos sveikatos būklė negerėja, teismas pripažįsta, jog veiksnumo ribojimas darbo teisinių santykių srityje jai nėra aktualus, nes dirbti ji iš esmės negali (nustatytas darbingumas 0,25 procentai) dėl psichikos sutrikimo pobūdžio. Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, riboti veiksnumą šeimos ir politinių santykių srityse prieštarautų Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, nes tai yra asmeninės teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą – globėją.

Taip pat nėra prasmės riboti E. L. veiksnumą gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu negalima tapti vien tik savo asmeniniu sprendimu, todėl nėra grėsmės, kad šioje srityje ji galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims, jeigu jos veiksnumas nebūtų apribotas. Asmens tinkamumą eiti globėjo ar rūpintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad E. L. pagal savo sveiktos būklę galėtų būti paskirta kito asmens globėju (rūpintoju) ar notaro patvirtina sutartimi būtų paskirtas pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui su turima medicinine psichikos sutrikimo diagnoze.

Įvertinus bylos aplinkybes konstatuotina, kad sprendimas, kuriuo E. L. pripažinta neveiksnia, keistinas ir ji pripažintina neveiksnia turtinių santykių srityse - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, su daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; asmeninių neturtinių santykių srityse - sveikatos priežiūros srityje - kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.; ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių srityje – savitvarkos įgūdžių sritis (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 str. 1 d., CK 2.10 str., Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-742 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo 10 p.).

E. L. pripažinus neveiksnia aukščiau išvardintose srityse, šiose srityse jai nustatytina globa ir skirtina globėja; aukščiau nurodytoje srityse, kuriose E. L. pripažinta ribotai veiksnia, jai nustatytina rūpyba ir skirtina rūpintoja (CK 3.238 str. 1 d., 3.239 str. 1 d., 3.242 str. 1 d., CPK 468 str. 4 d.). Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartimi E. L. globėja ir turto administratore paskirta A. L.. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad A. L. paskyrimas globėja ir rūpintoja neatitiktų E. L. interesų, todėl srityse, kuriose E. L. nustatytina globa, jos globėja paliktina A. L.; srityse, kuriose E. L. pripažinta ribotai veiksniu, rūpintoja skirtina A. L.; A. L. paliktina ir turo administratore (CPK 3 str. 1 ir 7 d., 178 – 179 str., 185 str., 468 – 469 str.; CK 3.240-3.244 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 468 - 469 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2009 m. birželio 4 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-500-301/2009 ir pripažinti E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, su daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje.

Pakeisti 2009 m. birželio 4 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-500-301/2009 ir pripažinti E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių srityje – savitvarkos įgūdžių srityje.

Nustatyti E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globą turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, su daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje; jos globėja ir turto administratore palikti A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) rūpybą asmeninių neturtinių santykių srityje – savitvarkos įgūdžių srityje, jos rūpintoja paskirti A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.