- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-11
- Bylos Nr.
- ATP-905-658/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00229-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Pažeidėjas
- L. S.
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, nedalyvaujant apeliantui- L. S. ir protokolą surašiusios Institucijos- Kaišiadorių rajono policijos komisariato atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. S. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarimo L. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu L. S. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 127 str. 3 d. ir nubaustas 4 500 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams už tai, kad jis 2014-04-15, 15.21 val. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) 39,15 km., vairavo transporto priemonę – automobilį „VOLVO S80“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio koncentracija 1,66 prom. ± 5 proc.), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į geležinkelio pervažos įrengimus ir apgadino juos bei savo vairuojamą automobilį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 133 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde L. S. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Nurodo, jog teismas išnagrinėjo bylą apeliantui nedalyvaujant, nors jis prašė atidėti bylos nagrinėjimą ir pateikė dokumentus, įrodančius negalėjimo dalyvauti posėdyje priežastį (medicininius dokumentus, įrodančius pareiškėjo ligą (nedarbingumą)). Mano, kad teismas nepagrįstai pareiškėjo nedalyvavimo posėdyje priežastį pripažino nesvarbia. Nurodo, jog visais atvejais jis pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir gydytojo išduotą pažymą forma 027/a bei nedarbingumo pažymėjimą, todėl buvo įsitikinęs, kad tai pakankamas įrodymas, jog negali dalyvauti posėdyje. Apie tai, kad turi pateikti kitokios formos pažymą, pareiškėjui nebuvo žinoma. Dėl šių aplinkybių mano, kad teismas pasielgė nesąžiningai, o išnagrinėjęs bylą pareiškėjui nedalyvaujant, priėmė neteisėtą nutarimą. Teismas neišsiaiškino visų bylai svarbių aplinkybių, neanalizavo ir neteisingai vertino surinktus įrodymus, vadovavosi tik administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytais teiginiais, neišklausė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir tuo pažeidė ATPK 284 str. 1 d. nuostatas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į L. S. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato laikinai einanti viršininko pareigas R. Ž. (toliau-Institucija) prašo skundo netenkinti. Teigia, jog L. S. piktybiškai vengė atvykti į posėdžius, posėdis buvo atidėtas penkis kartus. Taip pareiškėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Institucijos manymu, administracinis teisės pažeidimas įrodytas surinkta administracine medžiaga, nuobauda paskirta teisingai. Nutarimas priimtas vadovaujantis teisėtumo ir nešališkumo principais.
L. S. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šios normos pripažįstant L. S. kaltu padarius ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą, nepažeistos, pritaikytos tinkamai. Teismas išsamiai išanalizavo surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos ir motyvuotos.
Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad L. S. kaltė padarius ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą įrodyta šių duomenų visuma, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 3-4), Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK VPS PB patrulio R. B. 2014-04-15 tarnybiniame pranešime (b. l. 5), 2014-05-14 eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 6), asmens blaivumo testo šaknelėje (b. l. 7), 2014-04-15 transporto priemonės apžiūros akte ir transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte (b. l. 11-12), 2014-04-15 administracinio sulaikymo protokole, fotonuotraukose (b. l. 19-20) užfiksuotais duomenimis ir kita bylos medžiaga.
Iš patrulio R. B. tarnybinio pranešimo (b. l. 5) matyti, jog 2014-04-15 apie 15.42 val. buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, t. y., kad ties geležinkelio pervaža (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties teritorijoje automobilis „Volov S80“ atsitrenkęs į kelio atitvarus, sugadino geležinkelio pervažos įrenginius ir buvo sustojęs ant bėgių. Įvykio vietoje automobilyje prie vairo sėdėjo asmuo, kuris pateikė vairuotojo pažymėjimą, išduotą L. S. vardu. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus – visiškai nesiorientavo aplinkoje, iš burnos skido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, apie įvykį nieko negalėjo paaiškinti, net ir pristatytas į PK nesugebėjo pūsti į alkotesterį, todėl buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą, kol išsiblaivys, kad jam būtų galima surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Šiame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtina kiti bylos duomenys - eismo įvykio vietos schema (b. l. 6) ir fotonuotraukos (b. l. 19-20) bei transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 11), kuriuose užfiksuota automobilio padėtis po pažeidimo bei automobilio ir pervažos įrenginių sugadinimai, o taip pat pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto vairavimo (b. l. 10), iš kurio matyti jog L. S. buvo nušalinamas nuo vairavimo iki išblaivėjimo, bei administracinio sulaikymo protokolas (b. l. 17) ir asmens blaivumo testo šaknelė (b. l. 7), kurie patvirtina, kad L. S. buvo nušalintas nuo vairavimo dėl neblaivumo, buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą, kad išblaivėtų, o patikrinus blaivumą po 7 val. po įvykio buvo nustatytas 1,66 prom. neblaivumas. Kaip matyti iš bylos duomenų, L. S. iš karto po įvykio iš įvykio vietos buvo pristatytas į policijos įstaigą, patalpintas į laikino sulaikymo kamerą, todėl jokių objektyvių galimybių tuo laiku vartoti alkoholio neturėjo, o patikrinus jo blaivumą praėjus 7 val. po įvykio jis buvo vis dar neblaivus, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kas leidžia neabejoti patrulio R. B. tarnybiniame pranešime nurodytoms aplinkybėms, kad L. S. iš karto po įvykio akivaizdžiai buvo neblaivus, o taip pat vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį būdamas akivaizdžiai neblaivus, būdamas ne mažesnio kaip vidutinio girtumo būklėje. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, jis buvo surašytas sekančią dieną po įvykio, t. y. 2014-06-16, kai L. S. buvo prablaivėjęs ir pakankamai orientavosi aplinkoje. Jis savo ranka aiškiai bei rišliai protokole nurodė, jog dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Be to, kaip matyti iš visos bylos medžiagos, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką visus duomenis suprato teisingai, todėl neabejotina, jog ir kitas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, o būtent inkriminuojamą pažeidimą, jo požymius (kad vairavo transporto priemonę neblaivus, pažeidė KET 14p., 133 p. reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis bei geležinkelio pervažos įrenginiai) L. S. suprato, dėl inkriminuoto pažeidimo sutiko ir kaltę pripažino. Visi šie duomenys tarpusavyje susiję ir sudaro nuoseklią bei logišką įrodymų grandinę, patvirtinančią administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidimo padarymo faktines aplinkybes, todėl konstatuojam, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad L. S. 2014-04-15, 15.21 val. (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini) 39,15 km., vairavo transporto priemonę – automobilį „VOLVO S80“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio koncentracija 1,66 prom. ± 5 proc.), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į geležinkelio pervažos įrengimus ir apgadino juos bei savo vairuojamą automobilį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 133 p. reikalavimus ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 3 d. kaip kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens.
Administracinė nuobauda L. S. skirta teisingai. Skiriant administracinę nuobaudą vadovautasi ATPK 20 straipsnyje numatytais nuobaudos tikslais, tinkamai įvertinos nuobaudos skyrimui reikšmingos aplinkybė, numatytos ATPK 30 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad L. S. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių, keliančių grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir žmonių gyvybei bei sveikatai, pažeidimu padaryta turtinė žala didelė – daugiau nei 20 000 Lt (b. l. 30-31), nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (L. S. administracinio teisės pažeidimo protokole kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau jis ne kartą anksčiau baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 8-9), kas L. S. neigiamai charakterizuoja kaip eismo dalyvį, apibūdina jį, kaip asmenį, linkusį pažeidinėti Kelių eismo taisykles, aukštesniojo teismo nuomone, siekiant administracinės nuobaudos tikslų, pagrįstai L. S. skirta sankcijos vidurkį atitinkanti nuobauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Apeliacinio skundo argumentai dėl pažeistų apelianto procesinių teisių būti išklausytam teismo, nepagrįsti ir atmetami. Konstatuojama, jog L. S. procesinės teisės nepažeistos, byla išnagrinėta ir nutarimas teisėtai ir pagrįstai priimtas L. S. nedalyvaujant. ATPK 272 straipsnis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui suteikia teisę dalyvauti nagrinėjant bylą teisme, tačiau taip pat numato, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant byla gali būti išnagrinėta, jeigu teismas pripažįsta asmens neatvykimo priežastis nesvarbiomis. Šiuo atveju byla išnagrinėta nedalyvaujant L. S. tik po to, kai apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog jo nedalyvavimo teisme priežastys nėra svarbios. Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. S. net keletą kartų prašė atidėti bylos nagrinėjimą, pasižadėdavo dalyvauti kituose posėdžiuose, tačiau taip į posėdžius ir neatvykdavo, pateikdavo vis naują prašymą atidėti bylos nagrinėjimą bei nedarbingumo pažymėjimo kopiją ir 027/a formos išrašą apie ligą (b. l. 34-35, 43-46, 53-54, 61-64, 68-70). Iš pateiktų duomenų matyti, jog visais atvejais L. S. nustatyta iš esmės ta pati diagnozė, tačiau gydymo būdai, būklė nenurodyti, tik nurodoma, jog tęsiamas ambulatorinis gydymas. Pažymėtina, jog pateisinama nedalyvavimo teismo posėdyje priežastimi laikoma tokia liga, dėl kurios asmuo negali dalyvauti teismo posėdyje, nes vien tik pats ligos ar nedarbingumo faktas dar nepatvirtina, kad asmuo negali dalyvauti teisme. Todėl šis faktas nustatomas ir patvirtinamas specialia pažyma, skirta pristatyti ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui, kurios forma patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 4 d. įsakymu NR. V-989 „Dėl statistinės apskaitos formos Nr. 094-1/A „MEDICININĖ PAŽYMA DĖL NEATVYKIMO Į IKITEISMINIO TYRIMO ĮSTAIGĄ, PROKURATŪRĄ AR TEISMĄ“ patvirtinimo“, o ne formos 027/a išrašu iš medicininių dokumentų, kuriuos nuolat pateikdavo pareiškėjas. Apie pareigą pateikti tokią pažymą teismas pareiškėją informavo dar 2014-06-02 pranešimu (b. l. 48) bei pakartotinai 2014-06-09 pranešimu (b. l. 56), nepaisant to, pareiškėjas ir toliau teikė tuos pačius prašymus ir dokumentus, vis nurodydamas, kad kitame posėdyje jis pasirengęs dalyvauti, nors taip ir neatvykdavo į posėdžius. Tai rodo akivaizdų pareiškėjo piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, todėl apylinkės teismas pagrįstai, remdamasis visais anksčiau aptartais duomenimis, sprendė, jog pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, piktybiškai vengia atvykti į teismą, jo neatvykimo priežastis laikė nesvarbiomis ir išnagrinėjo bylą pareiškėjui nedalyvaujant. Svarbu pažymėti ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas maksimaliai padėti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui įgyvendinti jo teisę būti išklausytam surengė žodinį bylos nagrinėjimą. Buvo skiriami net trys posėdžiai, tačiau apeliantas nei į vieną iš jų neatvyko. Apeliacinės instancijos teismas raštu išaiškino apeliantui jo teisę atvykti pačiam, ar bylą vesti per gynėją, prašė pateikti įrodymus, dėl ko jis negali atvykti į posėdžius (b.l. 90, 96), tačiau apeliantas jokių savo neatvykimą pateisinančių įrodymų nepateikė, į posėdžius neatvyko. Tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš esmės dar kartą patvirtina, jog prašymai atidėti posėdžius ir nurodymas, jog L. S. juose pageidauja (pageidavo) dalyvauti yra ne noras sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, o tik siekis vilkinti bylos nagrinėjimą.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Pagrindo nutarimą naikinti ir bylą perduoti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo nėra, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarimą nepakeistą ir L. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.