Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Gintautas Kaulakis Baudžiamoji byla Nr. 1A-433-348/2015;

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Teisminio proceso Nr. 1-06-0-00502-2015-2;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Tomui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, nuteistajam A. A., gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Aldonos Vitkauskienės apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nuosprendžio,

kuriuo A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 str. perkvalifikavus iš BK 241 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė už šį nusikaltimą paskirta – 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d. ši laisvės atėmimo bausmė iš dalies pridėta prie 2014-07-04 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės – 6 mėnesių ir 5 dienų laisvės atėmimo bausmės ir galutinė subendrinta bausmė A. A. paskirta – 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015 m. sausio 22 d. Kol nuosprendis įsiteisės A. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nuspręsta jį suimti paskelbus nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo buvo nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atviroje kolonijoje 2-me sektoriuje, esančioje Pravieniškių II kaime Kaišiadorių rajone, atvirosios kolonijos sąlygomis, 2015-01-01 apie 12val., vadovaujantis Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2014-05-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta dienotvarke, buvo laikinai išleistas iki 2015-01-01 18 val. pasivaikščiojimui už pataisos namų – atvirosios kolonijos ribų į Pravieniškių II kaimo gyvenvietę, tačiau nustatytu laiku be svarbios priežasties į pataisos namus negrįžo, kol 2015-01-08 apie 14.21 val. buvo sulaikytas pareigūnų Pravieniškių I-je gyvenvietėje Kaišiadorių rajone ties geležinkelio pervaža.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas tokius kaltinamojo A. A. veiksmus kvalifikavo kaip nusikaltimą, numatytą BK 242 str. - kaip nuteistojo ir atliekančio laisvės atėmimo bausmę negrįžimas be svarbios priežasties į įkalinimo vietą. Ikiteisminio tyrimo metu tokie kaltinamojo A. A. veiksmai buvo kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 241 str. 1 d. – kaip asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę pabėgimas iš laikymo vietos (kalinio pabėgimas), tačiau apylinkės teismas sprendė, kad tokia kaltinamojo veiksmų kvalifikacija nėra teisinga.

Skunde teigiama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 22 d. nuosprendžiu A. A. veiką nepagrįstai kvalifikavo pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 242 str. 1 d. ir tuo pačiu paskyrė aiškiai per švelnią bausmę.

Prokurorė nurodo, kad savavališkai, be leidimo palikus laisvės atėmimo vietos teritoriją, t. y. atsidūrus už pataisos namų tvoros ar sienos, ar už nustatytos atvirosios kolonijos ribos, prokurorės teigimu, jau iš esmės realizuojama pagrindinė kalinio pabėgimo sudėties objektyvioji pusė. Skunde nurodoma, kad Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje nuteistieji atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau dalis nuteistųjų bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis. Skunde nurodoma, kad šios kategorijos nuteistieji pagal 2014-05-02 Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą dienotvarkę, gali nuo 12 val. iki 18 val. išeiti iš pataisos namų pastato į Pravieniškių II gyvenvietę, tačiau privalo atvykti atsižymėti į Kontrolės paleidimo postą. Skunde prokurorė nurodo, jog nereikia galvoti, kad tokie nuteistieji gali tuo metu išvykti į namus, į Kauną ar Vilnių ir t.t. Prokurorės teigimu, A. A. nebuvo išleistas už pataisos įstaigos ribų. Jis privalėjo būti nustatytoje teritorijoje, kiekvieną valandą iki 18 val. atsižymėti Kontrolės paleidimo punkte Nr. 1, tačiau to nepadarė ir pabėgo. Skunde taip pat teigiama, kad tai, jog nuteistasis A. A. po 7 parų sugalvojo grįžti į pataisos įstaigą, prokurorės teigimu, gali turėti reikšmės skiriant bausmę, tačiau ne kvalifikuojant nusikalstamą veiką.

Prokurorė skunde taip pat teigia, kad esminis skirtumas tarp veikos numatytos BK 242 str. ir veikos numatytos BK 241 str. 1 d. yra tai, kad kaltininkas yra laikinai išleistas. Pabėgimo atveju kaltininkas nėra laikinai išleistas, nes jis tik pagal galiojančią dienotvarkę gali laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje, o pagal BK 242 str. dispoziciją, kaltininkas, pataisos namų direktoriaus įsakymu, laikinai išleidžiamas kažkur nuvykti ir jeigu be svarbios priežasties negrįžta iki nustatyto laiko, tokia jo veika bus kvalifikuojama pagal BK 242 str.

Skunde taip pat pažymėta, kad BK 241 str. 1 d. sankcijoje nurodytos dvi galimos bausmės rūšys – areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. A. A. anksčiau teistas 4 kartus, nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, per bausmės atlikimo laiką padarė 5 nustatytos tvarkos ir režimo pažeidimus, nei karto neskatintas, todėl, prokurorės teigimu, teismo skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra akivaizdžiai per švelni.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės Aldonos Vitkauskienės apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str., teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą ir skundžiamą teismo nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas nuosprendį byloje pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ištyrė nuteistojo veiksmų subjektyviosios pusės turinį ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo A. A. veiksmai atitinka BK 242 str. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Taigi, skundžiamame nuosprendyje neteisingai išspręsti nuteistojo A. A. veiksmų kvalifikavimo bei bausmės skyrimo klausimai, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Dėl veikos kvalifikavimo.

Skundžiamu nuosprendžiu A. A. nuteistas pagal BK 242 str., kuris numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Iš apeliacinio skundo matyti, kad prokurorė nesutinka su tokia nusikalstamos veikos kvalifikacija ir prašo A. A. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 241 str. 1 d.

Asmens veiksmų neteisėtumą, realizuojant BK 241 str. numatyto nusikaltimo sudėtį, apibūdinantis požymiai yra tai, kad už jo laikymo vietos ribų asmuo atsiduria savavališkai, t.y. neturėdamas tam teisėto pagrindo ir leidimo.

Nusikaltimo, numatyto BK 241 str. 1 d., objektyvioji pusė pasireiškia aktyviais veiksmais. Kaltininkas, neturėdamas teisėto pagrindo ir leidimo, savavališkai palieka sulaikymo, suėmimo, o aptariamu atveju – laisvės atėmimo vietą. Savavališkai, be leidimo palikus laisvės atėmimo vietos teritoriją t. y., atsidūrus už pataisos namų tvoros ar sienos, ar už nustatytos atvirosios kolonijos ribos, jau iš esmės realizuojama pagrindinės kalinio pabėgimo sudėties objektyvioji pusė. Dalis nuteistųjų Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis. Šios kategorijos nuteistieji pagal 2014-05-02 Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą dienotvarkę, poilsio bei švenčių dienomis gali nuo 12 vai. iki 18 vai. išeiti iš pataisos namų pastato į Pravieniškių -2 gyvenvietę, tačiau privalo atvykti atsižymėti į Kontrolės praleidimo Nr.l postą 13-ą val., 14-ą val. 15-ą val., 16-ą val. 17-ą valandą.(b. l. 6-8 ) Iš bylos medžiagos matyti, kad yra nustatytos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos ribos, su kuriomis nuteistasis A. A. buvo pasirašytinai supažindintas (b. l. 3). Pažymėtina, kad priešingai nei teigiama apylinkės teismo nuosprendyje, nuteistasis A. A. nebuvo išleistas už pataisos namų ribų – jis privalėjo būti nustatytoje teritorijoje (pasirašytinai supažindintas su ribomis), kiekvieną valandą iki 18 vai. atsižymėti Kontrolės praleidimo punkte Nr. L, tačiau to nepadarė ir pabėgo.

Nusikaltimo, numatyto BK 241 str. 1 d., subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta savo procesinę teisinę padėtį, žino jam paskirtą bausmę, tačiau savavališkai pasišalina iš laisvės atėmimo vietos. Kalinio pabėgimas – trunkamasis nusikaltimas. Nusikalstama veika nutrūksta, kai pabėgęs asmuo sulaikomas ar pats sugrįžta į laisvės atėmimo vietą, iš kurios pabėgo, arba atvyksta į teisėsaugos institucijas ir prisipažįsta pabėgęs. Tai, kad nuteistasis A. A. po 7 parų nusprendė grįžti į pataisos įstaigą, reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikacijai neturi.

Sutinkamai su apeliacinio skundo argumentu, pažymėtina, kad nusikaltimo, numatyto BK 242 str. (Vengimas atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę ar sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą), dispozicijoje nurodyta: „ Tas, kas <...> būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo ar kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo <...>”. Esminis skirtumas tarp šios nusikalstamos veikos ir veikos, numatytos BK 241 str.l d., yra tai, kad kaltininkas yra laikinai išleistas. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis A. A. nebuvo laikinai išleistas už pataisos įstaigos ribų. Jis pagal galiojančią pataisos namų denotvarkę, poilsio ir švenčių dienomis gali laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje. Savavališkai, be leidimo palikus įkalinimo įstaigos teritoriją, t. y. atsidūrus už tvoros ar sienos ar už nustatytos atvirosios kolonijos ribos, iš esmės realizuojama pagrindinės kalinio pabėgimo sudėties objektyvioji pusė.

Dėl bausmės.

Kadangi nuteistojo A. A. nusikalstama veika perkvalifikuojama į kitą baudžiamojo įstatymo straipsnį, todėl iš naujo spręstinas nuteistajam skirtinos bausmės klausimas. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nuteistasis A. A. tiesiogine tyčia padarė baigtą, nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką A. A. padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. A. A. pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, pats savanoriškai vyko į pataisos namus. Kaip teisingai vertino apylinkės teismas, tai laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.) Tačiau atsižvelgtina, kad A. A. anksčiau teistas keturis kartus (du teistumai nėra išnykę). Pataisos įstaigos administracijos A. A. charakterizuojamas neigiamai, turi penkias galiojančias drausmines nuobaudas, nei karto neskatintas. Tai rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą A. A. skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Dėl advokato išlaidų.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam A. A. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 20,27 Eur. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.). BPK 51 str. 3 d. numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į šias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas bei į nuteistojo A. A. turtinę padėtį sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam A. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistojo neišieškotinos.

Dėl visų aukščiau paminėtų aplinkybių, apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 ir punktais,

nusprendžia:

Kaišiadorių rajono miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nuosprendį pakeisti:

A. A. veiką iš BK 242 straipsnio perkvalifikuoti į 241 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 241 straipsnio 1 dalį A. A. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės - 2 mėnesių 22 dienų dalį, ir A. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių 22 (dvidešimt dviem) dienom, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo iš nuteistojo A. A. atmesti.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.