Kauno apygardos teismo nutartis

2014-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-550-594-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-30
Bylos Nr.
1A-550-594-2014
Teisminio proceso Nr.
1-23-1-00129-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Antanaitis (pirm.), Algerdas Urbšys, Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
E. B.
Advokatai
Loreta Daukšienė
Kategorijos

Teisėjas Bronislovas Liatukas Baudžiamoji byla Nr. 1A-550-594-2014

Pranešėjas Albinas Antanaitis Proceso Nr. 1-23-1-00129-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Agnei Ramanauskienei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, nuteistajam E. B., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pagal BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos, jas dalinai sudedant, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis 2013-08-28 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės – 6 mėnesiai ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 4 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2013-08-28.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad 2013-02-08, apie 16.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), kieme, atvirai iš nukentėjusiosios mažametės K. V. V. rankų pagrobė jos motinai nukentėjusiajai V. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5320 „E. M.“ su SIM kortele bendros 400 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajai V. V. 400 Lt turtinę žalą.

Be to, jis nuteistas pagal BK 180 str. 2 d. už tai, kad 2013-02-08, apie 16.05 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo laiptinėje, grasindamas tuojau pat panaudoti fizinį smurtą – sumušti mažametę K. V. V., pareikalavo, kad ši įleistų jį į jos motinai priklausantį butą, tokiu būdu įbauginęs mažametę K. V. V., šiai atrakinus duris, neteisėtai įsibrovė į V. V. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame tęsdamas smurtinius veiksmus, naudodamas fizinį smurtą, nutempė mažametę K. V. V. į jos kambarį ir ranka pastūmė ant lovos, K. V. V. gulint ant lovos, pradėjo smaugti mažametę K. V. V., spausdamas kaklą chalato diržu, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą iš buto pagrobė V. V. priklausančius daiktus – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2760“ 100 Lt vertės, nežinomos markės mobiliojo ryšio telefoną, neturintį materialinės vertės, fotoaparatą „Samsung“ 250 Lt vertės, fotoaparatą „Fuji film S1000“ 640 Lt vertės, elementų kroviklį 20 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajai V. V. 1010 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Skunde jis teigia, teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai padarė išvadą, kad jis padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. Tokią išvadą teismas grindė vien tik nukentėjusiosios parodymais, visiškai nekreipdamas dėmesio į jo parodymus, kad telefono jis iš nukentėjusiosios negrobė, nes toje vietoje nebuvo susitikęs su nukentėjusiąja, tai grįsta tik nukentėjusiosios parodymais. Neaišku, kodėl nukentėjusioji nesikreipė į policiją, jei jis iš jos pagrobė telefoną. Nuteistasis pripažįsta, kad buvo susitikęs su nukentėjusiąja pas ją bute ir ji jam tuos daiktus už tylėjimą atidavė pati, jis jų nevogė ir tai patvirtina liudytojo D. K. parodymai. Nuteistasis teigia, kad nukentėjusiosios atžvilgiu smurtas nebuvo naudojamas, o jei jis būtų smaugęs ją chalato diržu, tai ant jo turėtų būti likę jo pirštų antspaudai, bet tokių įrodymų nėra. Ekspertai nenustatė V. jokių padarytų sužalojimų. Už įsibrovimą į butą jis nuteistas taip pat remiantis nukentėjusiosios parodymais, nors jos parodymai yra nevienodi. Teisme ji aiškino, kad ji atrakino duris ir įėjo į butą, o nuteistasis įėjo paskui ją ir ji nieko nesakė. Vėliau ji aiškino, kad jis įsmuko jai iš paskos ir parodė, kad jis sakė „įleisk mane“, o ji atsakė „palauk“. Be to, iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad jis buvo į butą įleistas gera valia ir tai atitinka paties apelianto parodymus, kad jis buvo pakviestas pačios nukentėjusiosios, tačiau teismas netyrė aplinkybės, kad nukentėjusioji buvo parašiusi savo adresą jam SMS žinute, nebuvo paimtos SMS išklotinės. Be to, nukentėjusioji parodė, kad ji savo gyvenamosios vietos jam nesakė, bet tuomet kaip apeliantas galėjo atsirasti prie jos buto. Tai rodo, kad nukentėjusioji sako netiesą, tikriausiai dėl to, kad bijo mamos. Nuteistasis taip pat mano, kad negalima remtis V. V. parodymais, nes jie išvestiniai – ji parodo tai ką jai pasakojo dukra, o kitų jo kaltės įrodymų byloje nėra.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas.

E. B. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d. ir 180 str. 2 d. teigdamas, kad jo kaltė šių nusikaltimų padaryme neįrodyta, o visus daiktus K. V. V. atidavė jam laisva valia. Tačiau sutikti su tokiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais negalima.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­dyje (nu­tar­tyje) iš­dės­ty­tos mo­ty­vuo­tos iš­va­dos dėl apeliacinio skun­do es­mės neturi būti su­prantamos kaip rei­ka­la­vi­mas pa­teik­ti de­ta­lų atsaky­mą į kiekvie­ną ar­gu­men­tą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar es­mi­nius ar­gu­men­tus. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. B. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 178 str. 2 d. ir 180 str. 2 d. yra įrodyta.

Pripažindamas E. B. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, nuosprendyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, tinkamai įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės ir tėra nuteistojo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl E. B. kaltės ir jų nekartoja.

Iš to seka, kad apeliacinio skundo motyvai, jog nukentėjusioji jį apkalba bijodama savo motinos, nors jis jokių nusikaltimų nepadarė, nes minimus daiktus nukentėjusioji K. V. V. atidavė jam pati, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Nukentėjusioji K. V. V. parodė, kad su E. B. susipažino per radijo stotį „Tau“ ir su juo bendravo telefonu, po to susitiko, o kai susitiko antrą kartą prie to paties apleisto pastato Petrašiūnuose, ji išsitraukė telefoną, nes gavo draugo žinutę, bet tuo metu E. B., paėmęs iš jos rankų telefoną, nubėgo link miesto. Ji taip pat nurodė, kad priėjusi prie savo buto durų ir rakindama duris pamatė E. B., kuris priėjęs prie jos pareikalavo įleisti, o jai įėjus į butą, įėjo ir E. B., ji išsigando, nes buvo netikėta, kad jis įėjo nekviestas ir prieš jos valią. Kai jis pasakė, kad jai trenks, ji nubėgo į savo kambarį, tuomet E. B. priėjo prie jos ir ją pastūmė, o ji nukrito ant lovos ir paėmęs netoliese buvusio chalato dirželį uždėjo jai ant kaklo ir ėmė smaugti, nuo ko ji lyg užmigo, užsimerkė, o kai atsigavo, jo bute jau nebuvo. Apžiūrėjusi butą pasigedo savo fotoaparato, iš sekcijos stalčius dingo senas telefonas, taip pat pastebėjo, kad nutraukti kolonėlių laidai, iš sekcijos paimtas pakrovėjas. Kai netrukus grįžo motina ji verkė ir papasakojo, kad iš jos pavogė telefoną, rodė dėmę ant kaklo, motina vėliau pasigedo ir savo telefono. Netikėti nukentėjusiosios K. V. V. parodymais pagrindo nėra, nes jos parodymai dėl esminių aplinkybių buvo nuoseklūs viso bylos tyrimo metu, tuo tarpu neesminiai nukentėjusios K. V. V. parodymų neatitikimai, įvertinus jos amžių, nėra pakankamu pagrindu abejoti jos parodymais ir padaryti kitokią išvadą dėl kaltės, nei, kad apylinkės teismo nuosprendyje.

Be to, jos parodymus patvirtina nukentėjusiosios V. V. ir kitų liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga. N. V. V. parodė, kad kai grįžo namo iš darbo, dukra verkė, po to pasakė, kad pažįstamas lauke atėmė telefoną. Kadangi duktė buvo su juodu golfu, penktadienį dėmės ant kaklo nepamatė, o šeštadienį pasigedo kito telefono, fotoaparato, pakrovėjo, tada liepė dukrai viską pasakyti. Duktė teigė, kad E. B. be jos leidimo įsibrovė į butą, o būdamas bute ją pastūmė, nuvertė ant lovos, smaugė jos kaklą dirželiu, nuo ko dukra prarado sąmonę, ji taip pat parodė žymę ant kaklo, atsiradusią nuo smaugimo, kurią matė teta ir dėdė. Be to, E. B. bandė paimti vaizdo grotuvą ar stiprintuvą, bet nepajėgė ištraukti laidų, todėl nutraukė laidą. Liudytoja J. Ž. parodė, kad vienu metu E. B. gyveno pas juos, kartą buvo atvažiavęs atiduoti skolas, po dar kartą atvažiavo ir atsivežė skaitmeninį fotoaparatą, dar turėjo ir telefoną, paprašė jos savo vardu parduoti fotoaparatą lombarde, o už gautus 200 litų kartu apsipirko. E. B. skolino D. K. telefoną, o kitą pasiliko sau, nes turėjo du. Liudytojas D. K., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai pagarsinti BPK 276 str. 1 d. 1 p. tvarka, parodė, kad E. B. yra jo pažįstamas, kurį buvo priėmęs gyventi pas save į namus. 2013 vasario 7 - 10 dienomis E. B. į namus buvo parsinešęs du fotoaparatus ir seną mobilų telefoną „Nokia“, kurį davė jam naudotis. Be to, 2013-05-21 specialisto išvadoje Nr. 20-4-(duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įvykio vietos apžiūros metu, bute, adresu T. M. g. 11-7, Kaune, surastas ir nuo garso kolonėlės nukopijuotas delno pėdsakas Nr. 2 yra paliktas E. B. kairės rankos delnu.

Aukščiau išdėstyti nukentėjusiųjų K. V. V., V. V. ir liudytojų J. Ž., D. K. parodymai, kuriuos tinkamai įvertino apylinkės teismas, taip pat rašytinė bylos medžiaga patvirtina faktą, kad E. B. nustatytu laiku ir vietoje namo kieme iš nukentėjusiosios K. V. V. rankų atvirai - jai matant, pagrobė mobiliojo ryšio telefoną, todėl skundžiamu nuosprendžiu jis pagrįstai nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., kadangi veikoje yra kvalifikuojantis požymis – atviras svetimo turto pagrobimas, todėl nepriklausomai nuo pagrobto turto vertės, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 str. 2 d.. Be to, byloje esančiais ir aukščiau aptartais įrodymais nustatyta ir tai, kad E. B., padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 178 str. 2 d., netrukus po to, dėl naujai kilusios tyčios, grasindamas tuojau pat panaudoti fizinį smurtą, prieš nukentėjusiosios K. V. V. valią neteisėtai įsibrovė į butą ir, panaudodamas fizinį smurtą iš buto pagrobė svetimą turtą, todėl E. B. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nuteistas ir pagal BK 180 str. 2 d., kadangi plėšimas įvykdytas įsibraunant į patalpą. Todėl apeliacinio skundo motyvai, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, juos grindė vien tik nenuosekliais nukentėjusiosios K. V. V. parodymais, tame tarpe išvestiniais V. V. parodymais, o jis nukentėjusiosios atžvilgiu smurto nenaudojo, ko nenustatė ir ekspertai, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Skunde taip pat teigiama, kad neaišku, kodėl nukentėjusioji nesikreipė į policiją, tačiau atsižvelgiant į nukentėjusiosios K. V. V. amžių (gim. 1999 m.), visiškai logiška, kad iš pradžių apie įvykį ji papasakojo savo motinai (pilnai viską papasakojo tik kitą dieną) ir tik tuomet, nes buvo savaitgalis, V. V. dėl įvykio kreipėsi į pareigūnus. Apeliantas teigia, kad jokių daiktų jis nevogė, ką patvirtina liudytojo D. K. parodymai, tačiau iš teisminio bylos nagrinėjimo pagarsintų iš šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad šio liudytojo parodymai E. B. kaltės nepaneigia. Skunde teigiama, kad teismas netyrė aplinkybės, jog nukentėjusioji buvo parašiusi savo adresą jam SMS žinute. Tačiau ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, nes net jei nukentėjusioji ir būtų parašiusi savo adresą jam SMS žinute, tai nesuteikė E. B. teisės prieš nukentėjusiosios valią, grasinant panaudoti fizinį smurtą, brautis į jos namus ir panaudojus fizinį smurtą pagrobti svetimą turtą.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteismi­nio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu būtų pa­daryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų su­var­žytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Apylinkės teismas tinkamai (kaip jau ne kartą paminėta šioje nutartyje) vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išva­das dėl nuteistojo kal­tės, bausmės rūšies, jos dy­džio, bausmių bendrinimo pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas moty­vavo. Įvertinus pamintas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu E. B. pagrįstai ir teisingai nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. ir 180 str. 2 d.. Nuosprendį naikinti ar keisti skundo motyvais pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Byloje gauti du Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštai, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos E. B., išlaidas iki 2014-06-26 ir 2014-09-04 atitinkamai sudaro 100 Lt ir 160 Lt. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintini.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Albinas AntanaitisTeisėjai Algirdas JaliniauskasAlgerdas Urbšys