- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-09
- Bylos Nr.
- 2A-515-212/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Laimutė Sankauskaitė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Ieškovas
- E. J.
- Atsakovas
- Medžiotojų būrelio „Vilnius“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal E. J. ieškinį atsakovui medžiotojų bureliui „Vilnius“ dėl trukdymų pašalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą, Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka, leisti jam medžioti atsakovo medžioklės ploto vienete, įpareigojant atsakovą: išduoti ieškovui iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 1 dienos imtinai, medžioklės metu galiojantį medžioklės lapą, atitinkantį Aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 su vėlesniais pakeitimais patvirtintas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, suteikiantį teisę ieškovui medžioti vieno mėnesio laikotarpį atsakovo turimame medžioklės ploto vienete, bei įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovui išduotus medžioklės lapus ne vėliau kaip per 5 dienas, nuo medžioklės lapo galiojimo termino pabaigos; išduoti ieškovui kartu su medžioklės lapu, iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 1 dienos imtinai licenciją medžiojamiems gyvūnams medžioti atsakovo turimame medžioklės ploto vienete, iš atsakovo turimų daugiau kaip po vieną vienos rūšies gyvūnų sumedžiojimui licencijų, gautų iš Aplinkos ministerijos, įpareigojant ieškovą grąžinti licenciją ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jos panaudojimo arba/ir ne vėliau kaip per 5 dienas nuo licencijos galiojimo termino pabaigos; atsakovui priėmus sprendimą organizuoti medžiokles su varovais, įpareigoti atsakovą per tris dienas nuo sprendimo priėmimo, registruotu laišku, raštu pranešti ieškovui apie numatomas medžiokles su varovais, nurodant jų datas ir vietą, o ieškovui atvykus į medžioklę įtraukti jį į medžioklės lapą ir leisti dalyvauti medžioklėje; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įeina į atsakovo medžioklės plotų teritoriją. Pagal Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ieškovas turi teisę medžioti visame atsakovo nuomuojamame medžioklės plotų vienete, į kurį patenka jo nuosavybės teise priklausanti teritorija.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 22 d sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovą sudaryti sąlygas ieškovui Medžioklės įstatymo ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka kartu su medžiotojų būrelio „Vilnius” nariais medžioti visame medžiotojų būrelio „Vilnius” valdomame medžioklės plotų vienete, į kurį patenka ieškovo nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, tačiau ne dažniau kaip kas trečioje ir nerečiau nei vieną kartą per mėnesį medžiotojų būrelio „Vilnius” organizuojamoje bet kurios rūšies medžioklėje, šalims paliekant teisę susitarti dėl dažnesnio ieškovo dalyvavimo medžiotojų būrelio „Vilnius” organizuojamose medžioklėse; priteisė iš atsakovo ir ieškovo po 21 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Teismas nustatė, kad atsakovas naudoja 11 412,23 ha medžioklės plotą, į kurį įeina ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis 1,2600 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui priklausantis medžioklės plotas suskirstyti į keturis plotus, t.y. Pakalnių miškas, Pučekų miškas, Daumėnų miškas, Velykių ir Ministro krūmai, kuriems paskirti medžioklės vadovai. Pakalnių miškui medžioklės vadovu paskirtas P. S., Pučekų miškui paskirtas medžioklės vadovu K. B., Daumėnų miškui - R. K., o Velykių ir Ministro krūmams - J. Ž.. Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas tik vienam medžioklės plotų naudotojui ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Todėl Medžioklės įstatymo 13 str. 1 d. numatyta žemės savininko teisė yra įgyvendinama tik prisijungiant prie medžioklės plotų vienetų naudotojų organizuojamų medžioklių, kurios organizuojamos giežtai laikantis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, tačiau nesuteikiant žemės savininkui specialių, tik medžioklės plotų vienetų naudotojams priklausančių teisų ir pareigų, išskyrus tas kurias privačios žemės savininkas įgijo išduodant medžiotojo bilietą. Priešingu atveju būtų pažeisti Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai.
Medžiotojų įstatymo 8 str. numato, kad medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos vadovaujantis medžioklėtvarkos principais, užtikrinant racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų medžiojimą, taip pat kad būtų išvengta didesnės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žmogaus ūkinės veiklos objektams. Medžioklės plotų vienetas turi apimti ne mažiau kaip 1 000 ha vientisų medžioklės plotų. Įstatymas taip pat numato, kad medžioklės plotų vienetų ribos gali būti keičiamos, o medžioklės plotų vienetai gali būti sudaromi iš keliems savininkams nuosavybės teise priklausančių skirtingų medžioklės plotų. Todėl teismas darė išvadą, kad Medžiotojų įstatymo 13 str. 1 d. įtvirtinta konkretaus privačios žemės sklypo savininko teisė „susitarus” kartu su medžioklės plotų naudotojais, medžioti visuose medžioklės plotų vienetuose, į kuriuos patenka jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, atskirų privačios žemės sklypo savininkų atžvilgiu, priklausomai nuo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kuris patenka į medžioklės vienetą, ploto, lokalizacijos, apsodinimo, miškingumo, reljefo ir kitų individualių savybių, gali įgyti skirtingą turinį. Medžioklės ploto vieneto naudotojas, privačios žemės sklypo savininkui išreiškus valią pasinaudoti jam suteikiama įstatymo 13 str. 1 d. numatyta teise, neturi teisės atsisakyti sudaryti susitarimą (sutartį), nustatantį šios teisės įgyvendinimo sąlygas. Įstatymo numatyta privačios žemės sklypo savininko, turinčio medžiotojo bilietą, teisė, susitarus su medžioklės plotų naudotojais, Medžioklės įstatymo ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka medžioti kartu su medžioklės plotų naudotojais, apima jo teisę medžioti visame atsakovo valdomame medžioklės plotų vienete, į kurį patenka jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas.
Ieškovo asmeninės nuosavybės teisė valdomas žemės sklypas sudaro tik 0,011 % viso atsakovo valdomo medžioklės ploto vieneto. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nėra burelio „Vilnius“ narys ir neturi pareigos rūpintis būrelio valdomo medžioklės ploto vieneto priežiūra bei atlikti kitų medžiotojo būrelio nario pareigų, jo asmeninės nuosavybės teisė valdomas žemės sklypas patenka tik į vieną iš keturių atsakovo naudojamo medžioklės ploto vieneto suskirstytą dalį, ieškovo asmeninės nuosavybės teisė valdomo žemės sklypo individualias savybes (lokalizacija, apsodinimas, miškingumas, reljefas ir kitos savybės) bei kitas bylos metu nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad šalių interesų pusiausvyrą atitinka tokios Medžioklės įstatymo 13 str. 1 d. numatytos ieškovo teisės įgyvendinimo sąlygos, pagal kurias ieškovui suteikiama teisė kartu su atsakovo nariais medžioti visame jo valdomame medžioklės plotų vienete, tačiau ne dažniau kaip kas trečioje ir nerečiau nei vieną kartą per mėnesį atsakovo organizuojamoje bet kurios rūšies medžioklėje, šalims paliekant teisę susitarti tik dėl dažnesnio ieškovo dalyvavimo atsakovo organizuojamose medžioklėse.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-04-22 sprendimą pakeisti – patenkinti ieškinį visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje ieškovo teisė medžioti yra suvaržyta, t. y. jam suteikta teisė medžioti ne dažniau kaip kas trečioje medžioklėje. Teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas reglamentuojančias ieškovo teisę medžioti, o atsakovo pareigą užtikrinti jo teisės įgyvendinimą. Mano, kad ieškinyje pateiktas reikalavimas visiškai atitinka įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus ir realiai užtikrina ieškovo teisę medžioti. Tam, kad ieškovas galėtų realizuoti savo teisę medžioti atsakovo ploto vienete, kaip numato Medžioklės įstatymo 13 str. 1 d., atsakovas turi išduoti ieškovui galiojantį medžioklės lapą ir medžiojamų gyvūnų licencijas. Medžioklės metu medžiotojas privalo laikytis tam tikrų reikalavimų, medžioklės taisyklių, nepriklausomai nuo to ar jis medžioja vienas ar su kitais medžiotojais. Be to, medžioklėje gali dalyvauti tiek vienas asmuo, tiek keli asmenys ir joks norminis aktas nereglamentuoja kiek kartų per mėnesį ar per kitą terminą turi būti medžiojama. Nesutinka su teismo motyvu, kad ieškovo teisė į medžioklę gali būti ribojama jo turimo nuosavybės teise žemės sklypo dydžio ir medžioklės ploto vieneto santykiu. Įstatymu nenumatyta, kad žemės savininko teisės gali būti ribojamos atsižvelgiant į jo turimo nuosavybės teise žemės sklypo plotą. Mano, kad teismo 2010-04-22 sprendimas yra faktiškai neįgyvendinamas, nes įpareigojimas atlikti veiksmus turi būti konkretus. Negali būti įvykdomas realiai teismo sprendime nurodytas įpareigojimas „sudaryti sąlygas“ medžioti kartu su kitais medžiotojais. Atsakovas nėra įpareigotas teismo sprendimu atlikti konkrečius veiksmus, kurie realizuotų mano teisę į medžioklę. Todėl ši teismo sprendimo dalis keistina apeliacine tvarka priimant procesinį sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys turi būti patenkintas visiškai. Patenkinus ieškinį pilnai, nebūtų pažeisti atsakovo interesai, nes jis aiškiai išreiškė nenorą medžioti su ieškovu tose pačiose medžioklėse, todėl medžioklės lapo ir licencijų išdavimas ieškovui neprieštarautų atsakovo būrelio narių nenorui medžioti su ieškovu vienu metu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad ieškovas neteisingai vertina teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, surinktus įrodymus. Medžioklės įstatymo antro skirsnio 13 str. 1 d. aiškiai apibrėžia žemės sklypų savininkų teises, susijusiais su medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimu. Nurodo, kad ieškovas visiškai nesirūpindamas medžioklės išteklių gausinimu, priežiūra, siekdamas patenkinti savo norus vienas, atskirai, gavęs medžioklės lapą ir licenciją (šie dokumentai yra griežtai limituojami ir išduodami tik medžiotojų būrelio vadovui) medžioti visame medžioklės ploto vienete, siekia iškelti savo interesus aukščiau visų kitų medžiotojų būrelio narių, taip pat žemės plotų savininkų, turinčių nuosavybę minimame medžioklės plotų vienete, teisėtų ir pagrįstų interesų. Be to, iš apeliacinio skundo matyti, kad ieškovas nori ne kartu su kitais būrelio nariais, bet vienas medžioti atsakovo turimame medžioklės ploto vienete. Ieškovas klaidingai interpretuoja ir savaip supranta medžioklės įstatyme įtvirtintas savo, kaip privačios žemės valdos savininko teises. Kadangi Panevėžio miesto apylinkės teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nepažeidė ir teisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, nėra pagrindo teismo sprendimą naikinti.
Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės tesimo 2010-04-22 sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Atsižvelgdamas į bylos viešąjį interesą, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ex oficio (CPK 329 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad ieškovas E. J. yra 1,26 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas. Šis sklypas įeina į atsakovo medžioklės plotų teritoriją (b. l. 6-7, 80). Ieškovas turi galiojantį medžiotojo bilietą ir nurodo, kad pageidauja Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pagrindu, medžioti kartu su medžiotojų būrelio „Vilnius“ medžiotojais visame atsakovo nuomojamame medžioklės plotų vienete. Teigia, kad atsakovo atsakymas į jo 2009-10-04 prašymą, pažeidžia jo teise, nes atsakovas sutinka suteikti galimybę jam medžioti tik tuomet, kai bus organizuojama medžioklė šalia jam priklausančio sklypo (b. l. 8-9). Be reikalavimo įpareigoti atsakovą leisti ieškovui medžioti atsakovo medžioklės ploto vienete, ieškovas reikalauja, kad atsakovas kas mėnesį išduotų jam medžioklės metu galiojantį medžioklės lapą, suteikiantį teisę medžioti vieno mėnesio laikotarpį atsakovo turimame medžioklės ploto vienete; įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovui išduotus medžioklės lapus ne vėliau kaip per 5 dienas, nuo medžioklės lapo galiojimo termino pabaigos; išduoti ieškovui kas mėnesį, kartu su medžioklės lapu, licenciją medžiojamiems gyvūnams medžioti atsakovo turimame medžioklės ploto vienete, iš atsakovo turimų daugiau kaip po vieną vienos rūšies gyvūnų sumedžiojimui licencijų; įpareigoti ieškovą grąžinti licenciją ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jos panaudojimo arba/ir ne vėliau kaip per 5 dienas nuo licencijos galiojimo termino pabaigos; atsakovui priėmus sprendimą organizuoti medžiokles su varovais, įpareigoti atsakovą per tris dienas nuo sprendimo priėmimo, registruotu laišku, raštu pranešti ieškovui apie numatomas medžiokles su varovais, nurodant jų datas ir vietą, o ieškovui atvykus į medžioklę įtraukti jį į medžioklės lapą ir leisti dalyvauti medžioklėje.
Savo reikalavimus ieškovas grindžia Medžioklės įstatymu. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes teismo nustatyti apribojimai suvaržo jo teisę medžioti kiekvienoje medžioklėje. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto motyvais, o Panevėžio miesto apylinkės tesimo 2010-04-22 sprendimą keičia, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialine teisės norma.
Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo paskirtis yra nustatyti visuomeninius santykius, susijusius su Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga ir jos racionaliu naudojimu (1 str.), o tai yra viešo reguliavimo sritis. Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „privačios žemės sklypo savininkas, turintis medžiotojo bilietą, turi teisę, susitaręs su medžioklės plotų naudotojais, šio Įstatymo ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka kartu su medžioklės plotų naudotojais medžioti visuose medžioklės plotų vienetuose, į kuriuos patenka jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas“.
Taigi, įstatymo leidėjas žemės sklypo savininkui suteikia teisę medžioti jam priklausančiame asmeninės nuosavybės teise žemės sklype, tačiau su tam tikromis sąlygomis: žemės sklypo savininkas turi turėti medžiotojo bilietą (ieškovas jį turi), medžioti visuose medžioklės plotų vienetuose, į kuriuos patenka jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas; medžioti savininkas gali tik kartu su medžioklės plotų naudotojais. Į atsakovo medžioklės plotą patenka ieškovui priklausantis 1,26 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Kitų sklypų, patenkančių į atsakovo medžioklės plotus, ieškovas neturi. Iš to darytina išvada, kad ieškovas turi teisę medžioti kartu su atsakovu tik 1,26 ha žemės sklypo plote. Iš esmės tokį atsakymą ieškovas ir gavo iš atsakovo (b. l. 9), todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas varžo jo teises. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė Įstatymo 13 str. 1 d., todėl nepagrįstai nustatė medžioklės dažnumą ir suteikė ieškovui teisę medžioti visame atsakovo valdomame medžioklių plotų vienete. Atsakovas, medžiotojų būrelis „Vilnius“, yra medžioklės ploto vieneto naudotojas, mokantis nustatyto dydžio kasmetinius mokesčius valstybei už medžioklės išteklius, atliekantis kitas įstatymu nustatytas pareigas medžioklės ploto vienete (užtikrinti, kad nebūtų žvėrių daroma žala miškui, pasėliams, melioracijos įrengimams, saugoti valstybei nuosavybės teise priklausančius žvėris ir paukščius nuo neteisėto medžiojimo, rūpintis gyvūnais žiemos metu ir t.t.). Ieškovas E. J., nebūdamas medžiotojų būrelio „Vilnius“ narys, nemokėdamas jokių mokesčių būreliui už naudojimąsi medžioklės ištekliais, neatlikdamas kitų pareigų būreliui, negali turėti teisės medžioti visame medžiotojų būrelis „Vilnius“ medžioklės ploto vienete, o turi teisę medžioti tik jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Paaiškintina, kad žemės savininkas turi teise medžioti, uždrausti medžioti, taikyti kokius nors apribojimus tik jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiam žemės sklype, o ne visame medžioklės ploto vienete, į kurį patenka jam priklausantis sklypas.
Ieškovo reikalavimai išduoti jam kas mėnesį medžioklės lapą ir licenciją atmestini, kaip nepagrįsti. Medžioklės lapas - tai dokumentas, kuriuo leidžiama jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu. Įstatymas suteikia ieškovui teisę medžioti tik kartu su medžioklės plotų naudotojais, t. y. su medžiotojų būrelio „Vilnius“ medžiotojais, kurie, organizuodami medžiokles, ieškovą E. J. įrašys į tos dienos medžioklės lapą. Tas pats pasakytina apie licenciją, kuri yra dokumentas, leidžiantis sumedžioti jame nurodytą gyvūną. Licencija išduodama būreliui ir galioja tik medžiojant joje nurodytame medžioklės plotų vienete, kurio pavadinimą prieš išduodamas licenciją įrašo atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas rajono agentūros darbuotojas. Medžiotojų būrelis „Vilnius“ kaip medžioklės ploto vieneto naudotojas turi medžiojamų gyvūnų licencijas, todėl ieškovas E. J. medžiodamas kartu su atsakovo būrelio medžiotojais, jam priklausančiame 1,26 ha žemės sklype turės teisę sumedžioti licencijuojamus gyvūnus. Asmeniškai jam licenciją negali būti išduodama.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kaip nepagrįstus. Atmetus apelaicinį skundą, iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 88, 92, 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:
„Įpareigoti medžiotojų būrelį „Vilnius“, organizuojant medžiokles, įstatymo nustatyta tvarka leisti E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) kartu su medžioklės plotų naudotojais medžioti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 1,26 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.“
Priteisti iš E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 Lt (du litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.