Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. R. atstovės advokatės V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimo, kuriuo pakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros nutarimas ir R. R. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 51² str. 2 d. skirta 500 (penkių šimtų) litų bauda;

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros nutarimu pripažintas kaltu už tai, kad jis, dirbdamas UAB „VSA Vilnius“, teikiančioje viešąją atliekų tvarkymo paslaugą Vilniaus mieste, klientų aptarnavimo vadybininku, neužtikrino Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. reikalavimų įgyvendinimo ir pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos departamento išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime (TIPK) leidimo Nr. VR-V-02-163 sąlygas. 2012 m. birželio 26 d. patikrinimo vietoje metu užfiksuota, jog elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekos sandėliuojamos, saugomos atviroje teritorijoje konteineriuose su stogu, o ne sandėlyje

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra už tokius R. R. veiksmus, pripažino jį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 51² str. 2 d. ir skyrė jam 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda.

Pažymima, kad 2012 m. gruodžio 20 d. UAB „VSA Vilnius“, t.y. R. R. darbovietė, į 2012 m. lapkričio 30 d. pirmosios instancijos teismo prašymą pateikti informaciją, nurodė, jog Bendrovė nėra užfiksavusi duomenų, jog elektros ir elektroninės įrangos (toliau - EEĮ) atliekos Bendrovėje būtų laikomos ne pagal Vilniaus RAAD išduoto TIPK leidimo Nr. VR-V-02-163 reikalavimus. Dėl 2012 m. gruodžio 20 d. UAB „VSA Vilnius“ rašte įvardytų aplinkybių, Bendrovė nebuvo paskyrusi atsakingo asmens ir neturi galimybės pateikti rašytinių įrodymų, kurio konkretaus UAB „VSA Vilnius“ darbuotojo atsakomybei tuo laikotarpiu buvo priskiriamas elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekų sandėliavimas bei saugojimas.

Į bylą pateiktos Atsakovo darytos fotonuotraukos užfiksavo padangas, didžiąsias atliekas, tačiau nėra užfiksuota EEĮ laikymo fakto. Kaip išsiaiškinta pirmosios instancijos teismo posėdyje, pareigūnai, paskyrę nuobaudą netikrino sandėliavimo ir tik atvykę į pažeidimo vietą nustatė, jog atliekas pamatė konteineriuose, o konteineriai nebuvo įstumti po stogu. Į bylą pateikti UAB „EMP“ paaiškinimai, jog UAB „VSA Vilnius“ gabena šiai įmonei perdirbti EEĮ atliekas specialiuose „EMP“ konteineriuose, kurie taip ir yra pažymėti. Tokie konteineriai ir buvo palikti gabenimui, kai Atsakovo pareigūnai atvyko į Pareiškėjo darbovietę. Paruošimas EEĮ atliekų transportavimui nereiškia jų sandėliavimo. Į bylą pateikti UAB „VSA Vilnius“ fotonuotraukos ir paaiškinimai, jog atliekos sandėliuojamos specialiai tam skirtame UAB „VSA Vilnius“ priklausančiame angare, tačiau į atvirą teritoriją niekuomet nebuvo dedamos.

Į UAB „VSA Vilnius“ darbuotojų pareigines instrukcijas tokia atsakomybė įtraukta nebuvo. Byloje nustatyta, jog nėra įrodymų, jog administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51(2) str. 2 d. (ūkinės ar kitokios veiklos objektų statyba ar naudojimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus) patrauktas tinkamas asmuo, kuriam EEĮ įrangos sandėliavimas priskirtas jo pareigoms. Atsakovas paskirdamas nuobaudą, privalėjo aiškintis kitas aplinkybes, atsižvelgti, jog Bendrovė nebuvo paskyrusi atsakingo asmens. Byloje nebuvo nustatyti ne tik priešingas teisei, kaltas elgesys, tačiau nenustatytas ir administracinio teisės pažeidimo subjektas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numato, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. R. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai įmonės „VSA Vilnius“ nuomos teise valdomoje teritorijoje, adresu Liepkalnio g. 15, Vilnius, atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekos sandėliuojamos (saugomos) atviroje teritorijoje, nors pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros UAB „VSA Vilnius“ išduotą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime Nr. VR-47-V-02-163 III skiltyje „Gamybos procesai“ II punkte nurodyta, kad buitinės pavojingos atliekos (joms priskiriamos ir EEĮ atliekos) turi būti saugomos sandėlyje. (b. l. 10). Už šį pažeidimą administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas R. R..

Lietuvos Respublikos ATPK 51² str. 2 d., inter alia, įtvirtinta, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nėra atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nėra priimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus, užtraukia baudą piliečiams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų, pareigūnams – nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų ir juridinių asmenų vadovams – nuo trijų tūkstančių litų iki šešių tūkstančių litų. Iš šios nuostatos matyti, kad administracinėn atsakomybėn už šio straipsnio dispozicijoje numatytus pažeidimus gali būti traukiami piliečiai, pareigūnai ir juridinių asmenų vadovai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. R. nagrinėjamo įvykio metu buvo UAB „VSA Vilnius“ klientų aptarnavimo skyriaus vadybininkas (b. l. 42-44). Remiantis byloje pateiktų UAB „VSA Vilnius“ klientų aptarnavimo skyriaus vadybininko pareiginių nuostatų 2.1 ir 2.6 punktais, vadybininkas organizuoja ir kontroliuoja pavaldžių darbuotojų veiklą ir paslaugų kokybę pagal kokybės procedūros reikalavimus bei vykdo administravimą savo kompetencijos ribose (b. l. 42-44). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad R. R. nebuvo atsakingas už elektros ir elektronikos įrangos sandėliavimą UAB „VSA Vilnius“ ir už šią veiklą atsakingas asmuo dar nebuvo paskirtas, tačiau šią aplinkybę paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

R. R. 2012 m. liepos 19 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, pateikiamas apelianto paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad R. R. nuo 2012 m. birželio 1 d. yra atsakingas už buitinių atliekų (įskaitant ir elektros bei elektroninės įrangos) saugojimą įmonėje. (b. l. 9). Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, apeliantas patvirtino, kad nuo 2012 m. birželio 1 d. jis paskirtas atsakingu už elektronikos atliekų saugojimą asmeniu ir, kai įmonėje „VSA Vilnius“ buvo atliekamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento patikrinimas, jis jau ėjo šias pareigas (b. l. 36). Aptartos aplinkybės įrodo tai, kad būtent R. R. UAB „VSA Vilnius“ buvo atsakingas už elektros ir elektronikos įrenginių saugojimą aikštelėje adresu Lentvario g. 15, Vilnius, todėl abejoti, tinkamo subjekto patraukimu administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento įmonės „VSA Vilnius“ teritorijoje nustatytus pažeidimus, nėra teisinio pagrindo.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekos įmonėje „VSA Vilnius“ buvo sudėtos į uždarus konteinerius, saugomus atviroje teritorijoje, dėl to, kad juos buvo ketinama išgabenti į UAB „VSA Vilnius“ priklausančius sandėlius, pažymėtina, kad ši aplinkybė buvo įvertinta pirmosios instancijos teisme, kuris nustatė, kad šios R. R. pateiktos versijos nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir Vilniaus apygardos teismas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas faktą, jog UAB „VSA Vilnius“ elektros ir elektroninės įrangos atliekos saugomos konteineriuose atviroje teritorijoje, nustatė patikrinimo metu 2012 m. birželio 26 d. Nei patikrinimo metu, nei 2012 m. liepos 19 d. surašant R. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei 2012 m. liepos 24 d. priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje R. R. atžvilgiu, apeliantas neužsiminė apie tai, jog atliekos paruoštos išvežimui, priešingai – administracinio teisės pažeidimo protokole paaiškino, jog atliekos bus perkeltos į sandėlį vykdant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento nurodymus. Pažymėtina ir tai, kad pats R. R., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, parodė, kad minėtos atliekos buvo sudėtos į uždarus konteinerius, su stogu, konteineris buvo atvežtas iš įmonės UAB „EMP“, atsakingos už tokių atliekų utilizavimą. Dėl to, kad konteineris buvo uždaras, R. R. manė, kad joks poveikis aplinkai negali būti daromas. Be to, parodė, kad nebuvo aišku, ar tos atliekos gali stovėti UAB „VSA Vilnius“ priklausančioje teritorijoje, paaiškėjus, kad negali – 2012 m. liepos 24 d., konteineris su pavojingomis atliekomis buvo išvežtas (b. l. 36-37). Iš šių parodymų darytina išvada, kad minėtas konteineris su pavojingomis atliekomis buvo išvežtas tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui priėmus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nebuvo ketinama šio konteinerio išgabenti ankščiau, R. R. tiesiog nežinojo, ar tokį konteinerį galima laikyti atviroje teritorijoje, ar ne.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą ir pagrįstai R. R. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 51² str. 2 d., naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimą apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. R. atsovės advokatės V. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.