Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui Jonui Petrikui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis 2016 m. birželio 10 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas konkretaus antstolio veiksmo teisėtumo požiūriu. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

Susipažinus su vykdomosios bylos medžiaga matyti, kad 2015 m. gruodžio 9 d. antstolis priėmė vykdyti išieškotojos AB „BnP Finance“ pateiktą vykdyti 2015 m. spalio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2813-769/2015 dėl 434,43 Eur negrąžinto kredito, 172,06 Eur kredito mokesčio, 7,61 Eur vėlavimo palūkanų ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-02-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 18,60 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko E. K. išieškotojos AB „BnP Finance“ (buvusi AB „Bobutės paskola“) naudai (vykd. b. l. 9). 2015 m. gruodžio 9 d. skolininkui išsiųstas raginimas sumokėti skolą gera valia (vykd. b. l. 10). Pradėjus priverstinio išieškojimo veiksmus 2015 m. gruodžio 29 d. patvarkymu areštuoti lėšas buvo areštuotos skolininko turtinės teisės 632,70 Eur skolos sumai, į pagal 2007 m. liepos 10 d. pensijų kaupimo sutarties pagrindu gautinas lėšas (vykd. b. l. 30). 2015 m. gruodžio 29 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo UAB Draudimo kompanija „PZU Lietuva“ buvo įpareigota iš skolininko E. K. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesio algą (MMA) ir 20 procentų pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA (vykd. b. l. 31). 2016 m. sausio 22 d. „nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas“ buvo nurodyta priverstinai nurašyti ir į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą pervesti skolininko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke esančias lėšas, nustatant, kad iš šios sąskaitos skolininkui leidžiama per mėnesį disponuoti 169,00 Eur suma (vykd. b. l. 56). Iš vykdomojoje byloje esančio susirašinėjimo elektroniniu paštu tarp skolininko E. K. ir antstolio J. Petriko kontoros, matyti, kad skolininkas kreipėsi į antstolį prašydamas atlaisvinti banko sąskaitą, nes į ją pervedamas jo gaunamas darbo užmokestis, jam buvo atsakyta, kad jo banko sąskaitai taikomas areštas netrukdo skolininkui disponuoti jo banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis 169,00 Eur ribose, be kita ko ši suma yra didesnė už skolininko nurodomą gaunamą darbo užmokestį, todėl pagrindo teigti, jog minėtu areštu buvo apribotos E. K. galimybės naudoti darbo užmokestį yra nepagrįstos (vykd. b. l. 62-73). 2016 m. balandžio 28 d. „nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas“ buvo nurodyta priverstinai nurašyti ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervesti skolininko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias lėšas, padidinant iš šios sąskaitos skolininkui leidžiama per mėnesį disponuoti sumą iki 309,21 Eur (vykd. b. l. 146). 2016 m. gegužės 24 d. buvo priimtas patvarkymas, kuriuo areštuotos skolininkui priklausančios turtinės teisės į pinigines lėšas 540,46 Eur sumoje, esančias/ar pateksiančias į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą ar kasą, priklausančią skolininkui E. K., kaip valstybės grąžintina mokestinė permoka (vykd. b. l. 154).

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis jam pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus vykdo laikydamasis Civilinio proceso kodekso, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, todėl tik imantis visų CPK numatytų priverstinio vykdymo priemonių gali būti pasiekti vykdymo proceso tikslai ir uždaviniai. Tokios pozicijos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (žr. 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis Nr. 2S-1166-479/2015).

CPK 664 straipsnis numato išieškojimo iš skolininkui priklausančio turto eiliškumą, pagal kurį pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, o antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (CPK 664 str. 1 d., 2 d.). CPK 739 straipsnis numato baigtinį sąrašą piniginių lėšų, į kurias išieškojimas negali būti nukreipiamas – tai kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai bei išeitinės išmokos.

CPK 749 str. numato tvarką, kuria įgyvendinamas turtinės teisės areštas, numatyta, kad išieškojimas iš turtinių teisių vykdomas antstoliui priėmus patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises. Šis patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnis). Dėl to, antstoliui išieškant iš skolininko turtinių teisių ir jas areštavus, skolininkas netenka teisės valdyti, naudoti ir disponuoti areštuotomis turtinėmis teisėmis. Tai patvirtina CPK 749 straipsnio 3 dalyje nustatyta antstolio pareiga patvarkyme, kuriuo areštuojamos skolininko turtinės teisės, nurodyti pastarajam, kad šis neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti turtinę teisę ar ja disponuoti. Be to, patvarkyme antstolis turi nurodyti prievolės skolininkui(nagrinėjamoje byloje – mokesčių inspekcijai), kad šis prievolę įvykdytų antstoliui, arba pervesti pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą. Mokesčių permokos įskaitymo ir grąžinimo tvarka yra nustatyta Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnyje.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog skundžiamu antstolio patvarkymu areštuotos lėšos nepriskirtinos CPK 739 straipsnyje numatytoms piniginėmis lėšoms, iš kurių negali būti vykdomas išieškojimas, todėl darytina išvada, jog antstolis pagrįstai priėmė skundžiamą 2016 m. gegužės 24 d. patvarkymą Nr. 0172/15/02002, kuriuo nukreipė vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui E. K. priklausančių turtinių teisių. Pažymėtina, kad turtinės teisės kaip ir skolininkui priklausančios piniginės lėšos, darbo užmokestis, stipendijos ir kilnojamasis turtas yra turtas iš kurio gali būti išieškoma antrąja eile (CPK 664 str. 1 d., 2 d.), todėl skolininko argumentas, kad į šias turtines teises negalėjo būti nukreiptas išieškojimas, nes jos susidarė darbo užmokesčio pagrindu yra nepagrįstas, kadangi kaip minėta tiek turtinės teisės tiek darbo užmokestis yra turtas iš kurio išieškojimas gali būti vykdomas.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad jo turtinės teisės ir jo sąskaitose esančios piniginės lėšos patenka į turto sąrašą iš kurio išieškojimas vykdomas antrąja eile (CPK 664 str.). Įstatymas nenumato ribojimo vienu metu nukreipti išieškojimą į turtines teises ir į skolininko pinigines lėšas, atvirkščiai, 624 str. 3 d. numatyta, kad vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad vykdydamas išieškojimą antstolis nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės normų, pripažinti neteisėtais skundžiamus antstolio veiksmus pareiškėjo nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 510 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

E. K. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/15/02002 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis atskiruoju skundu gali būti skundžiama per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.