- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-13
- Bylos Nr.
- 2S-1317-527/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- L. Ž.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6126-947/2014 pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovui D. K. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (institucija, teikianti išvadą – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų A. K. ir A. K. išlaikymui kiekvienai po 600 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Be to, ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo priteisti laikiną A. K. ir A. K. išlaikymą po 1 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, turto tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimas
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 6 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kiekvienai po 400 Lt nuo 2014-02-14 iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-6126-947/2014. Teismas nurodė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog neužtikrinus reikalavimo bus pažeisti nepilnamečių vaikų A. K. ir A. K. interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs šių nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, nes atsakovas šiuo metu vaikams išlaikymo visiškai neteikia. Teismas konstatavo, kad minimaliems vaiko poreikiams patenkinti pakankama išlaikymo suma, laikinai teikiama vieno iš tėvų, yra 400 Lt kas mėnesį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu (b. l. 49 –51 civilinės bylos Nr. 2-6126-947/2014 dalis) prašo Kauno apylinkės teismo 2014-03-06 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atsakovas nurodo, kad ieškovė klaidina teismą, piktnaudžiauja teise ir reiškia aiškiai nepagrįstą reikalavimą, teigdama, kad atsakovas neteikia vaikams išlaikymo, o jos pajamos nėra didelės, ko pasėkoje dukros negali gyventi savo įprasto gyvenimo, ir taip nukenčia teisėti nepilnamečių vaikų lūkesčiai bei interesai. Ieškovė disponuoja atsakovo asmeninėmis lėšomis, o būtent, kai atsakovas buvo sulaikytas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnį (nuo 2011-11-17 iki 2012-04-01), pasinaudojusi atsakovo įgaliojimu, ieškovė per du kartus iš atsakovo priklausančios sąskaitos nuėmė 52 296,49 Lt (2012-01-24 ieškovė nuėmė 13 471,00 Lt ir 2012-02-03 ieškovė nuėmė 38 825,49 Lt), šias aplinkybes patvirtina pridedami grynųjų pinigų išmokėjimo kvitai. O taip pat tuo pačiu laikotarpiu, kol atsakovas buvo suimtas, pasinaudojusi atsakovo įgaliojimu, iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovė grynaisiais pinigais paėmė AB banke „Snoras“ atsakovo vardu esančių indėlių draudimo išmoką 100 000 Eurų, kas ekvivalentu litais sudaro 345 280 Lt. Tai patvirtina 2012-02-10 įgaliojimas ir kreditoriaus reikalavimų ataskaita. Visų šių pinigų ieškovė iki šiol atsakovui nėra grąžinusi. Atsakovui grįžus po suėmimo į namus, t. y. 2012-04-01, šeimyniniai santykiai su ieškove nutrūko, nes ieškovė pasikeitė, bendravo su atsakovu tik buitiniais klausimais, šalis siejo tik bendras gyvenamas plotas. Taip šalys kartu gyveno iki 2013 metų lapkričio mėnesio. Šiuo laikotarpiu atsakovas prisidėjo prie vaikų išlaikymo bei rūpinosi buto, kuriame gyveno, išlaikymu, mokėjo komunalinius mokesčius, šią aplinkybę patvirtina pridedamas atsakovo sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2013-02-26 atsakovas apmokėjo sąskaitas: už vandenį 776,64 Lt, už šiluminę energiją 2 633,04 Lt, UAB „Žaidas“ už namo administravimo paslaugas 1 258,62 Lt, 2013-05-20 apmokėjo sąskaitas: UAB „Žaidas“ už namo administravimo paslaugas 211,67 Lt, už šiluminę energiją 1 513,54 Lt, UAB „Mikrovisata“ 88,00 Lt, o 2013-07-24 pervedė į ieškovės sąskaitą 1 960,00 Lt už komunalinius mokesčius, nes ji savo vardu sudarė tiesioginio debeto sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais. Iki 2013 metų vasario mėnesio sąskaitas už komunalinius mokesčius atsakovas apmokėdavo spaudos kioskuose. Dėl atsakovui priklausančių 52 296,49 Lt lėšų, kurias per du kartus ieškovė nuėmė nuo atsakovo sąskaitos, šalys sutarė, kad ieškovė jas išimtinai skirs tik vaikų išlaikymui. Taigi laikotarpiu nuo pinigų nuėmimo 2012-01-24 iki prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo teismui 2014-02-13 praėjo dveji metai. Per šį laikotarpį dukrų kasdieniams poreikiams patenkinti skiriant kas mėnesį po 400 Lt kiekvienai (nes taip buvo sutarę), ieškovė turėjo iš aukščiau paminėtų lėšų išleisti vaikų išlaikymui 19 200 Lt (24 mėn. x 800 Lt), kas reiškia, kad šiai dienai ieškovė nėra išnaudojusi net pusės šių vaikams skirtų lėšų. Šių likusių lėšų vaikų išlaikymui turėtų pakakti dar dvejiems metams į priekį, todėl ji neturi teisės reikšti reikalavimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir laikino išlaikymo priteisimo.
Ieškovė atsakovui neleidžia matytis ir bendrauti su mažąja dukra A., o su vyresniąja dukra A. atsakovas nuolat bendrauja ir, nežiūrint į tai, kad ieškovė disponuoja atsakovo pinigais, kuriuos turėtų skirti dukrų išlaikymui, atsakovas pats papildomai finansiškai prisideda prie dukros poreikių tenkinimo pirkdamas jai drabužius, maistą, duodamas dienpinigių. Šias aplinkybes patvirtins dukra A.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014-03-06 nutartį palikti nepakeistą (b. l. 88–89, civilinės bylos Nr. 2-6126-947/2014 dalis). Ieškovė nurodė, kad atsakovo nurodytos sumos, o taip pat ir jo nurodomi komunalinių paslaugų apmokėjimo faktai niekaip nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas vykdė savo pareigą išlaikyti savo nepilnametes dukras. Tai, kad ieškovė vykdė atsakovo pavedimus, kol jis buvo suimtas, negali būti aiškinama kaip tinkamas atsakovo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus įvykdymas. Atsakovo atskirasis skundas paremtas prielaidomis ir bendro pobūdžio pasisakymais, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, kad atsakovas teikė išlaikymą savo nepilnametėm dukrom.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 ir1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2112007).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.
Apeliantas nesutinka su teismo nutartimi, kuria iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnametėms dukroms A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir prašo nutartį panaikinti. Atsakovas teigia, jog ieškovė disponuoja 52 296,49 Lt, kuriuos per du kartus nuėmė nuo atsakovo sąskaitos jam buvus suimtam laikotarpiu 2011-11-17–2012-04-01. Kadangi šalys sutarė, kad ieškovė minėtas lėšas išimtinai skirs tik vaikų išlaikymui, o laikotarpiu nuo pinigų nuėmimo 2012-01-24 iki prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo teismui 2014-02-13 praėjo dveji metai, per šį laikotarpį dukrų kasdieniams poreikiams patenkinti skiriant kas mėnesį po 400 Lt kiekvienai (nes taip buvo sutarę), ieškovė turėjo iš aukščiau paminėtų lėšų išleisti vaikų išlaikymui 19 200 Lt (24 mėn. x 800 Lt), kas reiškia, kad šiai dienai ieškovė nėra išnaudojusi net pusės šių vaikams skirtų lėšų.
Atsakovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai dėl ,,į priekį“ suteikto išlaikymo, ieškovei atsakovo nurodytų aplinkybių nepripažįstant, apeliacinės instancijos teismo nuomone, preliminariai nepagrindžia, jog atsakovas šiuo metu teikia išlaikymą nepilnametėms dukroms, tuo labiau, kad pats atsakovas, nurodydamas, kad ieškovė iš jo sąskaitos nuimtas lėšas pagal susitarimą turėjo ir turi naudoti nepilnamečių dukrų išlaikymui po 400 Lt kiekvienai dukrai per mėnesį, tuo pripažįsta, kad jis nuo gyvenimo su ieškove skyrium (2013 m. lapkričio mėn.) išlaikymo dukroms neteikia. Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad mokesčiai už komunalines paslaugas buvo apmokėti šalims gyvenant kartu, kai tuo tarpu ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2014-02-14, ir ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nuo ieškinio pateikimo iki sprendimo priėmimo dienos. Ta aplinkybė, kad ieškovė atsakovo suėmimo metu nuėmė nuo jo sąskaitos tam tikras pinigų sumas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, be papildomų įrodymų tyrimo
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iš atsakovo priteisęs laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienai po 400 Lt nuo 2014-02-14 iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-6126-947/2014, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.