Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. K. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-05-18 nutarties, kuria nustatytas terminas ieškovei V. K. pašalinti ieškinio trūkumus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 str.). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.). Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitina jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, kurie sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus – nurodyti atsakovo gyvenamąją vietą bei nurodyti kuo pasireiškė abiejų sutuoktinių kaltė. Vienas iš pagrindinių reikalavimų – būtinumas nurodyti dalyvaujančius byloje asmenis, jų gyvenamąją vietą, todėl ieškovei tenka pareiga ieškinyje nurodyti atsakovo gyvenamąją vietą, vadovaujantis CK 2.16, 2.17 str. nustatytomis taisyklėmis. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad jai žinoma, kas yra fizinio asmens gyvenamoji vieta bei tai, jog užklausa neatitinka jokių kriterijų į ją įvedus V. M. pavardę ir įmonės kodą, nėra pagrindas laikyti teismo nutartį neteisėta ir nepagrįsta. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas jau ieškinio priėmimo stadijoje buvo aktyvus ir pats nustatė atsakovo darbovietę. Priešingai, nei nurodė ieškovė, viešoje erdvėje pakanka informacijos apie ūkininkės V. M. ūkį ir jo buvimo vietą, pavyzdžiui, Šilutės žiniose, Lietuvos žemės ūkio ministerijos paskelbtoje informacijoje apie ūkininkų sąrašus ir kt. Ieškovė turėtų bendradarbiauti ir ieškinyje nurodyti atsakovo ne tik paskutinę žinomą gyvenamąją vietą, bet ir darbovietę tam, kad procesas būtų efektyvesnis (CPK 7–8 str., 111 str. 2 d. 2 p.). Pažymėtina, kad žinant gyvenamąją ir/ar darbo vietą teismo procesiniai dokumentai įteiktini ne viešo paskelbimo būdu, kaip nurodė ieškovė, o CPK 122 str. 1 d. ir 123 str. 1–2 d. tvarka.

CPK 382 str. yra nurodytas ieškinio dėl santuokos nutraukimo turinys. Šio straipsnio 6 punkte aiškiai apibrėžta, kad be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinyje turi būti nurodoma kuo pasireiškė atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinyje nėra nurodyta, kuo pasireiškė abiejų sutuoktinių kaltė ir teisingai įpareigojo tai nurodyti.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo reikalavimai pateikti atsakovo paieškos įrodymus, yra perteklinis ir nepagristas, todėl šios nutarties vykdyti ieškovė neprivalo.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ieškovės atskirojo skundo trūkumų šalinimo klausimą, todėl naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-05-18 nutartį palikti nepakeistą.