Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC STORES“ ieškinį atsakovei L. P. dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

uždaroji akcinė bendrovė „BALTIC STORES“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–2) L. P. (toliau – atsakovė, darbuotoja), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2019 m. liepos 10 d. sprendimas), kuriuo Darbo ginčų komisija nusprendė išieškoti iš jos darbuotojos naudai 800 Eur baudą už Darbo ginčų komisijos 2019 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2019 m. kovo 20 d. sprendimas) nevykdymą, ir prašydama paskirtą baudą panaikinti arba sumažinti iki 100 Eur.

Ieškovė paaiškino, kad įmonė po veiklos pertvarkymo ir vadovo pasikeitimo 2018 m. gruodžio mėn. patyrė finansinius nuostolius, visi įmonės duomenys neišliko, dokumentai dėl darbuotojams išmokėtų darbo užmokesčio sumų nebuvo perduoti naujam įmonės vadovui, dėl ko, ieškovės vertinimu, laikytina, jog sprendimas dėl lėšų išmokėjimo už 2018 m. gruodžio, 2019 m. sausio ir vasario mėn. darbuotojams buvo priimtas nepagrįstai. Teigė, kad dalis atlyginimo atsakovei buvo išmokėta, tačiau darbuotoja šios informacijos Darbo ginčų komisijai nenurodė, šių duomenų Darbo ginčų komisija nepatikrino, nors įmonė ir pateikė paaiškinimą, todėl dėl 2019 m. kovo 20 d. sprendimo peržiūrėjimo įmonė kreipėsi į teismą atskiroje byloje. Pabrėžė, kad šiuo metu įmonė siekia išsaugoti veiklos tęstinumą ir patenkinti visų kreditorių reikalavimus, tačiau yra sunkios būklės ir subalansuoti veiklą yra sudėtinga. Pažymėjo, kad dalį 2019 m. kovo 20 d. sprendimu atsakovei išieškotos sumos darbuotoja gavo per antstolį. Ieškovės įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad darbuotojai tiek 2018 m. gruodžio mėn., tiek 2019 m. sausio mėn. didžioji dalis darbo užmokesčio buvo išmokėta, taip pat į tai, kad Darbo ginčų komisijai priėmus 2019 m. kovo 20 d. sprendimą jis buvo įmonės vykdomas, Darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 10 d. sprendimas, kuriuo įmonei skirta bauda už 2019 m. kovo 20 d. sprendimo nevykdymą, pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu. Teigė, kad net ir tuo atveju, jei teismas vertins, jog yra pagrindas įmonės atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 232 straipsnį, turi būti įvertinta įmonės finansinė padėtis ir tai, kad Darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 10 d. sprendimu paskirta bauda 800 Eur yra itin didelė ir neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl teismo turėtų būti sumažinta iki protingo dydžio.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymo pasekmių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Darbo ginčų komisija 2019 m. kovo 20 d. sprendimu iš dalies patenkino darbuotojos prašymą: pripažino, kad darbuotojos draudžiamosios pajamos įmonėje sudarė: 2018 m. kovo mėn. – 528 Eur, 2018 m. gegužės mėn. – 675,50 Eur, 2018 m. rugsėjo mėn. – 381,50 Eur, 2018 m. lapkričio mėn. – 696,80 Eur, 2018 m. gruodžio mėn. – 805,50 Eur, 2019 m. sausio mėn. – 785 Eur, 2019 m. vasario mėn. – 1 016,93 Eur bei nurodė išieškoti darbuotojos naudai iš įmonės 132 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 2018 m. gruodžio mėnesį, 785 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2019 m. sausio mėnesį, 1 016,93 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2019 m. vasario mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 684,60 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, sprendimo dalį dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio – 785 Eur (neatskaičius mokesčių) išieškojimo nukreipė vykdyti skubiai (el. b. t. I, b. l. 167–172); darbuotoja su 2019 m. gegužės 29 d. prašymu dėl baudos skyrimo už sprendimo nevykdymą 2019 m. gegužės 31 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (el. b. t. I, b. l. 33–34), kuri jos prašymą 2019 m. liepos 10 d. sprendimu patenkino – nurodė išieškoti darbuotojos naudai iš įmonės 800 Eur baudą už Darbo ginčų komisijos 2019 m. kovo 20 d. sprendimo nevykdymą (el. b. t. I, b. l. 6–8).

Pagal DK 232 straipsnio 1 dalį, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Bauda priteisiama darbuotojo naudai.

Pabrėžtina, kad iš esmės aukščiau nurodyta teisės norma yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojo naudai, taip darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Ši teisės norma gali būti taikoma nustačius darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties nevykdymo faktą. Kreiptis dėl baudos galima ir darbdaviui jau įvykdžius prievolę, jei nuo prievolės atsiradimo iki jos įvykdymo praėjo bent savaitė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 281, 587 ir 588 straipsnius, įsiteisėjęs darbo ginčų komisijos ir teismo sprendimas darbdavio turi būti vykdomas. Jo nevykdymo padariniai pagal DK 232 straipsnio 1 dalį atsiranda, jeigu darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo ir/ar teismo sprendimo, nors tokią galimybę turi. Sprendžiant klausimą dėl baudos už darbo ginčų komisijos ir teismo sprendimo nevykdymą skyrimo turi būti atsižvelgiama į sprendimo nevykdymo padarinius darbuotojui ir darbdavio padėtį – dėl kokių priežasčių sprendimas nevykdomas, kokių papildomų pastangų reikalauja sprendimo vykdymas ir pan.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors įmonė teigia, jog Darbo ginčų komisijos 2019 m. kovo 20 d. sprendimas yra priimtas neįvertinus visų duomenų, kadangi įmonė su darbuotoja dalinai buvo atsiskaičiusi už ginčo laikotarpį, tačiau, pastebėtina, įmonė Darbo ginčų komisijos 2019 m. kovo 20 d. sprendimo teismui nustatytu terminu neskundė, jis yra įsiteisėjęs 2019 m. balandžio 24 d., įmonės 2019 m. rugsėjo 26 d. ieškinį dėl 2019 m. kovo 20 d. sprendimo panaikinimo teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartimi atsisakė priimti, ši nutartis yra įsiteisėjusi (civilinė byla Nr. e2-34877-631/2019). Taigi, Darbo ginčų komisijos 2019 m. kovo 20 d. sprendimo, įsiteisėjusio 2019 m. balandžio 24 d., dėl ko teismas neturi pagrindo peržiūrėti šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl juo vadovaujasi, pagrindu įmonė turėjo pareigą deklaruoti valstybiniam socialiniam draudimui Darbo ginčų komisijos 2019 m. kovo 20 d. sprendimu pripažintas darbuotojos draudžiamąsias pajamas už 2018 m. kovo mėn., 2018 m. gegužės mėn., 2018 m. rugsėjo mėn., 2018 m. lapkričio mėn., 2018 m. gruodžio mėn., 2019 m. sausio mėn., 2019 m. vasario mėn. bei darbuotojai sumokėti 132 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 2018 m. gruodžio mėnesį, 785 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2019 m. sausio mėnesį, 1 016,93 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2019 m. vasario mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 684,60 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, iš kurių 785 Eur (neatskaičius mokesčių) darbuotojai turėjo sumokėti skubiai (el. b. t. I, b. l. 167–172), tačiau įmonei tinkamai Darbo ginčų komisijos 2019 m. kovo 20 d. sprendimo nevykdant, darbuotoja inicijavo priverstinį 2019 m. kovo 20 d. sprendimo vykdymą, t. y. kreipėsi į antstolį, kuris užvedė vykdomąją bylą Nr. 0128/19/00752, kuri dar nėra užbaigta, nes skola dar nėra pilnai išieškota (el. b. t. I, b. l. 98), be to, pagal bylos medžiagą (el. b. t. I, b. l. 184–192), įmonė nedeklaravo valstybiniam socialiniam draudimui Darbo ginčų komisijos 2019 m. kovo 20 d. sprendimu pripažintas darbuotojos draudžiamąsias pajamas už 2018 m. kovo mėn., 2018 m. gegužės mėn., 2018 m. rugsėjo mėn., 2018 m. lapkričio mėn., 2018 m. gruodžio mėn., 2019 m. sausio mėn., 2019 m. vasario mėn.

Vertindamas, ar įmonė galėjo įvykdyti 2019 m. kovo 20 d. sprendimą, teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad įmonė 2019 m. kovo 20 d. sprendimo nustatytu terminu neskundė, į teismą kreipėsi tik 2019 m. rugsėjo 26 d. (civilinė byla Nr. e2-34877-631/2019), t. y. Darbo ginčų komisijai priėmus 2019 m. liepos 10 d. dėl baudos iš jos išieškojimo ir jai kreipusis į teismą dėl tokios baudos panaikinimo/sumažinimo, vadinasi, su juo ilgą laiką sutiko, todėl jau 2019 m. kovo 20 d. sprendimo priėmimo dieną, nelaukdama šio sprendimo įsiteisėjimo, galėjo pradėti šį sprendimą vykdyti, t. y. deklaruoti valstybiniam socialiniam draudimui Darbo ginčų komisijos 2019 m. kovo 20 d. sprendimu pripažintas darbuotojos draudžiamąsias pajamas už 2018 m. kovo mėn., 2018 m. gegužės mėn., 2018 m. rugsėjo mėn., 2018 m. lapkričio mėn., 2018 m. gruodžio mėn., 2019 m. sausio mėn., 2019 m. vasario mėn. bei sumokėti darbuotojai visą nurodytą išieškoti sumą, kartu ir nurodytą skubiai išieškotiną sumą, tačiau to nedarė, išieškojimas vykdomas antstolio pagalba.

Pati ieškovė patvirtino, kad ji veiklą vykdo, tik pripažino, kad susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau jokių įrodymų nurodomai sunkiai finansinei padėčiai pagrįsti nepateikė. Įrodymų, kad įmonės sąskaitos areštuotos kitų kreditorių naudai, taip pat nepateikta. Įmonė balansą ir pelno/nuostolių ataskaitą valstybės įmonei Registrų centrui yra pateikusi tik už 2017 m., iš kurio matyti, kad įmonės turtas siekė 234,198 Eur (iš kurio 35 132 Eur ilgalaikis turtas), o per vienerius mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 168 245 Eur, turėjo pelno 1 252 Eur sumai, 2017 m. įmonei buvo pelningesni nei 2016 m. (el. b. t. I, b. l. 182, 183). Taigi, teismas daro išvadą, kad įmonė galėjo įvykdyti 2019 m. kovo 20 d. sprendimą dar iki kol šis sprendimas nebuvo pradėtas vykdyti priverstine tvarka. Visų antra, teismas akcentuoja tai, kad byloje nėra įrodymų, jog viso priverstinio 2019 m. kovo 20 d. sprendimo vykdymo laikotarpiu įmonė būtų ėmusi aktyvių veiksmų tam, kad įvykdytų šį sprendimą, priešingai, elgėsi itin pasyviai ir neatsakingai – įmonė, šio sprendimo pagrindu turėdama pareigą įvykdyti piniginius mokėjimus darbuotojai, į darbuotoją nesikreipė, taip pat nesikreipė dėl sprendimu darbuotojos naudai iš jos priteistų piniginių sumų sumokėjimo išdėstymo.

Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad įmonė neįrodė, jog ji neturėjo galimybės įvykdyti 2019 m. kovo 20 d. sprendimu jai kilusias pinigines prievoles darbuotojos atžvilgiu. Pabrėžtina, kad vien tai, jog įmonė delsusi vykdyti įsiteisėjusį Darbo ginčų komisijos sprendimą, po ilgo laiko nutarė, kad pagal jį iki jo priėmimo ji buvo atsiskaičiusi, nepanaikina jos pareigos įvykdyti įsiteisėjusį Darbo ginčų komisijos sprendimą. Juridinis asmuo savo veiklą turi vykdyti itin atsakingai, todėl tokio asmens nerūpestingumas, aplaidumas negali būti pateisinamas.

Ypatingai atkreipiamas dėmesys į tai, kad atsakovė geranoriškai nevykdė ne tik piniginio pobūdžio jai 2019 m. kovo 20 d. sprendimu nustatytų prievolių, bet ir nepiniginio pobūdžio 2019 m. kovo 20 d. sprendimu jai kilusių prievolių – deklaruoti valstybiniam socialiniam draudimui Darbo ginčų komisijos 2019 m. kovo 20 d. sprendimu pripažintas darbuotojos draudžiamąsias pajamas už 2018 m. kovo mėn., 2018 m. gegužės mėn., 2018 m. rugsėjo mėn., 2018 m. lapkričio mėn., 2018 m. gruodžio mėn., 2019 m. sausio mėn., 2019 m. vasario mėn., šios prievolės įmonė neįvykdė iki šiol. Dar kartą pabrėžtina, kad ieškovei, kaip juridiniam asmeniui, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl toks ieškovės neveikimas rodo tik itin aplaidų ieškovės, kaip juridinio asmens, veiklos vykdymą ir neatsakingą požiūrį į teisės aktų nuostatų laikymąsi.

Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad įmonė neįrodė, jog ji neturėjo galimybės įvykdyti 2019 m. kovo 20 d. sprendimu jai kilusias nepinigines prievoles darbuotojos atžvilgiu.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad pagrįstų aplinkybių, dėl kurių įmonė Darbo ginčų komisijos 2019 m. kovo 20 d. sprendimo geranoriškai įvykdyti negalėjo, nenustatyta, todėl dėl šio sprendimo nevykdymo jai kyla neigiamos pasekmės – įmonei už sprendimo nevykdymą skiriama bauda (DK 232 straipsnis).

Vertindamas skiriamos baudos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dalis 2019 m. kovo 20 d. sprendimu nurodytų išieškoti piniginių sumų jau priverstine tvarka įvykdytos, atsakovė yra įsidarbinusi kitose darbovietėse, pajamas gauna (el. b. t. I, b. l. 184–192), todėl, vadovaudamasis proporcingumo, sąžiningumo principais, kartu įvertinęs sprendimu nurodytų išieškoti priverstine tvarka išieškotų piniginių sumų dydį, tai, kad pagal viešus duomenis įmonė turi skolą Sodrai, taip pat aplinkybę, jog įmonė nevykdo ir nepiniginio pobūdžio prievolės, nors jos įvykdymui kliūčių nėra, teismas sprendžia, kad yra pagrindas skirti įmonei 360 Eur (15 Eur už savaitę) dydžio baudą, kuri priteisiama darbuotojos naudai, už Darbo ginčų komisijos 2019 m. kovo 20 d. sprendimo nevykdymą, laikydamas, kad tokia suma yra pakankama ir adekvati nagrinėjamu atveju.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies – už Darbo ginčų komisijos 2019 m. kovo 20 d. sprendimo nevykdymą įmonei skiriama 360 Eur bauda, kuri priteisiama darbuotojos naudai; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 10 d. sprendimas netenka galios, kitoje dalyje ieškinys atmetamas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismo sprendimas priimtas iš esmės darbuotojos naudai, kadangi įmonei nevykdant Darbo ginčų komisijos 2019 m. kovo 20 d. sprendimo, ji kreipėsi privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka į Darbo ginčų komisiją, toks jos kreipimasis buvo pagrįstas, o įmonei teisme ginčijant Darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 10 d. sprendime nurodytos išmokėti baudos dydį ir teismui jį sumažinus, darbuotojos kreipimasis dėl baudos įmonei skyrimo laikomas buvęs pagrįstu, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį būtent darbuotoja turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikta. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra.

Teismas šioje byloje patyrė 3,58 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 4 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC STORES“ ieškinį patenkinti iš dalies.

Skirti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BALTIC STORES“ (į. k. 302729995) už Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą 360 Eur (trijų šimtų šešiasdešimties eurų) baudą ir priteisti šią 360 Eur (trijų šimtų šešiasdešimties eurų) baudą atsakovės L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC STORES“ (į. k. 302729995) 4 Eur (keturių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.