Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant ieškovės atstovui K. M., atsakovės ŽŪB ,,Atžalynas“ pirmininkui A. Ž., atsakovės atstovui advokatui Antanui Vincui Pilipčikui,

viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, įrašų viešame registre panaikinimo, žemės mokesčio priteisimo pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovei ŽŪB ,,Atžalynas“ su trečiaisiais asmenimis, nepareiškusiais savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje J. J., V. J. M., E. R. D..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Patikslinusi ieškinio reikalavimus ieškovė prašo: 1) pripažinti negaliojančia nuo pateikimo Registrų centrui momento - 2009 m. sausio 2 d., žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp Alytaus rajono žemės ūkio bendrovės ,,Atžalynas“ ir E. M. ir J. J.; 2) panaikinti šiuos sutarties registraciją Registrų centro Alytaus filiale; 3) išieškoti iš ŽŪB,, Atžalynas“ 338 Lt sumokėto žemės mokesčio; 4) pripažinti suklastotu 2010 m. rugpjūčio 29 d. susitarimą, sudarytą tarp atsakovės ir E. M. ir J. J. (t. 1, b. l. 64).

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. 2009 m. sausio 2 d. 27,55 ha ir 14,45 ha žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartys bei 2010 m. rugpjūčio 29 d. susitarimas dėl 14,45 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos nutraukimo, yra pasirašytos ne E. M., kuri nurodyta kaip sutarties šalis. Po šia sutartimi ties E. M. pavarde esantis parašas yra panašus į kitos bendrasavininkės J. J. parašą. Kadangi sutartyje neišreikšta žemės bendrasavininkės E. M. valia, sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu. Pagal sudarytą žemės nuomos sutartį, žemės mokestį privalėjo mokėti atsakovas, jis to nepadarė, todėl ieškovės sumokėtas 338 Lt dydžio žemės mokestis privalo būti priteistas iš atsakovės, kadangi byloje esantis mokėjimo pavedimas patvirtina, kad žemės mokestį mokėjo ieškovė. Ieškovės atstovas pripažino, kad E. M. bendrasavininkė J. J. perduodavo pinigų, tačiau negali nurodyti nei kada, nei kiek. Ieškovės atstovas tvirtina, kad 2010 m. rugpjūčio 29 d. susitarimu buvo nutraukta ne 2009 m. sausio 2 d. žemės nuomos sutartis, kaip nurodyta sutartyje, bet 2004 m. sausio 2 d. sudaryta sutartis, kurią buvo pasirašiusi tik viena bendrasavininkė.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad 1995 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 162 atkūrus nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą J. J. ir E. M. tapo dviejų žemės sklypų – 14,45 ha ploto ir 27,55 ha ploto, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkėmis. Šiuos abu žemės sklypus bendrasavininkės nuo 2001 m. sausio 2 d. pradėjo nuomoti atsakovei ŽŪB ,,Atžalynas“. Paskutinės žemės nuomos sutartys sudarytos 2009 m. sausio 2 d., 2010 m. rugpjūčio 28 d. susitarimu 14,45 ha žemės sklypo nuomos sutartis panaikinta. Juridinis faktas apie 2009 m. sausio 2 d. sutartį dėl 27,55 ha žemės nuomos įrašytas viešajame registre. 2011 m. lapkričio 7 d. dovanojimo sutartimi E. M. jai priklausančią ½ dalį 14,45 ha ir 27,55 ha žemės sklypų padovanojo ieškovei K. M.. 2012 m. balandžio 8 d. E. M. mirė. 2013 m. rugpjūčio 9 d. mainų sutarties pagrindu ieškovė K. M. tapo viso 27,55 ha žemės sklypo savininke, o J. J. viso 14,45 ha žemės sklypo savininke. 2009 m. sausio 2 d. pasirašant 27,55 ha žemės sklypo nuomos sutartį, po sutartimi vietoj E. M. pasirašė bendrasavininkė J. J.. Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

1995 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 162, sprendimais E. M. ir J. J. atstatytos nuosavybės teisės į 21 ha žemės (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13,14; 69-73). Žemės sklypo planai patvirtina, kad suteiktas 27,55 ha žemės sklypas ir 14,45 ha žemės sklypas (t. 1, b. l. 19,20,74,75). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (2011-11-22) patvirtina, kad 27,55 ha žemės sklypo ir 14,45 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) savininkės – K. M. ir J. J.; J. J. po ½ šių žemės sklypų priklauso remiantis 1995 m. rugsėjo 15 d. apskrities valdytojo įsakymu Nr. 162, o K. M. po ½ šių sklypų priklauso remiantis 2011 m. lapkričio 7 d. dovanojimo sutartimi; registre įregistruotas juridinis faktas, kad 27,55 ha žemės sklype yra nuomos sutartis nuo 2009 m. sausio 2 d. iki 2013 m. gruodžio 21 d.; nuomininkas Alytaus rajono ŽŪB ,,Atžalynas“; 14,45 ha žemės sklype šis juridinis faktas neįregistruotas (t. 1, b. l. 15-18). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija patvirtina, kad E. M. ½ dalį jai priklausančių 27,55 ha ir 14,45 ha sklypų, 2011 m. lapkričio 22 d. dovanojimo sutartimi perleido K. M. (t. 1, b. l. 52-55). Mokėjimo pavedimu 2012 m. spalio 29 d. ieškovė sumokėjo 338 Lt žemės mokesčio (t. 1, b. l. 23). Valstybės įmonė Registrų centras, po ieškovės skundo atlikusi tyrimą, konstatavo, kad juridiniai faktai ieškovei priklausančiame sklype įregistruoti pagrįstai, jų naikinti nėra teisinio pagrindo (t. 1, b. l. 24-35). 2010 m. rugpjūčio 29 d. susitarimu E. M., J. J. ir ŽŪB ,,Atžalynas“ susitarė nutraukti 14,45 ha žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą 2009 m. sausio 2 d., galiojančią iki 2013 m. gruodžio 31 d. (t. 1, b. l. 37). 2009 m. sausio 2 d. sutartimis E. M. ir J. J., kaip 27,55 ha ir 14,45 ha žemės sklypų bendrasavininkės susitarė su ŽŪB ,,Atžalynas išnuomoti bendrovei šiuos sklypus iki 2013 m. gruodžio 31 d.; pagal šias sutartis atsakovė įsipareigojo mokėti žemės nuomos mokestį bendrasavininkėms, kuris, išskaičius 15 proc. fizinių asmenų pajamų mokestį sudaro – po 1 974 Lt abiems bendrasavininkėms už 27,55 ha žemės sklypo nuomą ir po 1 084 Lt už 14,45 ha žemės sklypo nuomą (Sutarties 6 punktas); šalys susitarė, kad žemės mokestį sumoka nuomotojai – E. M. ir J. J. (t. 1, b. l. 40-43). Žemės sklypų mainų sutartimi, sudaryta 2013 m. rugpjūčio 9 d. tarp K. M. ir J. J., J. J. perdavė nuosavybėn K. M. ½ dalį 27,55 ha žemės sklypo mainais į K. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį 14,45 ha žemės sklypo; tokiu būdu K. M. tapo 27,55 ha žemės sklypo savininkė, o J. J. – 14,45 ha žemės sklypo savininkė; mainų sutartyje nurodyta, kad 27,55 ha žemės sklypui įregistruotas juridinis faktas – žemės nuomos sutartis; 14,45 ha žemės sklypui juridinis faktas – žemės sklypo nuomos sutartis - neįregistruota (t. 1, b. l. 77-83). Kasos išlaidų orderiai patvirtina, kad atsakovė mokėjo nuompinigius už žemės sklypų nuomą už 2002 m. – 2012 m. J. J. ir E. M. (t. 1, b. l. 113-124). E. M. mirė 2012 m. balandžio 8 d. (t. 1, b. l. 137). Jos įstatyminiai įpėdiniai – V. J. M. ir E. R. D. (t. 1, b. l. 165). Iš pažymos matyti, kad E. M. mirus, jai neišmokėti priklausantys pinigai už žemės nuomą: už 2012 m. - 3 669 Lt ir už 2013 m. - 3 669 Lt (t. 1, b. l. 153). 2001 m. sausio 2 d. sutartimis J. J. ir E. M. 27,55 ha ir 14,45 ha žemės sklypus išnuomojo ŽŪB ,,Atžalynas“ iki 2004 m. sausio 1 d.; 2004 m. sausio 2 d. sutartimis – iki 2008 m. gruodžio 31 d. (t. 1, b. l. 157-160). 2013 m. rugsėjo 2 d. sutartimi J. J. išnuomojo jai priklausantį 14,45 ha žemės sklypą ŽŪB ,,Atžalynas“ iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. (t. 2, b. l. 49,50).

Dėl 2009 m. sausio 2 d. 14,45 ha žemės sklypo nuomos sutarties ir 2010 m. rugpjūčio 28 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiais

Pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimosi sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.545 straipsnio 1 dalis). Žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė (CK 6.547 straipsnio 1 dalis). 2010 m. rugpjūčio 29 d. susitarimu žemės nuomos sutartis dėl 14,45 ha žemės sklypo nutraukta. Iš viešojo registro duomenų (t. 1, b. l. 52-55) matyti, kad 14,45 ha žemės sklype juridinio fakto įrašas – nuomos sutartis galiojo nuo 2009 m. sausio 13 d. iki 2010 m. rugsėjo 14 d. 2011 m. lapkričio 7 d. dovanojimo sutarties pagrindu ieškovė K. M. tapo ½ dalies 14,45 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininke. Kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, taip pat kai pasikeičia valstybinės žemės nuomotojas, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (CK 6.559 straipsnis). Sutartis gali būti pripažinta negaliojančia CK pirmosios knygos numatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat kitais įstatymų nustatytais pagrindais (CK 6.224 straipsnis). Teisę pareikšti ieškinį dėl sutarties negaliojimo turi asmuo, kurio teises arba teisėtus interesus ta sutartis pažeidė (CK 6.227 straipsnio 1,3 dalys). Šio teisinio reglamentavimo kontekste spręstina, kad ieškovė neturi teisės ginčyti 2009 m. sausio 2 d. tarp E. M., J. J. ir ŽŪB ,,Atžalynas“ sudarytos sutarties dėl 14,45 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos bei 2010 m. rugpjūčio 29 d. susitarimo dėl sutarties nutraukimo, nes šie sandoriai jos teisėms ir teisėtiems interesams neturi jokios įtakos ir jų nepažeidžia, nes ieškovei 2011 m. lapkričio 7 d. tapus ½ dalies 14,45 ha žemės sklypo savininke, 2009 m. sausio 2 d. sutartis dėl šio žemės sklypo nuomos negaliojo, ši sutartis CK 6.559 straipsnio tvarka nebuvo įregistruota viešame registre ir naujajam žemės savininkui negaliojo.

Dėl 2009 m. sausio 2 d. 27,55 ha žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, įrašo viešajame registre panaikinimo ir 338 Lt žemės mokesčio priteisimo

2011 m. lapkričio 7 d. dovanojimo sutarties pagrindu ieškovei tapus ½ dalies 27,55 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininke, galiojo 2009 d. sausio 2 d. tarp J. J., E. M. ir ŽŪB ,,Atžalynas“ sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, įrašas apie šį juridinį faktą įregistruotas viešajame registre, jo terminas - 2013 m. gruodžio 31 d., todėl įvertinus CK 6.559 straipsnio nuostatas, remiantis CK 6.227 straipsnio 3 dalimis, šį sandorį ieškovė turi teisę ginčyti. Ginčydami sandorį ieškovė tvirtina, kad sutartyje neišreikšta E. M. valia sudaryti šią nuomos sutartį, nes ji jos nepasirašė, sutartyje prie E. M. esantis parašas panašus į kitos bendrasavininkės J. J. parašą, už žemės nuomą sutarta nuomos kaina yra per maža. Vizualiai lyginant J. J. ir E. M. parašus šioje sutartyje (t. 1, b. l. 41), kasos išlaidų orderiuose (t. 1, b. l. 113-124), įgaliojime (t. 1, b. l. 156), sutartyse (t. 1, b. l. 157-159), matyti, kad 2009 m. sausio 2 d. sutartyje ties E. M. pavarde esantis parašas yra panašus į J. J. parašą. Tai, kad po sutartimi pasirašė ne E. M. pripažino ir pati J. J. atsiliepime (t. 1, b. l. 143). Kad šioje sutartyje už E. M. galėjo pasirašyti J. J. neneigia ir pati atsakovė. Žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė (CK 6.547 straipsnio 1 dalis), o E. M. šios sutarties nepasirašius, spręstina, kad 2009 m. sausio 2 d. sutartis dėl 27,55 ha žemės sklypo nuomos neatitinka šio įstatymo reikalavimo. Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatyme įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo, ir protingumo principams, būtent kai yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Įsakmaus nurodymo žemės nuomos sutartį reglamentuojančiose teisės normose nėra. Iš byloje esančių kasos išlaidų orderių (t. 1, b. l. 113-124) matyti, kad E. M. buvo išmokamas nuomos mokestis už naudojimąsi jos žeme, dėl kurio šalys susitarė ginčijamoje sutartyje, J. J. atsiliepime (t. 1, b. l. 143) nurodė, kad gautus pinigus perduodavo E. J., to neneigia ieškovės atstovas bei tretieji asmenys V. J. M. ir E. R. D., šalys pripažįsta, kad faktiniai nuomos teisiniai santykiai buvo, pažyma patvirtina, kad mirus E. M. liko neišmokėta 7338 Lt žemės nuomos mokesčio (t. 1, b. l. 153), dėl žemės sklypo nuomos E. M. niekada neprieštaravo, šiuo metu pati E. M. yra mirusi. Įvertinus šiuos įrodymus protingo žmogaus požiūriu, spręstina, kad E. M. išreiškė valią nuomoti jai priklausančią dalį 27,55 ha žemės sklypo. Atsižvelgus į anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes pripažintina, kad tarp E. M., J. J. ir ŽŪB ,,Atžalynas“ buvo susitarimas dėl 27,55 ha žemės sklypo nuomos, šalys vykdė šį susitarimą ir pripažinti šį sandorį negaliojančiu nėra teisinio pagrindo.

Ieškovė prašo panaikinti 2009 m. sausio 2 d. sutarties registraciją viešajame registre ir, nors ieškovės reikalavimas dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu atmestinas, pažymėtina ir tai, kad įstatymas numato tokio įrašo panaikinimą ne teismine, bet administracine tvarka (CK 4.256 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis).

Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 338 Lt 2012 m. spalio 29 d. sumokėto žemės mokesčio (t. 1, b. l. 23) nepagrįstas, kadangi iš ginčijamos 2009 m. sausio 2 d. sutarties (t. 1, b. l. 40,41), 7 punkto matyti, kad žemės mokestį sumoka ne nuomininkas – ŽŪB ,,Atžalynas“, o nuomotojai.

Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes ir nurodytus argumentus, ieškovės ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinys atmestinas, todėl atsakovės turėtos išlaidos priteistinos iš ieškovės. Atsakovė turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 5 469 Lt, kurias sudaro: 1) 2 019 Lt išlaidos, susijusios su advokato atvykimu teikti teisinę pagalbą (išlaidos kurui ir sugaištas laikas); 2) susipažinimas su byla 900 Lt (3 val. x 300 Lt); 3) atsiliepimo paruošimas 1 200 Lt (4 val. x 300 Lt); 4) teismo posėdžiai 1 050 Lt (3,5 val. x 300 Lt) (t. 2, b. l. 54,55,60). 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) minimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 3 punkte nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje; šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Atsakovė, jos atstovas neįrodė, kad šioje byloje advokato dalyvavimas iš kitos vietovės buvo būtinas, todėl šios išlaidos – 2 019 Lt nepriteistinos. Rekomendacijų 8.18 punkte nurodyta, kad už vieną atstovavimo valandą teisme mokama – 0.15 koeficiento, kurio pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, t.y. – 1 000 Lt. Sąskaitose (t. 2, b. l. 54,55,60) nurodyta, kad išlaidas sudaro 3,5 valandos, sugaištos teismo posėdžiuose, laiką suapvalinus Rekomendacijų 9 punkte nustatyta tvarka – 4 val., įvertinus nustatytą 0,15 koeficientą (1 val. - 150 Lt), sugaištas laikas teismo posėdžiuose sudaro 600 Lt, todėl šią sumą viršijanti dalis – 450 Lt (1 050 Lt – 600 Lt) iš ieškovės nepriteistina. Rekomendacijų 10 punkte nurodyta, kad už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų šiose rekomendacijose, teikimą priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas šiose rekomendacijose. Atsakovės pateiktose sąskaitose nurodytų - susipažinimas su byla, praktikos analizė – įkainių Rekomendacijose nėra, tačiau įvertinus Rekomendacijų 10 punkto nuostatas, tai, kad šios paslaugos skaičiuojamos valandomis, šio laiko apsakičiavimui taikytinas Rekomendacijų 8.18 punktas ir priteistina iš ieškovės 600 Lt (4 val. x 150 Lt). Įvertinus nurodytus argumentus iš atsakovės prašomų priteisti 5 469 Lt atstovavimo išlaidų priteistina iš ieškovės – 2 400 Lt (5 469 Lt – 3 069 Lt).

Valstybės išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 55,15 Lt, kurios taip pat priteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis), nes pagrindų, nurodytų CPK 96 straipsnio 5 dalyje, kurie leistų nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270, 273 straipsniais, teisėja

nusprendžia:

I. K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei žemės ūkio bendrovei ,,Atžalynas“, įmonės kodas 153656134, iš ieškovės K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 400 Lt (du tūkstančius keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 55,15 Lt (penkiasdešimt penkis litus 15 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.