Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. patikslintą ieškinį atsakovui G. K., trečiajam asmeniui J. K. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė V. K. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo G. K. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 190 Eur iki ieškovė mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje.Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį. Prašyme nurodė, kad ji mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, atsakovas prie ieškovės išlaikymo neprisideda.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo G. K. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ieškovei V. K. po 130 Eur nuo 2016-08-31 iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24487-944/2016 priėmimo.Teismas nustatė, kad ieškovė, nors ir yra pilnametė, tačiau mokosi pagal vidurinio ugdymo programą (duomenys neskelbtini), 12 klasėje, todėl jos galimybės dirbti ir taip gauti lėšų savęs išlaikymui yra labai ribotos. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgė į tai, kad byla yra neišnagrinėta ir teismas neturi visų įrodymų apie šalių turtinę padėtį bei turtinius įsipareigojimus, todėl sprendė, kad iki civilinė byla bus išnagrinėta iš esmės 130 Eur suma pakankama (įvertinus ir trečiojo asmens dalį) pilnametės poreikiams patenkinti.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas G. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, neturėdamas jokių įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį, nepagrįstai priteisė ieškovei išlaikymą po 130 Eur, kas atsakovui, kaip neįgaliam ir niekur nedirbančiam asmeniui, neturinčiam jokio nekilnojamojo turto ir pajamų, yra nepakeliama našta. Teismas neįvertino atsakovo gaunamų mėnesinių pajamų, kurias sudaro tik transporto išlaidų kompensacija (9,50 Eur per mėnesį) ir invalidumo / netekto darbingumo pensija (89,93 Eur per mėnesį). Jokių kitų pajamų atsakovas neturi, santaupų bankuose taip pat neturi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto (atsakovo) G. K. pateiktus naujus rašytinius įrodymus – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas, VĮ Registrų centras išrašą, VĮ „Regitra“ išrašą, Swedbank, AB ir AB SEB bankas pažymas, AB „Lietuvos paštas“ išmokų išmokėjimo kvitą, Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nuosprendį, ir ieškovės V. K. bei trečiojo asmens J. K. pateiktus naujus rašytinius įrodymus – Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimą, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimą, Nekilnojamojo turto registro išrašą, antstolės G. K. patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo areštuoto turto įkainojimui, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl atsakovo atskirojo skundo ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, be to, pareikštas ieškinys kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo G. K. priteistas laikinas išlaikymas pilnametei dukrai V. K. iki teismo sprendimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovė mokosi pagal vidurinio ugdymo programą (duomenys neskelbtini), 12 klasėje, dėl ko jos galimybės dirbti ir taip gauti lėšų savęs išlaikymui yra labai ribotos, priteisė iš atsakovo G. K. laikiną išlaikymą iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo.Apeliantas (atsakovas) G. K., nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikino išlaikymo ieškovei priteisimo, neatsižvelgė į jo sveikatos būklę ir turtinę padėtį.

Dėl laikino išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo

Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Ši priemonė taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192¹, CK 3.203 straipsnius. Pažymėtina, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei to, kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose, yra nurodęs, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje, įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011).Taigi teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecija, apie paramos būtinumą sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą, pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.) ir poreikius (mokestis už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestis, išlaidos už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonėms, maistui, aprangai įsigyti ir kitas lėšas), taip pat tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas bei jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams) ir tuo, kad nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdoma, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties, kad išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims, kad tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė V. K. pilnametystės sulaukė 2016 m. liepos 21 d. dar besimokydama (duomenys neskelbtini). Ieškovė mokosi gerai, jos pažymių vidurkis sudaro 8,22 balo. Ieškovę šiuo metu išlaiko jos mama J. K.. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai sprendė, jog, kol ieškovė V. K. mokosi gimnazijoje, jai yra reikalinga materialinė tėvų parama, nes pati mokytis ir save išlaikyti negali, didžiąją savo laiko dalį ieškovė privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą. Pažymėtina, jog šios konkrečios laikinosios apsaugos priemonės (laikino išlaikymo) tikslas yra užtikrinti, kad pilnamečio vaiko, siekiančio išsilavinimo ir einamuoju momentu neturinčio jokių kitų pajamų, poreikiai būtų bent minimaliai patenkinti iki bus išnagrinėta byla. Kaip jau nurodyta, dėl paramos būtinumo ieškovei ir jos dydžio pirmosios instancijos teismas pasisakys tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, ištyręs visas teisiškai reikšmingas bylai aplinkybes ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Sprendžiant klausimą tik dėl laikino išlaikymo priteisimo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, teismui pakanka pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaiko teisė į tinkamą materialinį išlaikymą ir gali nukentėti jo teisėtas interesas visapusiškai lavintis bei tenkinti būtiniausius poreikius civilinės bylos nagrinėjimo metu.Ieškovė V. K. patikslintame ieškinyje nurodė, kad jos būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį yra reikalinga 432 Eur suma. Ieškovės nuomone, mažesnę išlaikymui reikalingos sumos dalį (190 Eur) turėtų teikti atsakovas, o kitą išlaidų dalį, įskaitant visas nenumatytas papildomas išlaidas bei visą nematerialinę paramą ieškovei, teikia jos motina. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra išnagrinėta iš esmės ir teismas neturi visų įrodymų apie šalių turtinę padėtį bei jų turimus įsipareigojimus, skundžiama nutartimi sprendė, jog 130 Eur laikinas išlaikymas yra pakankamas pilnametės dukros poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši priteista laikino išlaikymo suma yra būtina vidurinio išsilavinimo siekiančiam, 12-oje klasėje besimokančiam pilnamečiam vaikui būtiniausiems jo poreikiams tenkinti, kurie šiuo metu neabejotinai yra padidėję, lyginant juos su ieškovės poreikiais, vertintais priteisiant išlaikymą jai būnant nepilnamete. Be to, pagal CK 6.461 straipsnio 2 dalį vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo 380 Eur. Šis orientacinis kriterijus turi būti taikomas ir sprendžiant klausimą dėl pilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo dydžio. Kadangi pirmosios instancijos teismo priteistas laikino išlaikymo dydis (130 Eur) neviršija pusės minimalios mėnesio algos, todėl laikytina, jog nustatytas laikino išlaikymo dydis yra protingas, pagrįstas ir būtinas siekiant užtikrinti, kad bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu būtų patenkinti bent minimalūs (būtinieji) ieškovės poreikiai.Apeliantas (atsakovas) G. K. atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo priteista 130 Eur išlaikymo suma jam yra nepakeliama našta, kadangi jis yra neįgalus, niekur nedirba, nekilnojamojo turto neturi, santaupų bankuose taip pat neturi, todėl nesugebėtų finansiškai teikti tokio dydžio išlaikymo. Tačiau teismas, priteisdamas išlaikymą kaip laikinąją apsaugos priemonę, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo. Nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas paramos pilnametei dukrai, besimokančiai vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, reikalingumas šiuo metu, pagrindžia ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą. Kartu pažymėtina, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 10 d. sprendimu pakeitė 2008 m. rugsėjo 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4041-54/2008 priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš G. K. V. K. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-10-21 iki jos pilnametystės (Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą). Teismas, sumažindamas V. K. iš atsakovo G. K. priteistą išlaikymo dydį iki 400 Lt sumos, atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį ir jo darbingumą (įsidarbinimo galimybes). Pažymėtina, kad ir tuo metu priteisiant išlaikymą bei nustatant jo dydį buvo įvertintas atsakovo neįgalumas. Atsakovas nei su atsiliepimu į ieškinį, nei su atskiruoju skundu nenurodė jokių naujų aplinkybių ir nepateikė pakankamai įrodymų, jog dėl savo sveikatos būklės ir turtinės padėties negali teikti ieškovei nustatyto dydžio išlaikymo. Be to, pažymėtina, jog atsakovo G. K. nurodytos aplinkybės dėl jo sveikatos būklės ir turtinės padėties nėra pagrindas visiškai atleisti jį nuo pareigos teikti reikiamo dydžio išlaikymą pilnametei dukrai, siekiančiai vidutinio išsilavinimo. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.