- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-04-28
- Bylos Nr.
- 1-37-337/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00547-2009-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Kaltinamasis
- P. R.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. R., gim. (duomenys neskelbtini) Pakruojo r., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) , Kėdainiuose, išsilavinimas specialus vidurinis, II grupės invalidas, registruotas Darbo biržoje, išsituokęs, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. R. 2009 m. rugpjūčio 23 d. apie 22 val., Panevėžio r., Panevėžio sen., (duomenys neskelbtini) k., sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini) “ esančio sodo namelio Nr. 1 kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio kilusio konflikto metu vieną kartą peiliu durdamas R. M. į pilvo sritį, tuo padarydamas jam durtinę – pjautinę kiauryminę pilvo žaizdą ir plonųjų bei storųjų žarnų amputaciją, dėl ko jis 2009 m. rugpjūčio 25 d. 01.55 val. VšĮ „Panevėžio apskrities ligoninės“ intensyviosios terapijos skyriuje nuo padaryto sužalojimo mirė, tyčia R. M. nužudė.
Kaltinamasis P. R. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 23 d. jis sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini) ‘ esančiame namelyje girtavo su savo sugyventine A. M. bei jos sūnumi R. M.. Begeriant R. M. pradėjo reikšti nepasitenkinimą tuo, kad yra mažai maisto. Apie 19 val. tarp jų prasidėjo žodinis kivirčas, kurio metu jis, būdamas supykęs, pasiūlė R. M. su R. M. likti namelyje ir lytiškai santykiauti, o pats nusprendė eiti nakvoti pas seserį. Jam kylant nuo kėdės R. M., išgirdęs jam (P. R.) išsprūdusį pasiūlymą, kumščiu smogė į galvą ir jis nugriuvo ant grindų. R. M. pradėjo jį spardyti, o A. M. vis ragino R. M. dar suduoti. Jam buvo suduoti smūgiai į veidą, krūtinę. Bėgo kraujas. Po kelių smūgių R. M., paragintas tos pačios A. M., baigė jį mušti ir jis atsistojo. R. M. stovėjo tarpduryje ir jam nieko nebedarė. Tuo metu jis, norėdamas pagąsdinti R. M., nuo už nugaros stovėjusio stalo pagriebė lenktinį peilį ir kažką jam pasakė. Tada R. M., stovėjęs apie vieno metro atstumu nuo jo, užsimojo ranka, o jis kaire ranka joje laikytu peiliu pro kairįjį juos skirti bandžiusios A. M. šoną vieną kartą dūrė R. M.. Šis tuo metu sukosi į dešinę pusę ir išbėgo pro duris į lauką. Jis dar pastebėjo R. M. iš pilvo lendančias žarnas. Tuomet jis sugalvojo nusižudyti – pasikarti, tačiau kas vyko toliau neprisimena. R. M. dūrė spontaniškai, norėdamas tik pagąsdinti. Tuo momentu R. M. rankose nieko neturėjo. Pareikštą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti pripažįsta pilnai, o neturtinei – iš dalies.
Nukentėjusioji A. M. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 21 d. ji nuvyko į sodų bendrijoje esantį savo namelį ir ten rado girtą P. R., su kuriuo ji gyveno nuo 1998 m. P. R. girtavo dažnai, ypač po to, kai jam buvo nustatytas neįgalumas. Jis dažnai jai grasindavo, mušdavo, drausdavo bendrauti su vaikais. Rugpjūčio 22 d. ji pakvietė atvažiuoti padėti dirbti sode sūnų R. M.. Jo ir P. R. tarpusavio santykiai buvo įtempti. Sekančią dieną pradėjo lyti, tad dirbti lauke nebuvo galimybės. P. R. su R. M. pradėjo gerti alų. Ji gėrė nedaug. Pavakaryje tarp vyrų kilo eilinis konfliktas. P. R. pradėjo R. M. prikaišioti, ko šis atvažiavo, liepė išeiti, nors autobusai jau nebevažiavo, vadino necenzūriniais žodžiais. P. R. puolė muštis, tačiau jai pavyko įsiterpti tarp jų ir įkalbėti sūnų išeiti į verandą. R. M. taip ir padarė, atsigulė. Tačiau P. R. nenurimo ir pagriebęs peilį puolė į verandą. Jai sušukus sūnus spėjo atsikelti, tačiau P. R. jam dūrė. R. M. pasakė, kad jį „papjovė“ ir žengęs kelis žingsnius į lauką krito. Ji pasimetusi pradėjo šaukti, išbėgo iš namų. Po kurio laiko grįžusi pamatė gulintį ir dejuojantį sūnų, kurio pilvo turinys buvo iškritęs aplinkui. Pastebėjo atvykusias kelias moteris. Priėjusi prie namo verandos durų pamatė, kad jos užrakintos iš vidaus, o viduje pastebėjo su virve ant kaklo gulintį P. R.. Išdaužiusi langą ir atrakinusi duris priėjo prie P. R. ir pradėjo jį spardyti į galvą bei kitas kūno vietas. Jam sudavė ir kažkokiu pagaliu. Kas jį atlaisvino nepastebėjo. Vienu metu P. R. pasakė, kad papjaus ir ją. Išsigandusi išbėgo į kiemą.
Liudytoja D. E. S parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 23 d. dienos metu pas ją į sodą buvo atėjęs brolis P. R. su sugyventine A. M.. Abu buvo blaivūs, gerai nusiteikę. Tą pačią dieną vakare, apie 21 val., jai paskambino A. M. sūnus R ir liepė pasiimti brolį, tai yra P. R.. Iš R. M. žodžių ji suprato, kad ten eilinį kartą girtaujama ir vyksta konfliktas. Kadangi tai vyko ne pirmą kartą, tad ir šįkart ji pasiūlė baigti gerti ir nuėjo miegoti. Po kurio laiko jai paskambino V. S. ir pasakė, kad atbėgusi A. M. pasakė, jog sužalotas P. Tada ji su V. S. bei V. G. nuvažiavo pas A. M.. Ten ji pamatė, jog ant žolės netoli durų guli sužalotas R. M., o P nesimatė. R. M. iki pusės buvo nuogas, jo pilvas buvo sužalotas, matėsi viduriai. R. M. kalbėjo, skundėsi kad jam šalta ir skauda, tačiau apie sužalojimo aplinkybes nieko nesakė. Norėdama paimti antklodę ji priėjo prie namelio ir pamatė prieangyje gulintį beveik nuogą brolį P. R. su kilpa ant kaklo. Ji ją atlaisvino ir tuomet priėjusi A. M., kuri akivaizdžiai buvo neblaivi, pradėjo P. R. spardyti, vadino žmogžudžiu. Spyrė į pilvą, sėdynę. Ar pataikė į galvą nepastebėjo. Netrukus P. R. atsigavo ir papriekaištavo, kam ji jį atlaisvino. Apie įvykį nieko nekalbėjo. Po to buvo nuvykusi į ligoninę ir kalbėjo su R. M., tačiau ir ten jis apie jo sužalojimo aplinkybes nieko nekalbėjo.
Liudytoja V. S. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 23 d. vakare pas ją atėjusi V. G. pasakė, jog atlėkusi A. M. paprašė gelbėti, nes „papjovė P“. Tada ji paskambino D. S. ir su V. G. nuvyko pas A. M.. Jos pačios dar nebuvo, tačiau kieme pamatė ant žemės gulintį kažkokį iki pusės nuogą žmogų. Kas tai buvo nesuprato, nes arti nebuvo priėjusi. Vėliau atėjusi A. M. nusirengė ir jį užklojo. Po to D. S. priėjo prie namelio durų, greta kurio esantis langas buvo išdaužtas, ir duryse iš vidaus buvusiu raktu jas atrakinusi įėjo į vidų. Ten gulėjo kažkoks vyras, kaip vėliau suprato P. R., su virve ant kaklo. D. S. ją nuėmė, o priėjusi A. M. tą vyrą spardė į įvairias kūno vietas, sudavė ir kažkokiu rankoje turėtu daiktu. A. M. buvo labai girta.
Liudytoja V. G. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 23 d. vakare išgirdo pagalbos šauksmus. Įjungusi apšvietimą pamatė, jog tai A. M.. Jos rankos bei šlaunys buvo kruvinos. Ji buvo išsigandusi, šaukė, kad nužudytas P. Tada ji nubėgo pas V. S., kad ši praneštų D. S., kurios brolis yra P. R.. Visos trys automobiliu nuvažiavo į įvykio vietą ir apšvietus kiemą pamatė, kad ant žemės guli ne P. R., o jaunesnis, jai nepažįstamas vyras. D. S. pasakė, kad tai R. M.. Jis buvo susirietęs, sužalotu pilvu. Ji iškvietė greitąją pagalbą ir iki jai atvykstant daugiau nieko nedarė. Tuo metu daugiau namuose nieko nesimatė, o A. M. kažkur toliau šūkavo. Atvažiavus medikams D. S. pradėjo ieškoti P. R.. Priėjusi prie namelio durų ji pro išdaužtą greta esantį langą iš vidaus atrakino duris jose buvusiu raktu ir verandoje rado gulintį su virve ant kaklo P. R.. Virvę atleido. Ji (V. G.) arčiau priėjusi nebuvo ir grįžo prie automobilio.
Liudytoja G. A. parodė, kad 2009-08-23 apie 22 val. VšĮ „Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika“ greitosios pagalbos skyriuje buvo gautas pranešimas, kad sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini) “ vyriškiui perdurtas pilvas. Nuvykus į vietą kieme buvo rastas antklode užklotas susirietęs vyras. Jo pilvo srityje buvo pjautinė žaizda, matėsi atviras žarnynas. Vyras buvo pusiau sąmoningas, blaškėsi. Jis pasisakė savo vardą, adresą, tačiau apie sužalojimo aplinkybes nieko nekalbėjo. Suteikus pirmąją pagalbą vyriškis buvo pristatytas į ligoninę.
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta randasi Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) kaime esančios sodų bendrijos sodo sklype Nr.1. Ant žolės ties namelio prieangiu rasta tamsiai raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują, taip pat kelnės su ant jų esančiomis panašiomis dėmėmis. Greta kelnių yra padrikai išsimėtę žarnų dalys. Ant įėjimo į namelį durų yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Prieangio lango stiklai sudaužyti. Ant prieangyje esančios kėdės rastas peilis mėlyna rankena, ant kurio matoma raudonos spalvos dėmė. Ant durų į kambarį dešinio krašto taip pat randasi kraują primenanti dėmė. Ant kambaryje esančio stalo krašto matoma raudonos spalvos dėmė, o ant tame pačiame kambaryje esančios spintelės randasi peilis su ant jo matoma raudonos spalvos dėme (t.1 b.l. 5-13).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 388/09 (5) nurodoma, kad R. M. mirė 2009-08-25 01.55 val. nuo durtinės – pjautinės kiauryminės pilvo žaizdos ir plonųjų bei storųjų žarnų amputacijos. Žaizda bei žarnų komplekso amputacija padaryta vieno smūgio aštriu duriančiai – pjaunančio įrankiu, galimai peiliu, pasekoje. Sužalojimų, kuriuos R. M. galėjo pasidaryti pats, o taip pat sužalojimų, kurie galėtų atsirasti kovos ar savigynos pasekoje, nenustatyta. R. M. kraujyje rasta 3,13 promilių etilo alkoholio (t1 b.l. 23-24).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1071/09 (05) nurodoma, kad P. R. nustatyta paviršinės durtinės – pjautinės žaizdos krūtinėje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kaktoje, dešiniame ir kairiame žastuose, odos nubrozdinimai kaktoje, nosyje, dešinėje ir kairėje alkūnėje, kairio kelio sąnario srityje, odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva kakle, sudarantys vientisą stranguliacinę vagą. Dėl nustatytų sužalojimų P. R. sveikata sutrikdyta nežymiai (t. 1 b.l. 28-29).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-09-28 specialisto išvadoje Nr. 11-2465 (09) nurodyta, kad ant tirti pateikto peilio, paimto kambaryje nuo spintelės, nėra pluoštų iš tirti pateiktų P. R. drabužių. Ant tirti pateikto peilio, paimto iš prieangio, rasta juodos, baltos ir pilkos spalvų vilnos pluoštų, vienodų su P. R. kelnių audeklo dominuojančiais pluoštais (t. 1 b.l. 39-42).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-10-05 specialisto išvadoje Nr. 11-2688 (09) nurodyta, kad ant tirti pateiktų peilių asmens identifikacijai tinkamų pėdsakų nėra (t. 1 b.l. 44-45).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2009-10-14 specialisto išvadoje Nr. 140-(7591)-IS1-7798 nurodyta, kad rankų pėdsakai ant tirti pateiktų dviejų peilių, netinkami asmeniui identifikuoti (9t.1 b.l. 47-48).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2009-12-29 specialisto išvadoje Nr. 140-(7592)-IS1-10106 nurodyta, kad ant tirti pateiktų tampono su nuoplova nuo prieangio durų, P. R. kelnių, sportinių kelnių, R. M. džinsų ir džinsų sagties bei R. M. kairės ir dešinės rankų panagių turinyje rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su R. M. genotipu. Ant tirti pateiktų dviejų peilių, tamponų su nuoplovomis nuo stalo ir kambario durų, P. R. marškinėlių, kelnių, kairio bato rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su P. R. genotipu. Ant P. R. marškinėlių rasta moters kraujo. Ant tirti pateiktų peilio, paimto iš prieangio, P. R. švarkelio bei trumpikių, sportinių kelnių rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t.1 b.l. 50-54).
Vertindamas byloje surinktus ir ištirtus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamojo P. R. veika yra nusikalstama, kvalifikuota teisingai ir atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 129 str. 1 d., sudėtį.
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino, jog R. M. mirtį sukėlusį sužalojimą peiliu padarė būtent jis, tik, priešingai nukentėjusiosios A. M. parodymams, tvirtino, jog tai padarė ne namelio prieangyje, o kambaryje, kur ir įvyko žodinis konfliktas, o po jo ir jo atžvilgiu R. M. panaudojo fizinį smurtą, tai yra sudavė į galvą bei spardė. Pastarąją aplinkybę neigė nukentėjusioji A. M., tačiau iš dalies kaltinamojo teiginius apie jo atžvilgiu panaudotą smurtą patvirtina įvykio vietos apžiūros duomenys – kambaryje rasta kraujo dėmė, taip pat teismo medicinos specialisto išvada apie P. R. nustatytų sužalojimų pobūdį ir vietas. Kitų, paneigiančių ar patvirtinančių kaltinamojo teiginį apie R. M. sužalojimo vietą bei aplinkybes, byloje nėra, todėl esant prieštaringiems kaltinamojo ir nukentėjusiosios A. M. parodymams apie tai teismas, nesant galimybių pašalinti minimus prieštaravimus, vadovaujasi kaltinamojo P. R. parodymais.
Kaltinamasis P. R. pripažino, jog jo santykiai su R. M. buvo įtempti, tad ir įvykio metu kilus žodiniam kivirčui jis R. M. bei jo motinos atžvilgiu pavartojo itin įžeidžiančią frazę – pasiūlymą pasilikti vieniems ir lytiškai santykiauti. Reaguodamas į tai R. M. jam sudavė smūgį ranka į galvą bei spardė kojomis. Po to, paragintas A. M., R. M. nustojo smurtauti ir kiek atsitraukė. Kaltinamasis parodė, kad po to R. M. jam nieko nebedarė, atsikelti netrukdė, o tarp jų atsistojo A. M.. Tik po to, kaip tvirtina pats kaltinamasis, „norėdamas pagąsdinti“ jis pasiėmė nuo jam už nugaros buvusio staliuko peilį ir juo „spontaniškai“ dūrė R. M.. Įvertinus visas šias aplinkybes darytina išvada, kad P. R. R. M. sužalojo ne gindamasis nuo jo, tai yra įgyvendindamas savo teisę į būtinąją gintį ar peržengdamas būtinosios ginties nuo pavojingo kėsinimosi ribas, tačiau veikdamas tyčia. Durdamas peiliu į pilvo sritį kaltinamasis suprato, kad tokiu veiksmu jam gali sukelti mirtį, t.y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė pavojingas pasekmes ir nors, kaip jis teigia, jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti, t.y. veikė netiesiogine tyčia.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). P. R. padarė tyčinį, baigtą, labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes. P. R. nėra teistas bei baustas admintracine tvarka. P. R. nedirba, charakterizuojamas neigiamai, jam yra nustatytas neįgalumas (darbingumas 40 procentų), taip pat psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (t.1 b.l. 93, 115, 193-194, 194, 200, t. 2 b.l. 6-8). Atsižvelgus į visas šias, o taip pat atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei ją lengvinančių nebuvimą, taip pat įvertinus ir jo elgesį betarpiškai po nusikaltimo padarymo P. R. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu atitinkanti BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. 2009 m. rugpjūčio 24 d. P. R. buvo sulaikytas, o nuo 2009 m. rugpjūčio 25 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos suimtas ir šis laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamos bausmės laiką (BK 66 str. 1 d.).
Byloje pareikštas civilinis ieškinys 1386 Lt 62 ct sumai už R. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (t.1 b.l. 57, 60)). Ieškinys tenkintinas. Ieškinio dydis patvirtintas VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės pažyma apie R. M. gydymo išlaidas. Sužalojimus R. M. neteisėtais veiksmais padarė P. R., todėl jis padarytą žalą privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai (CK 6.263 str.).
Taip pat civilinį ieškinį 108900 Lt sumai pareiškė ir nukentėjusioji bei civilinė ieškovė A. M. (t.1 b.l. 100-104). Prašoma priteisti 8900 Lt laidojimo išlaidoms atlyginti bei 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Ieškinyje nurodytos laidojimo išlaidos yra pagrįstos teismui pateiktais šias išlaidas pagrindžiančiais dokumentais (t.1 b.l. 101-104), jį pripažįsta ir pats kaltinamasis ir ši ieškinio dalis tenkintina pilnai.
Tenkintina ir ieškinio dalis, susijusi su neturtinės žalos atlyginimu. A. M. sūnaus R. M. nužudymu iš tikrųjų padaryta didelė moralinė žala. Nukentėjusioji neteko savo sūnaus, patyrė didelį dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus. Ieškovės tvirtinimu pablogėjo jos sveikatos būklė, ji pradėjo pastoviai vartoti vaistus. Atsižvelgusi į nusikalstamos veikos pasekmes, P. R. kaltę, jo turtinę padėtį teismas konstatuoja, kad labiausiai protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus atitiktų 50000 Lt neturtinės žalos dydis, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.
Nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu atstovavo advokatas A. Cemnolonskas, kuriam už teisinę pagalbą buvo sumokėta 1600 Lt. Šios nukentėjusiosios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo (BPK 104 str. 2 d.)
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – P. R. bei R. M. batai ir drabužiai, du peiliai bei lyginamieji pavyzdžiai sunaikintini kaip beverčiai (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
P. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir jį nubausti laisvės atėmimu vienuolikai metų.
Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti P. R. sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki 2010 m. balandžio 27 d. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2010 m. balandžio 28 d.
Priteisti iš P. R. A. M. 8900 Lt (aštuonis tūkstančius devynis šimtus litų) laidojimo išlaidoms bei 50000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš P. R. 1386,62 Lt ( tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt šešis litus 62 ct ) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Priteisti iš P. R. 1600 Lt (tūkstantį šešis šimtus litų) A. M. proceso išlaidų.
Daiktus, turėjusius reikšmės bylai tirti bei nagrinėti – du peilius, lyginamuosius pavyzdžius, R. M. ir P. R. batus bei drabužius sunaikinti.
Kardomosios priemonės – suėmimo taikymą P. R. pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.