Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovėms I. A. , J. M. , D. M. jų atstovui adv.I.Radinienei , atsakovei L. D. jos atstovui adv.E.Povilaitienei , trečiajam asmeniui L.Jocienei

neviešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. A. , J. M. , D. M. ieškinį atsakovei L. D. trečiajam asmeniui Panevėžio miesto 8-ojo notarų biuro notarei Linai Jocienei dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas

Iš pateiktų teismui duomenų / b.l.7,8 / matyti , kad ieškovės J. M. ir I. A. yra V. M. dukros , o D. M. sutuoktinė / b.l. 9/ Iš pateikto Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo /b.l. 10 t.1./ matyti ,kad 2010-02-09 D. M. ir V. M. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių sutikimu. Iš pateikto mirties liudijimo ./ b.l. 6/ matyti , kad V. M. mirė 2010-02-27 , t.y. neįsiteisėjus teismo sprendimui, todėl laikytina kad santuoka nenutraukta /CK 3. 66 str. 1d./ ir ieškovė D. M. kreipėsi į teismą kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė . Iš pateikto testamento / b.l. 60/ matyti , kad V. M. 2010-01-08 Panevėžio miesto 8 – ajame notarų biure surašė testamentą , kuriuo visą savo kilnojamą ir nekilnojamą turtą paliko atsakovei L. D., kurį ieškovės I. A. ir J. M. kaip pirmos eilės įpėdinės pagal įstatymą remiantis CK 5.11 str. 1d 1p. prašo pripažinti negaliojančiu. Ieškovės šį testamentą ginčija tuo pagrindu ,kad V. M. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti ,nes smarkiai vartojo alkoholį , buvo įtakojamas atsakovės ir sirgo ,bendra sveikatos būklė buvo sunki. Ieškovės testamento sudarymą ginčija CK 1.89 straipsnio pagrindu. Teismo nuomone , ieškovių nurodyta materialine norma remiamasi nepagrįstai ,nes remiantis LR CK 1.89 str. 1d. fizinio asmens , kuris nors ir būdamas veiksnus , sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos , kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti , sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį, o ne jo įpėdinių ieškinį , todėl vien šiuo pagrindu ieškovių reiškiamas reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

Testamento laisvė yra laisvės disponuoti nuosavybe išraiška paveldėjimo teisėje , kuria remdamasis palikėjas , sudarydamas testamentą gali būti užtikrintas , kad po jo mirties sukauptas turtas bus paveldėtas pagal jo valią Šio principo veikimas gali būti ribojamas tik įstatymu nustatytais atvejais.

Testamentas – tai asmeninis , vienašalis , rašytinis , įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris , kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Pagal CK 5.15 str . 2d. testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo , kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes . Taigi testamento negali sudaryti pilnamečiai asmenys , kurie negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti , nors jie ir nėra teismo pripažinti neveiksniais arba jų veiksnumas neparibotas . Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas CK 5. 17 str. pagrindu. Tuo atveju ,kai ginčijamas testamentas , kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu , toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu pagal CK 1.78 str 2,4d,5.16 str.2d./ LAT nutartis bylos Nr. 3k-3-20/2007/.

Sandorių negaliojimo instituto paskirtis siekti , kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas . Įstatymų leidėjas , nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises , įgytas sandorių pagrindu . Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimo negaliojančiu galimas tik išskirtinais atvejais.

Ieškovės teigė ,kad V. M. valia išreikšta testamente neatitinka jo tikrosios valios ir išvardijo kelis motyvus. Vienas iš motyvų buvo tas, kad V. M. 2007 -12 -20 atlikus operaciją buvo leidžiami stiprūs veistai ir po šio gydymo pasikeitė jo elgesys ,nes tapo uždaras, nekalbus, atsirado baimė, įrodymų ,kad buvo kreiptąsi į psichologus ar psichiatrus bei tam pagrįsti rašytinių įrodymų ,teismui nepateikė. Teismo nuomone , jeigu V. M. elgesys pasikeitė ,kad tapo uždaras ir nekalbus , tai vertintina kaip normali kiekvieno asmens reakcija sužinojus apie sunkią ligą , nes kiekvienas suvokiantis esmę žmogus numano ir jam nustatytos diagnozės pasekmes . Teismas atkreipė dėmesį ir į tai ,kad ieškovės ginčydamos testamentą sudarytą 2010-01-03 , motyvuoja tuo ,kad V. M. po operacijos 2007 metų gruodžio mėnesio naudotų vaistų poveikyje negalėjo išreikšti savo valios , tačiau , netrukus po šios operacijos 2008-01-03 sudaryto kito sandorio , kuriuo dovanojamas nekilnojamas turtas butas su rūsiu ,esantis Vilniuje (duomenys neskelbtini) ir negyvenamoji patalpa garažas , esantis Vilniuje , (duomenys neskelbtini) ieškovei J. M. /b.l. 73 t.1/ , neginčija.

Kitas motyvas , kurį nurodė ieškovės , kad V. M. savo tikrosios valios testamente neišreiškė ,nes smarkai vartojo alkoholį . Teismo posėdyje ieškovė I. A. parodė,kad ji , kai tėvas V. M. 2008-05-19 gulėjo ligoninėje sakė gydytojui D. K. ,kad jis po pietų apgirsta. Liudytoju byloje apklaustas D. K. parodė ,kad tokio pokalbio su I. A. neatsimena ir iš personalo negirdėjo ,kad V. M. ligoninėje būtų vartojęs , ar pas jį palatos spintelėje būtų rasta alkoholio. Be to , šis liudytojas parodė ,kad V. M. jo vadovaujamajame (duomenys neskelbtini) skyriuje gydėsi ne kartą ir suprato savo ligą , diagnozę , per visą gydymosi laiką nereikėjo kviesti psichiatro , kontaktas buvo prasmingas, buvo orientuotas laike , vietoje , savyje ,jis skaitė laikraščius , domėjosi apie darbą. Liudytojos .A. A. , A. K. , kurios dirba Panevėžio ligoninėje , parodė ,kad V. M. gydėsi jų skyriuje porą metų , buvo protingas , tvarkingas , skaitė laikraščius , žiūrėjo televizorių, pats apsitarnavo ir niekada nematė girto.

Liudytoja I. G. , kuri buvo V. M. šeimos gydytoja parodė,kad , kokia V. M. būsena buvo 2010-01-08, t.y , testamento surašymo dieną nežino ,tačiau jis gydėsi ilgą laiką, nes sirgo (duomenys neskelbtini) , šeima sakydavo ,kad geria , ji girto nematė , apie tai ,kad vartoja alkoholį jai kalbėjo dukra I. A.. Vienas jis negalėjo gyventi dėl sveikatos. Atsakovė ateidavo pas ją dėl vaistų V. M. , dėl guldymo į ligoninę , kai jo būklė pablogėdavo. Liudytoja apklausta G. M. parodė ,kad ji 2009 metų pabaigoje matė V. M. parduotuvėje , kai jis pirko alkoholį , laikraščius , kad gėrė , nematė. Žino iš kitų ,kad V. M. išgerdavo , jis vyro brolis. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų /b.l.81, 86,87/ matyti ,kad V. M. ne kartą buvo apdovanotas už gerą ir nepriekaištingą darbą , pareikšta padėka net nutraukus darbo sutartį /b.l.19-21 t.2/ Teismo nuomone , nežiūrint į tai ,kad V. M. dirbo vadovaujantį darbą , jei smarkiai girtaujantis , kaip nurodė ieškovės , aukštesnių vadovų nebūtų įvertintas ir skatinamas . Be to ir gydymo stacionare ligos istorijoje nurodyta , kad nerūko ir negeria /b.l.18 . t.2./, išduota vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma / b.l. 19-20 t.2 / , kurios galiojimo terminas iki 2011-07-04 . Vertinant pateiktus įrodymus , teismo nuomone, V. M. valia surašant testamentą alkoholio nebuvo paveikta.

Teismas kritiškai vertina ieškovių motyvus dėl V. M. smarkaus piktnaudžiavimo alkoholiu ir tuo aspektu, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti ,kad gyvenant santuokoje su ieškove įsigijo nekilnojamą turtą /b.l.11,76/ , kas ilgą laiką ir smarkiai girtaujančiam asmeniui nebūdinga.

Kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai , jų valia ir valios išreiškimas , sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų , įstatymo reikalavimas turi atitikti visi jo elementai. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas - testatoriaus valia , t.y ar testamento turinys atitinka jo valią ,nes tarp vidinės jo valios ir išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį , be kitų aplinkybių , yra reikšminga tai , ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę , ar pats sąmoningai suformavo valią ir ją autentiškai išreiškė Liudytoja V. J. , kuri bendravo su V. M. paskutiniu metu iki testamento surašymo parodė ,kad V. M. buvo tvirtas žmogus , viską darydavo apgalvojęs ir pokalbyje su ja sakė ,kad sutiko atsakovę , kuri yra jam turtas ir už jos rūpestį juo , atsilygins turtu.

Tretysis asmuo notarė L.Jocienė , kuri surašė testamentą , nurodė ,kad dėl testatoriaus valios , jo veiksnumo jai nekilo jokių abejonių. Jis atvyko į notarinę kontorą pats , pateikė dokumentus , pareiškė savo valią notarei , kokį veiksmą nori atlikti, testamentas buvo jam garsiai perskaitytas , jį suprato , pasirašė ir kitų asmenų su juo nebuvo. Be to , testatorius tą pačią dieną paprašė surašyti įgaliojimą atsakovei ir nurodė priežastį dėl ko jis reikalingas. Teismas laiko pagrįstu notarės įrašą testamente , kad ji įsitikino testatoriaus veiksnumu ,nes iš pateiktų duomenų matyti ,kad tokia užklausa buvo , vadovavosi sąžiningumo , protingumo ir teisingumo principais bei Notariato įstatymo 31 straipsniu. Dėl nurodyto laikytina , kad notarė remiantis LR Notariato įstatymo 2 str. kaip valstybės įgaliotas asmuo , atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas , užtikrinančias , kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų , įskaitant ir LR Notariato įstatymo 30 str. įpareigojimus , atlikdama notarinius veiksmus išaiškino testatoriui sudaromo sandorio esmę bei teisines pasekmes , testamentą patvirtino nepažeisdama įstatymo , todėl notarei nekilo pareiga atsisakyti atlikti notarinį veiksmą Pagal LR Notariato įstatymo 40 str. numatyta ,kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą , jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. . Šioje byloje nenustatyta ir neįrodyta , jog notarė L.Jocienė buvo nepakankamai profesionali atlikdama notaro funkcijas. Ji įvertino jai pateiktus dokumentus , juose nurodytus duomenis bei vadovaujantis jai suteiktais įgaliojimais , neviršijant ir nepažeidžiant jų , t.y. teisėtai , patvirtino testamentą.

Ieškovių teigimu testamentą V. M. surašė įtakojamas atsakovės , tačiau teismas tai vertina tik kaip spėliones ir štai dėl ko. Kaip nurodė ieškovė I. A. , ji nuo 2008 metų su tėvu V. M. bendravo mažai , o 2009 metais tik kalbėdavo kartais telefonu . Ieškovė nurodė ,kad tėvas buvo priklausomas nuo kitų , tačiau tai prieštarauja jos parodymams, kad jo tikroji valia buvo aprūpinti visus ,nes šeimoje buvo keturi broliai ir keturios seserys ir padėjo visiems , turėjo 2 krikšto dukras, tačiau testamentą surašė atsakovei kaip svetimam asmeniui. Ieškovė J.M. su tėvu bendravo 2009 metų pabaigoje , aplankė jį namuose . Ieškovė D. M. teismo posėdyje nurodė ,kad ji su V. M. nebegyveno nuo 2008metų lapkričio mėnesio , 2009 -06-10 pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo , su juo nebendravo , todėl negalėjo žinoti tų aplinkybių , dėl ko V. M. apsisprendė ir surašė testamentą atsakovės naudai, nors pagal CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes , kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus , turi įrodyti faktinį ieškinio pagrindą.

Atsakovė nurodė, kad V. M. valios ir apsisprendimo dėl testamento ji neįtakojo , o priešingai ,bandė atkalbėti . Teismo nuomone , V. M. elgesys surašant testamentą nebuvo spontaniškas ir matomai tai buvo ieškovių elgesio su juo pasekmė. Kaip matyti iš pateikto atsiliepimo į ieškinį /b.l. 65 t.2. / , ieškovė D. M. ieškinį dėl santuokos nutraukimo pateikė pačiu sunkiausiu V. M. metu , kai jam išduotas neįgaliojo pažymėjimas ir pripažintas didelių specialių poreikių/b.l. 13,14 t.1/ , nors nesirūpino juo ir iki ligos. Taip pat nurodė, kad visas šeimos turtas įgytas daugiausiai iš jo uždirbtų lėšų ir žymiai prisidėjęs prie dukterų – ieškovių materialinių sąlygų pagerinimo , tas pačias aplinkybes nurodė ir ieškovės. Iš pateiktos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties / b.l. 71/ matyti ,kad ieškovė D. M. ir V. M. 2009-11-18 surašė nekilnojamo turto pasidalijimo sutartį , kuri 2010-02-02 patikslinta ir teismo sprendimu patvirtinta /b.l. 69 ,11/ . Pagal LR CK 4.37 str. 1d. V. M. turėjo teisę savo nuožiūra , nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų , valdyti ,naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti , o pagal LR CK 4.37 str. 2d. jis , kaip savininkas , turėjo teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalį. Teismo nuomone,V. M. surašydamas testamentą nenurodė ,kokį turtą palieka atsakovei , tačiau kaip matyti iš atsakovės pareiškimo apie palikimo priėmimą /b.l. 59 t.1/, kad ji pretendavo tik į žemę su pastatais (duomenys neskelbtini) Panevėžio m. ir automobilį , t .y į tą turtą , kuris būtų atitekęs V. M. po santuokos nutraukimo ,jeigu būtų įsiteisėjęs 2010-02-09 teismo sprendimas Be to ,kaip minėta auksčiau , ieškovė D. M. 2009-06-10 buvo iškėlusi bylą dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo , o pagal LR CK 3.67 str 1d. santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, todėl laikytina ,kad ieškovė D. M. nepagrįstai teigia ,kad ji nušalinta nuo turto paveldėjimo. Ieškovė I. A. parodė ,kad tėvo V. M. laidotuvėmis rūpinosi atsakovė ir ieškovės tik formaliai dalyvavo laidotuvėse. Apibendrinus išdėstytus argumentus , pažymėtina,kad V. M. sudarydamas testamentą atsakovės naudai atliko sąmoningą ir gerai pasvertą veiksmą – turtą paliko atsakovei ,su kuria paskutiniu metu daugiausiai bendravo , buvo užsimezgęs glaudus ryšys ,ji juo rūpinosi ir prižiūrėjo ligos patale .

Ieškovių atstovė teismo posėdžio metu pateikė prašymą skirti pomirtinę psichiatrinę V. M. ekspertizę , nes galimai dėl jo sveikatos jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir galėjimo juos valdyti testamento surašymo metu ,nes jo valia buvo paveikta ir neatitiko tikrosios jo valios. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo , dispozityvumo , šalių procesinio lygiateisiškumo principų / CPK 12,13,17 str./ Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes , kuriomis remiasi savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu , išskyrusi atvejus , kai yra remiamasi aplinkybėmis , kurių nereikia įrodinėti. Ieškovės įrodymų ,kad testamento pasirašymo dieną būtų buvusi sutrikusi V. M. psichinė būsena ir dėl to jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės nepateikė ., dėl V. M. valios išraiškos teismas pasisakė anksčiau. Kaip minėta auksčiau, medicininiuose dokumentuose nėra įrašų ,kad testamento surašymo dieną V. M. gydėsi ligoninėje , o vėlesni įrašai iš gydymo stacionare istorijos , kai ligoninėje buvo gydomas nuo 2010-01-20 iki 2010-02-12 planine tvarka yra nurodyti (duomenys neskelbtini).Iš pateiktos pažymos / b.l. 135 t.1/ matyti, kad V.M. psichikos sveikatos centre apskaitoje nėra. Liudytojas D. K. kaip gydęs V. M. ligoninėje gydytojas parodė, kad kontaktas su juo buvo prasmingas ir nekilo jokių abejonių dėl psichinės būklės. Nurodė, kad V. M. bendra būklė žymiai pablogėjo tik paskutiniu metu kai jis buvo gydomas ligoninėje nuo 2010-02- 22 ir tik kelias paras iki mirties jis buvo blogai suvokiantis. Ieškovių nurodyta V. M. diagnozė (duomenys neskelbtini) /b.l. 16. t.1/ ir jų pateikta ištrauka iš medicininės literatūros nebūtinai turi būti būdinga visiems šia liga sergantiems. Liudytojas D. K. nurodė ,kad V. M. skundėsi fiziniais negalavimas (duomenys neskelbtini, o skirti medikamentai pagerindavo ir (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų rašytinių įrodymų /b.l. 95 104/ matyti ,kad V. M. UAB ,,Liturta ,,2009-11-02 buvo užsakęs turto vertinimą , 2010-01-28 sudarė žemės sklypo pirkimo sutartį , kurią tvirtino notaras , t.y vėliau ,nei sudarytas testamentas. Liudytoja apklausta A. Š. parodė, kad V. M. kreipėsi į ją dėl turto vertinimo skyrybų byloje . Su juo bendravo keletą kartų ,jis tarėsi dėl kainos , domėjosi , kokia metodika vertiname kalbėjo su juo ,kaip su nusimanančiu ir žinančiu žmogumi. Po sutarties pasirašymo atvyko į namus , jis pats aprodė kambarius ir garažą , pats atėjo į biurą` ir su juo bendravo 5 ar daugiau kartų Jis buvo sąmoningas , puikiai dėstė mintis ir nebuvo jokių abejonių dėl proto sutrikimų. Teismas šioje byloje remiasi CPK 176 str.1d , 177 str.1,2d. ,178,,185 str 197 str,2d. nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika dėl CPK normų , reglamentuojančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimą / LAT 3K-3-192 /2008, 3K-3-370 / 2008 nutartys. Šiose nutartyse pažymėta, kad teismo psichiatrijos ekspertizės aktas kaip įrodymas turintis didesnę įrodomąją galią negali būti vertinamas. Neveiksnumo nustatymo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai , vadovaujantis tik eksperto išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi ir vertinant jį kaip pakankamą pagrindą asmens neveiksnumui konstatuoti. Tiek ekspertizės išvada , tiek kiti rašytiniai įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios , neprivalomi ir vertinami laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių. /LAT civ. byla Nr. 3k-3-54/2009/ Įrodymai surašyti neviršijant nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų , laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Rašytiniai įrodymai , kurie gali būti teismo pripažinti oficialiu tik esant tam tikroms sąlygoms : jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardintų subjektų, įstatyme išvardinti subjektai , išduodami oficialų dokumentą , neviršijo savo kompetencijos , dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus formos ir turinio reikalavimus , jame pateikta informacija yra pakankama nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Teismas vienu iš tokių įrodymų vertinant V. M. psichinę būklę priima Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą , kuriame nurodyta , kad santuokos nutraukimo metu abu sutuoktiniai veiksnūs ir patvirtino jų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių , kuri buvo sudaryta 2010-02-02 ir V. M. pasirašyta ,tačiau ieškovės D. M. neginčyta , nors sudaryta beveik mėnesiu vėliau nei testamentas. Teismas vertindamas įrodymus , turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis , bet ir logikos dėsniais , pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo nuomone , iš visumos surinktų įrodymų , ieškovių paaiškinimų , liudytojų apklausos bei pateiktų rašytinių įrodymų , darytina išvada ,kad įvertinus tai ,kad testatorius V. M. buvo socialiai orientuotas , sugebėjo bendrauti su aplinkiniais , sugebėjo suformuoti savo valią dėl ginčijamo testamento ir ją autentiškai išreikšti , kuri pripažintina tikrąja testatoriaus valia, todėl nėra pagrindo 2010-01-08 sudarytą testamentą pripažinti negaliojančiu.

Bylinėjimosi išlaidos šaliai , kurios naudai priimtas sprendimas priteisiamos iš antrosios šalies , šiuo atveju iš ieškovių priteistinos atsakovei /CPK 93 str 1d./ Ieškoves atstovavo advokatė , kuri atstovavimo išlaidų nepateikė , priteisti neprašė. Atsakovę atstovaujanti advokatė pateikė kvitus ,kad atstovavimo išlaidos 2200 Lt /b.l. 109, / Išlaidos advokato pagalbai apmokėti nustatomos pagal bylos apimtį , trukmę , advokato darbo bei laiko sąnaudas ir yra priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio / 2004-04-02 įsakymas Nr. IR -85 ir 2004-03-26 Lietuvis advokatų tarybos nutarimas / Teismo nuomone , byla sudėtinga , jos apimtis didelė , todėl atsižvelgiant į nurodytas rekomendacijas ir CPK 93 str.1d. 98str.2d. iš ieškovių atsakovei priteistinos 2200 Lt advokato atstovavimo išlaidos ir 52,95 Lt pašto išlaidos valstybei.

Vadovaujantis LR CPK 259,260,269,270 str.

Rezoliucinė dalis

teismas nusprendė:

Priteisti atsakovei L. D. a/k (duomenys neskelbtini) iš ieškovių I. A. a/k (duomenys neskelbtini) , J. M. a/k (duomenys neskelbtini) D. M. a/k (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 2200 Lt advokato atstovavimo išlaidų

Priteisti iš ieškovių I. A. , J. M. , D. M. lygiomis dalimis 52,95 Lt pašto išlaidų valstybei

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą .