Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau – Institucija) viršininkės skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarimo, kuriuo M. Č. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta Institucijai, kaip netinkamai paruošta, trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015 m. sausio 1 d. 03.10 val. kelio Vilijampolė–Žeimiai–Šėta 43,2 km, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,07 promilių girtumas, neturėdamas teisės vairuoti, kai ji nebuvo įgyta, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinkęs saugaus greičio nesuvaldė automobilio ir sukėlė eismo įvykį. Įvykio metu apgadintas automobilis ir aukštos įtampos elektros stulpas. Taip pat tikrinančiam pareigūnui nepateikė automobilio registracijos liudijimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso ir valstybinės techninės apžiūros talono. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo” (toliau – KET) 9, 14, 16 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 7 dalyje (iki 2014 m. gruodžio 31 d.), 127 straipsnio 3 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 19 d. nutarime konstatavo, kad M. Č. atžvilgiu neteisingai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o administracinio teisės pažeidimo byla neparuošta teisminiam jos nagrinėjimui, o būtent: netinkamai kvalifikuoti padaryti pažeidimai, neišsiaiškintos įvykio aplinkybės, neapklausti būtini liudytojai. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, jog M. Č. kaltinamas pažeidimu, kurio metu buvo apgadintas automobilis; administracinio teisės pažeidimo protokole yra duomenys, kad automobilis registruotas G. M. vardu, tačiau automobilio savininkas neapklaustas, aplinkybės dėl automobilio paėmimo nenustatytos, apsiribota tik kaltininko paaiškinimu, kuris pažeidimus padarė neblaivus ir kai kurių aplinkybių neprisimena. Be to, nenurodytas padarytos žalos dydis. Anot apylinkės teismo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį apima transporto priemonės konfiskavimą, todėl minėtos aplinkybės ir įrodymai yra būtini nagrinėjant bylą teisme ir sprendžiant M. Č. atsakomybės klausimą. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo nuomone, protokole M. Č. taip pat inkriminuotas ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas yra perteklinis, kadangi atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį numatyta už teisės pažeidimo padarymą esant neblaiviam, todėl atskirai šio pažeidimo inkriminuoti netikslinga. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad asmuo atsako už teisės pažeidimus pagal tuo metu galiojančius įstatymus, todėl M. Č. už dokumentų nepateikimą turi būti kaltinamas pagal nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusią ATPK 124¹ straipsnio 8 dalies redakciją.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos viršininkės apeliacinis skundas netenkintinas

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs Institucijos viršininkės skundo ir skundžiamo nutarimo motyvus bei susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, sprendžia, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti. ATPK 280 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas), ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Taigi, tik po to kai įvykdomi ATPK 280 straipsnio reikalavimai, galima vykdyti ATPK 284 straipsnyje numatytus reikalavimus, tai yra aiškintis aplinkybes, kurias būtina išaiškinti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu yra administracinio teisės pažeidimo protokolas, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-5778/2010; 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Taigi, kaltinimas visais atvejais privalo būti konkretus ir aiškus, nes tik tokiu atveju asmuo gali žinoti dėl ko jam reikia aiškintis ir gintis.

Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole netinkamai kvalifikuoti M. Č. inkriminuojami pažeidimai. Pirmiausia, protokole nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui atsakomybė už jo padarytus pažeidimus numatyta ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje (iki 2014 m. gruodžio 31 d.), 127 straipsnio 3 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje. Tačiau akivaizdu, kad pačiame protokole nurodyta, jog pažeidimas padarytas 2015 m. sausio 1 d. Apylinkės teismas teisingai nurodė, kad asmuo atsako už teisės pažeidimus pagal tuo metu galiojančius įstatymus, todėl M. Č. už dokumentų nepateikimą turi būti kaltinamas pagal 2015 m. sausio 1 d. ATPK redakciją, t. y. ne pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį, bet pagal šio straipsnio 8 dalį. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė, jog M. Č. inkriminuojamas ATPK 126 straipsnio 1 dalies pažeidimas yra perteklinis, kadangi atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį numatyta už teisės pažeidimo padarymą esant neblaiviam, todėl atskirai šis pažeidimas neinkriminuojamas.

Aukštesnysis teismas sutinka su skundo argumentu, jog teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga pateikiama teismui. Tačiau Instituciją rinkti įrodymus ir tinkamai suformuluoti kaltinimą protokole įpareigoja ATPK 256 straipsnio 3 dalis, ATPK 260 straipsnio 1 dalis. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N663-156/2007, Nr. N575-644/2012). Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, Institucija M. Č. inkriminuodama pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, kaltinime nenurodė kam priklausantį automobilį vairavo M. Č. ir kam dėl automobilio sugadinimo buvo padaryta žala. Ir nors duomenys apie automobilio savininką administracinio teisės pažeidimo medžiagoje yra, tačiau Institucija pareigos tinkamai suformuluoti kaltinimą pagal minėtą straipsnį nevykdė.

Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Institucija surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. Č. remdamasi patrulio E. Š. ir vyr. patrulio J. K. tarnybiniais pranešimais, prie protokolo taip pat pateikė M. Č. paaiškinimą, kuris, be kita ko, laikytinas neteisėtu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save. Europos žmogaus teisių teismo sprendimuose išaiškinta, kad verčiant liudyti prieš save yra pažeidžiamas teisingo proceso principas, įtvirtintas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Asmens įpareigojimas (vertimas) atsakyti į klausimus apie įvykius, dėl kurių jam pareikštas kaltinimas Konvencijos 6 straipsnio prasme, nesuderinamas su teise tylėti ir neduoti parodymų prieš save, kuri yra neatskiriama teisingo proceso sąvokos dalis. Šis principas galioja ir tuo atveju, kai nurodytas įpareigojimas (vertimas) asmeniui taikomas skirtingame procese negu tas, kuriame pareikštas kaltinimas (mutatis mutandis Marttinen v. Finland, no. 19235/03, judgement of 21 April 2009; Shannon v. the United Kingdom, no. 6563/03, judgement of 4 October 2005; J.B. v. Switzerland, no. 31827/96, judgement of 3 May 2001; a contrario Macko and Kozuba? v. Slovakia, nos. 64054/00 and 64071/00, judgement of 19 June 2007). Iš minėtų teisės aktų nuostatų išplaukia, kad asmeniui, apklausiamam apie savo paties galimai padarytą teisei priešingą veiką, netaikoma atsakomybė tiek už melagingų parodymų davimą baudžiamojoje byloje (BK 235 str.), tiek už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje (ATPK 187² str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2011. Teismų praktika. 2011, 35). ATPK 272 straipsnis, reglamentuojantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, nustato teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pateikti prašymus ir kt. Atsakomybėn trauktino asmens paaiškinime esantis įrašas, jog asmuo įspėtas dėl administracinės atsakomybės pagal ATPK 187² straipsnį už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje, pasirašytas M. Č., nesuderinamas su jo teise neduoti sau nepalankių parodymų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl jo turinio. Tai apylinkės teismas laikė esminiu trūkumu, kurio teismas savo iniciatyva ištaisyti negali ir grąžino bylos medžiagą Institucijai. Skundžiamo nutarimo naikinti skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl nutarimas paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkės skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.