Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Edita Masiukienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Gailutės Vilkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, miško ūkio darbuotojas, teistas:

1) 2009-03-16 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį – 3 metams laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą 2 metams;

2) 2012-12-14 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį – 3 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šios bausmės iš dalies pridėti 2009-03-16 nuosprendžiu L. B. paskirtą ir neatliktą bausmę, ir galutinė bausmė – 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;

3) 2015-03-25 Biržų rajono apylinkės teismo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį galutine bausme – 50 parų arešto;

4) 2015-05-27 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį galutine bausme – 1 metais 3 mėnesiais laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. B. 2022 m. gruodžio 3 d., apie 2.20 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę R. B., t. y. tyčia delnu sudavė vieną smūgį į kairįjį paakį, po to ranka, suėmęs už plaukų, juos tempė, po to delnu sudavė ne mažiau kaip du smūgius į kairįjį paakį bei du smūgius į pakaušį, tokiais savo bendrais veiksmais nukentėjusiajai R. B. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis L. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad R. B. yra jo sugyventinė, kartu su jų vaikais gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. gruodžio 2 d. apie 15 val. jis grįžo namo po darbo, parsinešė tris skardines alaus, norėjo ramiai pabūti namuose. R. sugalvojo į svečius pakviesti draugę, kaimynę D., pavardės nežino. D. atėjus, jos vartojo alkoholį, paskui atėjo dar viena kaimynė R., pavardės nežino. Tada jau visos trys vartojo alkoholį. Moterys jo paprašė nueiti iki parduotuvės nupirkti kolos. Jis nuėjo iki parduotuvės, kur susitiko su draugu, su kuriuo susitarė susitikti vėliau. Grįžęs namo, padavė joms gėrimą ir išėjo pas draugą. Kai grįžo iš draugo namo, moterys dar visos trys sėdėjo ir gėrė. Tada jis sėdėjo su jomis, bet negėrė, tik vėliau sugalvojo išgerti alaus, kurio turėjo. 2022 m. gruodžio 3 d. apie 2 val. tarp jo ir R. kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad D. jam prišnekėjo, kad jo ir R. antras sūnus yra ne jo vaikas. Jis, būdamas neblaivus, pradėjo dėl to priekaištauti R. Konflikto metu R. pradėjo garsiai šaukti, todėl gali būti, kad jis sugyventinę patampė už plaukų, kad apsiramintų, bet R. jis nesidavė nei vieno smūgio, nei į veidą, nei kur nors kitur. Jis nežino, kas iškvietė policiją, bet, atvažiavę į namus, policijos pareigūnai jį sulaikė. Matė, kaip pareigūnai fotografavo ant R. kūno esančias mėlynes. Ant R. kairės rankos mėlynė jau buvo iš anksčiau. R. jau gal savaitę laiko skundžiasi sloga ir kad jai gali būti sinusitas, jai buvo patinusi kairė akis, dėl to R. net nenorėjo važiuoti į darbą, jai buvo gėda, prašė, kad iš mamos atvežti vaistų „sinupreto“. Jo dešinė ranka ištinusi yra dėl to, kad jis konflikto metu susinervinęs kumščiu trenkė į šaldytuvą, kurį įlenkė. Jis prisipažįsta tik dėl to, kad konflikto metu tempė R. už plaukų. Kad tempė R. už plaukų jis gailisi, bet tai padarė ne dėl to, kad jai sukeltų fizinį skausmą ar ją sužalotų, taip pasielgė todėl, kad ji šaukė ir norėjo ją apraminti. Papildomai apklaustas L. B. parodė, kad ankstesniuose parodymuose pasakė ne visai tiesą, ne iki galo pripažino kaltę, nes norėjo palengvinti savo padėtį. 2022 m. gruodžio 3 d., naktį namuose konflikto metu su sugyventine R. B., jai kelis kartus ranka sudavė į veidą, tempė už plaukų. Jis buvo supykęs, nes iš kalbų nugirdo, kad sugyventinė jam galėjo būti neištikima, todėl ginčo metu, dar ir būdamas neblaivus, nesusilaikė ir R. sudavė į galvą. Kiek kartų iš viso jai sudavė, nepamena dėl girtumo. Bet kad sudavė ir tempė už plaukų, savo kaltės neneigia, pripažįsta, labai gailisi. Jis R. sekančią dieną atsiprašė, susitaikė su ja (b. l. 97-100, 170-172).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo L. B. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji R. B. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, augina du vaikus, vienam yra 7 metai, kitas 1 metų ir 8 mėnesių amžiaus. Kartu gyvena sugyventinis L. B.. 2022 m. gruodžio 2 d. vakare buvo kartu su sugyventiniu ir kaimyne D. A.. Vartojo alkoholį, vakarojo. 2022 m. gruodžio 3 d. apie 2 val., ji, L. B. išėjo į gyvenamojo daugiabučio laiptinę parūkyti. Būnant laiptinėje, rūkant, sugyventinis, kuris buvo stipriai neblaivus, pradėjo jai priekaištauti, kad antras vaikas, kuriam yra 1 metai ir 8 mėnesiai amžiaus, yra ne jo, kad vaikas yra nepanašus į jį. Sugyventiniui ji pasakė, kad jis nusiramintų, netriukšmautų daugiabučio namo laiptinėje, kad apie viską pakalbės kambaryje, kad netikėtų tuo, ką jam sako draugai. Sugyventinis nenurimo, šaukė ant jos, vadino ją „ku...“. Parūkius ji ir L. B. ėjo iš laiptinės į kambarį, sugyventinis toliau šaukė. Įėjus į namus, namuose buvusi draugė D. A. pasakė, kad ji nesiklausys jų barnių ir eina į namus. Jos paprašė, kad paimtų jų vaikus, nes numanė, kad sugyventinis nenurims, toliau šauks, nenorėjo, kad vaikai tai girdėtų. Draugė D. A. paėmė jų du vaikus ir išėjo į savo namus. Kai draugė išėjo, sugyventinis nenurimo, vis šaukė: „ku..., ubagė, valkata“. Buto koridoriuje L. B. vieną kartą rankos delnu jai sudavė į kairįjį skruostą, sukeldamas fizinį skausmą. Po smūgio sudavimo sugyventinis pradėjo jai pešti plaukus, bandė, tempdamas už plaukų, ją išvesti iš buto. Ji gindamasi prašė paleisti plaukus ir stūmėsi atgal į butą. Stumdantis sugyventinis jai keletą kartų rankos kumščiu sudavė į kairįjį skruostą ir kairiąją akį. Po smūgių sudavimo sugyventinis vis bandė ją išvesti iš buto, jai pešdamas už plaukų, vėl sudavė jai keletą smūgių į galvos pakaušį, į dešinę galvos pusę, stūmė ją iš buto. Stumdantis ji nuėjo iki virtuvės, paėmė telefoną ir paskambino savo seseriai J. Š., kad ji atvažiuotų jos pasiimti. Jai bendraujant su seserimi L. B., vis šaukdamas ir priekaištaudamas dar vieną kartą sudavė smūgį kumščiu į galvos kairiąją pusę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po pokalbio su seserimi, sugyventinis galvojo, kad ji iškvietė policiją, šaukė ant jos, po to jis apsirengė ir išėjo iš namų. Bendraujant telefonu su seserimi, ji sakė, kad apie smurtavimą praneš policijai ir pati atvyks. Sugyventiniui išėjus iš namų, po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai ir GMP medikai. Medikai ją apžiūrėjo, bet nenustatę rimtų sužalojimų, jos niekur nevežė. Bendraujant su policijos pareigūnais, į namus sugrįžo L. B.. Dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo policijos pareigūnai jį sulaikė. Viso konflikto metu dėl jai suduotų smūgių ir plaukų pešimo jautė didelį fizinį skausmą. Šiuo metu jaučia skausmą kairėje, dešinėje galvos pusėje, taip pat skauda ir galvos galinę dalį. Sugyventinio ji nebijo, anksčiau nėra buvę nieko panašaus, mano, kad viskas įvyko L. B. padauginus alkoholio. Ji nėra priklausoma nuo sugyventinio. Papildomai apklausta R. B. parodė, kad nori patikslinti, kad L. B. konflikto metu jai delnu vieną kartą sudavė į kairės pusės paakį, toje vietoje vėliau atsirado mėlynė, iš karto matėsi tik paraudimas, patinimas. Po to sugyventinis jai, suėmęs ranka už surištų plaukų, juos tempė, pešdamas plaukus ir sukeldamas fizinį skausmą. L. jai išpešė net plaukų, taip traukdamas. Po to L. B. jai vėl delnu sudavė į tą patį kairės pusės paakį ne mažiau kaip 2 kartus, nes tiksliau suduotų smūgių skaičiaus negali prisiminti, bei dar du kartus sudavė ranka į pakaušį, nes toje vietoje vėliau juto atsiradusį gumbą ir skausmą. Ar į pakaušį sudavė delnu ar kumščiu, negali pasakyti, bet tie visi išvardinti smūgiai jai sukėlė fizinį skausmą. Kai pareigūnai jos sutikimu fotografavo ant jos kūno esančius sužalojimus, jie nufotografavo ir ant rankos žasto matomą mėlynę, tačiau ji nesusijusi su šiuo įvykiu, ji sena, ji pati buvo užsigavusi. Ją užfiksavo gal dėl to, kad buvo įplyšusi jos dėvima maikutė, ji įplyšo susistumdymo metu, bet kuriuo momentu ji negali pasakyti. Po to įvykio L. B. jos atsiprašė dėl savo veiksmų, ji jam atleido, jie abu augina bendrus du vaikus, jis šiuo metu namuose prižiūri ir padeda auginti vaiką. Ji civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 31-37).

Liudytoja D. A. parodė, kad ji (duomenys neskelbtini) name gyvena senai, apie 20 metų. 2022 metų vasaros pabaigoje į jų namą, į ketvirtą aukštą atsikėlė gyventi nauja šeima. Jų namas yra bendrabučio tipo, todėl yra ilgi koridoriai. Ji susipažino su ta šeima. Pirmą kartą jos vyrą, ar tai sugyventinį, pamatė rudenį, gal lapkričio mėnesį. Jos buvo bendravusios iki vyro atvykimo. 2022 metų gruodžio mėnesio pradžioje, tikslios dienos nepamena, berods penktadienio vakarą, ji buvo svečiuose pas kaimynę R. B.. Namuose buvo ji, jos vyras ir jų vaikai. Ji buvo neilgai, gal tik pusvalandį. Matė, kad tas vyras jau išgėręs, bet jis iš pradžių su R. elgėsi normaliai. Paskui jie išėjo į laiptinę parūkyti, tada išgirdo, kaip jie tarpusavyje barasi, R. jį vis ramino, o vyras šaukė. Paskui jie grįžo į kambarį, tas vyras buvo įpykęs, šaukė ant R., paskui kumščiu trenkė į stalą. Jai paliko labai nesmagu ten būti, ji pasakė, kad eina namo. R. paprašė į savo butą parsivesti jos abu vaikus, kad jie negirdėtų to barnio ir vyro keliamo triukšmo. Ji sutiko, ir su jos vaikais parėjo į savo butą, kuris yra tame pačiame koridoriuje. Prie jos tas vyras R. nemušė, jokių smūgių jai nesudavė. Po kurio laiko į jos buto duris pasibeldė policija, truputį paklausinėjo, užsirašė duomenis, vėliau R. parsivedė savo vaikus į butą. Kitą dieną, sutikusi R., matė, kad jai po viena akimi buvo mėlynė, akis buvo patinusi, suprato, kad jai sudavė vyras. R. jai nieko nesisakė, ji nieko neklausinėjo (b. l. 62-65).

Iš 2022 m. gruodžio 3 d. surašyto asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad R. B. sutikimu buvo atlikta jos kūno apžiūra. R. B. kairės pusės skruostikaulis paraudęs, prie kairės akies matomas sumušimas (mėlynė). Sužalojimai nufotografuoti (b. l. 20-28).

Iš 2023 m. sausio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad medicinos dokumentuose objektyvių duomenų apie R. B. patirtus sužalojimus nenustatyta. Remiantis nurodytomis įvykio aplinkybėmis, R. B. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (b. l. 58-59).

2022 m. gruodžio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) buto koridoriuje. Į namo laiptinę patenkama pro duris, kurios yra rytų kryptimi. Į butą patenkama pro rudos spalvos šarvines duris, kurios pažymėtos numeriu (duomenys neskelbtini). Įėjus į butą, patenkama į buto koridorių. Nuo įėjimo į butą dešinėje pusėje matomas koridorius į virtuvę ir prie sienos pastatyta rudos spalvos spintelė, ant kurios padėtos gėlės. Nuo įėjimo į butą kairėje pusėje matomas miegamasis ir prie sienos stovinti balta spinta su veidrodžiu. Spintoje matomi įvairūs rūbai. Nuo įėjimo į butą tiesiai matosi langas, po langu yra radiatorius. Ant palangės sudėtos gėlės. Koridoriaus sienos yra baltos spalvos. Įvykio vietos pagrindas yra pilkos spalvos plytelės, bei prie durų padėtas juodos spalvos kilimėlis. Įvykio vietoje ant žemės matosi išmėtyti batai bei drabužiai. Ant plytelių matosi moters plaukai. Įvykio vieta vaizdo kameromis nėra filmuojama. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (b. l. 13-19).

Iš 2022 m. gruodžio 3 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad apie įvykį pranešė J. Š., nukentėjusiosios sesuo. Grafoje apie smurtą patyrusio asmens sužalojimus pažymėta, kad matyti patinimas ir kraujosruva žasto ir veido srityje. Smurtą patyrusiai R. B. nustatytas 1,32 promilės girtumas, smurtu įtariamam L. B. nustatytas 2,21 promilių girtumas (b. l. 9-12).

2022 m. gruodžio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolu aprašytas BPC garso įrašas. Perklausomas pranešimas. Jo bendra trukmė 1.28 min. Pokalbis vyksta tarp BPC darbuotojo ir pranešėjos apie įvykį J. Š. (nukentėjusiosios sesuo). J. Š. prašo policiją atvykti (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) butą dėl to, kad vyras smurtauja prieš seserį (b. l. 69-71).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad L. B. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų patvirtina, kad kaltinamasis L. B. naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę – ir smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo veika – fizinio skausmo sukėlimas, esant kvalifikuojančiai aplinkybei – veikos padarymui šeimos nariui – atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamasis L. B. neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Civilinis ieškinys nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnyje.

Kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigės nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis L. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri įstatymo priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis praeityje teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas (b. l. 118-121), dirbantis. Taip pat atsižvelgiama į teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė didesnė nei sankcijoje numatytas minimalus dydis, kartu skiriant įstatyme numatytus įpareigojimus, galinčius daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui (BK 48 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalys).

Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis L. B. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

L. B. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, padaryta prieš šeimos narį – sugyventinę, todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant vykdyti per 6 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytomas L. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Kaltinamajam L. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 153-160), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti oficialiai dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje, iki 2024 m. vasario 1 d. neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti L. B. galutinę bausmę – 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti oficialiai dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje, iki 2024 m. vasario 1 d. neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į L. B. bausmę įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. gruodžio 3 d. 3.20 val. iki 2022 m. gruodžio 4 d. 17.08 val. – 2 paras, prilyginant jas 4 laisvės apribojimo dienoms ir konstatuoti, kad 4 laisvės apribojimo dienas L. B. yra atlikęs.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti L. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo teimo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

L. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį įsipareigojimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti L. B., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Vengiantis atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę nuteistasis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.