Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Neringos Švedienės, Aldonos Tilindienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sondvitus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. reikalavimus uždarajai akcinei bendrovei „Sondvitus“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja pagal apeliaciniame skunde apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Byloje nenustatyta pagrindo jas peržengti ir absoliučių apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl šalių sudarytų šalių kvalifikavimo (ieškovė teigia, kad sudarytos paskolos sutartys, apeliantė – kad jungtinės veiklos sutartys) ir ieškovės teisės reikalauti bei ją atitinkančios apeliantės pareigos grąžinti skolą.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė UAB „Sondvitus“ užsiima individualių namų statyba ir pardavimu. Ieškovė D. G. daugiau kaip trisdešimt metų gyvena Kanadoje, užsiima privačia psichoterapeuto praktika, teikia socialines terapines paslaugas patiriantiems depresiją, nerimą, stresą, nuotaikos, valgymo, asmenybės ir mąstymo sutrikimus asmenims. Ji į Lietuvą grįžta kiekvienais metais vasaros metu pasisvečiuoti, aplankyti gimines ir draugus.

24. Ieškovė ir apeliantė sudarė keturias sutartis, pavadintas jungtinės veiklos sutartimis – 2022 m. rugsėjo 20 d., 2022 m. lapkričio 11 d., 2023 m. vasario 10 d. ir 2023 m. kovo 1 d. sutartį (1 t., b. l. 8–13, 16–27, 29–34, 99–122). Sutartis pasirašyti ieškovei pateikė apeliantė.

25. Sutartyse aptarta, kad jos šalys (sutartyse pavadintos „dalyviais“, apeliantė pavadintas „pirmuoju dalyviu“, ieškovė – „antruoju dalyviu“), kooperuodamos savo turtą, darbą ir žinias, įsipareigoja įgyvendinti projektą – pirmojo dalyvio vykdomą statinių statybos žemės sklypuose projektą (apimantį planavimo, projektavimo ir statybos proceso stadijas iki statinių įregistravimo ir pripažinimo tinkamais naudoti) (sutarčių 1.6, 3.1 papunkčiai). Ieškovė įsipareigojo sumokėti apeliantei 45 000 Eur, 49 400 Eur, 54 190,85 Eur ir 27 151,70 Eur finansinius įnašus (sutarčių 3.2.2.2 papunkčiai). Taip pat šalys susitarė, kad statybų projektai bus įgyvendinti iki sutartyse nustatytų terminų, o, juos įgyvendinus, sutartys pasibaigs, šalys atsidalys savo dalis iš jungtinės veiklos ir apeliantė sumokės ieškovei pagal kiekvieną sutartį atitinkamai 11 250 Eur, 12 350 Eur, 13 550,15 Eur ir 5 430,34 Eur (sutarčių 3.4.2, 3.5 papunkčiai).

27. Sutartyse įtvirtinta, kad šalių pasitarimai dėl sutarčių vykdymo vyksta pagal vienos iš šalies pareikalavimą ir turi būti protokoluojami. Už protokolavimą atsakinga apeliantė. Pasitarimo protokolą pasirašo abiejų šalių įgalioti atstovai (sutarčių 5.4 papunktis).

28. Šalys susitarė, kad apeliantė tvarko visus su projektais susijusius reikalus, pasirašo sandorius ir kitus dokumentus, o ieškovė neturi teisės tvarkyti bendrų reikalų (sutarčių 5.5 papunktis).

29. Sutartyse nustatyti atvejai, kada ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartis:

29.1. esminis kito dalyvio padarytas šios sutarties pažeidimas arba esminis kito dalyvio pareiškimų ar garantijų neteisingumas su sąlyga, kad toks pažeidimas arba pareiškimų ir (ar) garantijų neteisingumas nepašalinamas ir (ar) neištaisomas per trisdešimt dienų nuo nukentėjusiojo dalyvio įspėjimo. Esminiu sutarties pažeidimu arba esminiu pareiškimų ir (ar) garantijų neteisingumu laikomas toks pažeidimas arba toks pareiškimų ar garantijų neteisingumas, dėl kurio projekto įgyvendinimas tampa neįmanomu arba iš esmės apsunkinamas. Antrajam dalyviui vienašališkai nutraukus sutartį pirmasis dalyvis privalo per penkias dienas nuo sutarties nutraukimo grąžinti antrojo dalyvio įnašą 45 000 Eur bei sumokėti 11 250 Eur netesybų, 49 400 Eur bei sumokėti 12 350 Eur netesybų, 54 190,85 Eur bei sumokėti 13 550,15 Eur netesybų, 27 151,70 Eur bei sumokėti 5 430,34 Eur netesybų;

29.2. negalėjimas įvykdyti sutartį, nulemtas svarbių, nuo šalių valios nepriklausančių priežasčių, kurių nutraukiantis sutartį dalyvis negali pašalinti ir dėl kurių dalyvis nebuvo prisiėmęs rizikos. Aiškumo tikslais dalyviai vienareikšmiškai patvirtina, kad aplinkybės, susijusios su pirmojo dalyvio galimybėmis gauti finansavimą, būtiną įsipareigojimams pagal šią sutartį įvykdyti, ar numatytu terminu užbaigti statinių statybos darbus, nėra laikomos nepriklausomomis nuo pirmojo dalyvio valios. Aiškumo tikslais dalyviai taip pat patvirtina, kad tokiu atveju pirmasis dalyvis privalo sumokėti 56 250 Eur, 61 750 Eur, 67 741 Eur ir 32 582,04 Eur antrajam dalyviui per penkias dienas nuo sutarties nutraukimo.

30. Pagal sutarčių 6.3 papunktį, jeigu pirmasis dalyvis vėluoja įvykdyti savo prievolę, nustatytą sutarčių 3.4.2 papunktyje, jis privalo mokėti antrajam dalyviui 0,25 proc. delspinigius nuo privalomos mokėti sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.

31. Sutartyse taip pat įtvirtinta, kad joms pasibaigus ar jas nutraukus bet kokiais pagrindais tik pirmasis dalyvis privalo padengti sutarčių pagrindu sukurto turto sukūrimo išlaidas, kurios iki sutarčių pasibaigimo momento dar nėra faktiškai patirtos, bei ateityje apmokėti tokio turto išlaikymo (pavyzdžiui, statybos konservavimo) būtinąsias išlaidas; jungtinės veiklos metu ir pasibaigus jungtinei veiklai tretiesiems asmenims pagal neįvykdytas bendras prievoles atsako pirmasis dalyvis (sutarčių 6.7 papunktis).

32. Visus įnašus pagal sutartis ieškovė yra pervedusi banko mokėjimo pavedimais į apeliantės banko sąskaitą, išskyrus 500 Eur, kurie perduoti grynaisiais 2022 m. rugsėjo mėn. ieškovei būnant Lietuvoje (kredito unijos „Talka“ išrašai, UAB „Medicinos bankas“ pavedimų kopijos) (1 t., b. l. 14, 15, 28, 35, 41, 42, 43, 44, 123, 127, 128). Apeliantė neginčijo nurodytos aplinkybės.

33. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu pranešė apeliantei, kad pastaroji pažeidė sutartis, todėl ieškovė nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutraukia 2022 m. lapkričio 11 d. ir 2023 m. vasario 10 d. sutartis ir pareikalavo iki 2023 m. sumokėti (grąžinti) 129 491 Eur (1 t., b. l. 158). Nurodytame rašte ieškovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. ir 2023 m. kovo 1 d. sutartyse nustatyti terminai yra suėję, bet apeliantė ieškovei nesumokėjo sutartyse nustatytų sumų.

Dėl šalių sudarytų sutarčių teisinės kvalifikacijos, paskolos sutarties ir jungtinės veiklos sutarties atribojimo

34. Apeliantės argumentus, kad bylos šalis siejo sutartiniai jungtinės veiklos teisiniai santykiai, teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

35. Nagrinėjamos bylos šalys sudarė sutartis, kurias pavadino „jungtinės veiklos sutartimis“. Sutarčių tekstas surašytas tokia terminija, kuri būdinga jungtinės veiklos sutarties teisiniam reglamentavimui: jungtinės veiklos sutarties dalyviai; pirmasis, antrasis dalyvis; pirmojo ir antrojo dalyvių dalys; bendra veikla, dalyvių įnašai; piniginiai ir turtiniai įnašai; finansinis įnašas; dalyviai kooperuoja savo turtą, darbą ir žinias; atsidalijimas iš jungtinės veiklos ir kt. Nurodyta terminija iš esmės atitinka CK LI skyriuje „Jungtinė veikla (partnerystė)“ vartojamas sąvokas. Pavyzdžiui, CK 6.969 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Pagal CK 6.970 straipsnį partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. Taigi, vertinant sutartis pagal jų tekstą, būtų pagrindas pritarti apeliantei ir daryti išvadą, kad bylios šalys sudarė keturias jungtinės veiklos sutartis. Vis dėlto tokia išvada būtų visiškai nepagrįsta ir būtų padaryti ignoruojant bendrąsias CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles.

36. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

37. Nagrinėjant tikruosius šalių ketinimus, gali būti nustatyta šalių įvardytas sutarties pavadinimas neatitinka sutarties turinio ir sutarties esmės. Dėl to sutartyje įrašytas sutarties pavadinimas a priori (iš anksto) nereiškia, kad pagal sutarties esmę, prigimtį ir tikslus buvo sudaryta būtent tokios rūšies sutartis, kokia ji pavadinta. Taigi, nors sutartis pavadinta vienos rūšies sutartimi, bet pagal sutarties turinyje apibrėžtus sutarties elementus ir sutarties sąlygas iš tikrųjų gali būti sudaryta kitos rūšies sutartis.

38. Iš byloje nustatytų aplinkybių nustatyta, kad ieškovė užsiima profesine veikla, nesusijusia su šalių sutartyse įvardytų sutarčių tikslu – individualių namų statybos projektų įgyvendinimu, pastatytų namų pardavimu ir pelno, juos pardavus, gavimu. Ieškovė yra psichoterapeutė. Tačiau nurodyta sutartyse kaip sutarčių sudarymo tikslu įvardyta veikla užsiima atsakovė. Ji laikytina savo veiklos srities profesionale. Nurodytą aplinkybę be kita ko patvirtina ir į bylą pateikti apeliantės elektroniniai laiškai, kuriais, derėdamasi dėl ieškovei negrąžintų ir nesumokėtų pinigų grąžinimo ir sumokėjimo, apeliantė siūlė ieškovei įsigyti įvairius statomus objektus, pateikė vertės apskaičiavimus ir statistinius finansinius duomenis. Ieškovė paaiškino, kad ji turėjo pinigų, o apeliantei jų reikėjo statybų projektams įgyvendinti („vystyti“), t. y. turimuose sklypuose pastatyti individualius namus ir juos parduoti. Ieškovė paaiškino, kad sutartyse įrašytą formuluotę, jog ji, sudarydama sutartis, „siekė investuoti savo žinias ir turtą“ suprato kaip pinigų paskolinimą apeliantei su 20 proc. metinių palūkanų dydžiu. Vertinant nurodytą ieškovės ketinimą sudarant ginčo sutartis, svarbus yra apeliantės vadovo 2023 m. vasario 26 d. elektroninis laiškas, kuriame jis nurodė, kad jam reikalinga injekcija apyvartinėms lėšoms: reikalinga suma – 25 000 Eur; palūkanų suma – 5 000 Eur; grąžinimo suma – 30 000 Eur; grąžinimo data – 2023 m. balandžio 30 d. Pastebėtina, kad 5 000 Eur palūkanos už 25 000 Eur atitinka 20 proc. (5 000 : 25 000 x 100 proc. = 20 proc.). Aptariami apeliantės vadovo elektroniniame laiške įrašyti duomenys pagrindžia ir apeliantės ketinimą sudaryti ginčo sutartis tam, kad ji gautų iš ieškovės lėšų, kurių reikia statybos projektams įgyvendinti, o, pastačius namus ir juos pardavus, grąžinti ieškovei paskolintas lėšas ir sumokėti apie 20 proc. palūkanas. Byloje taip pat reikšminga tai, kad apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neginčijo, jog ieškovei priklausė atgauti visus perduotus pinigus bei papildomai gauti sutarčių 3.4.2 papunkčiuose įvardytas sumas, nepaisant to, ar apeliantės vykdyti projektai būtų buvę pelningi ar ne. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir ginčo sutarčių sąlygų tarpusavio ryšys (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Tik pirmoji sutartis pasirašyta rašikliu ieškovės ir apeliantės vadovo tuo metu, kai ieškovė buvo atvykusi iš Kanados į Lietuvą. Visos kitos sutartys nepasirašytos raštu ir sudarytos ieškovei nesant Lietuvoje. Jas elektroniniu parašu pasirašė apeliantės vadovas ir persiuntė ieškovei (kvalifikuoto elektroninio parašo duomenys matyti prie ieškinių pridėtuose sutarčių elektroniniuose dokumentuose). Statybos projektus apeliantė vykdė nederindama darbų su ieškove (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).

39. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad apeliantė ieškovei teikė tik bendro pobūdžio informaciją apie vykdomas statybas. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad apeliantė bendravo su ieškove ne tik elektroniniais laiškais, žinutėmis, bet ir telefonu bei žodžiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės nurodytas šalių bendravimo būdas (bendravimas telefonu ir žodžiu) laikytinas nagrinėjamoje byloje kaip neįrodantis to, kad apeliantė teikė ieškovei informaciją apie vykdomus statybos projektus kaip partneriai pagal jungtinės veiklos sutartį. Nurodyto apeliantės teiginio nepagrindžia kitos byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su šalių elgesiu sudarant ginčo sutartis ir jas vykdant.

40. Iš pirmiau aptartų sutarčių sudarymo ir vykdymo aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos šalys iš tikrųjų sudarė ne jungtinės veiklos sutartis. Pagal jas ieškovė ir apeliantė neįsipareigojo veikti bendrai tam, kad pasiektų bendrą tikslą. Priešingai, sutarčių šalių tikslai buvo skirtingi – apeliantė siekė įgyvendinti ir užbaigti gyvenamųjų namų statybos projektus, bet tam neturėjo pakankamai lėšų, todėl siekė iš ieškovės gauti pinigų, o pastaroji sutiko perduoti apeliantės nuosavybėn jos prašomas pinigų sumas ir, suėjus sutartyse nustatytam terminui, jas susigrąžinti ir gauti atlygį. Toks bylos šalių susitarimas pagal savo esmę atitinka paskolos sutarties dalyką – paskolos davėjo pinigų perdavimą paskolos gavėjo nuosavybėn ir pastarojo įsipareigojimą grąžinti paskolos gavėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir sumokėti palūkanas, jeigu sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.872, 6.873 straipsniai).

41. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje susidariusioje situacijoje apeliantė iš ieškovės skolinosi konkrečiam tikslui – statybos projektams įgyvendinti. Taigi, bylos šalys sudarė tikslines paskolas. Pagal CK 6.877 straipsnio 1 dalį, jeigu paskolos sutartis sudaryta nustatant joje sąlygą, kad paskolos gavėjas naudos paskolos sumą tam tikram tikslui (tikslinė paskola), tai paskolos gavėjas privalo užtikrinti paskolos davėjo galimybę kontroliuoti, kaip paskolos gavėjas naudoja paskolos sumą. Dėl šios nutarties 39 punkte aptartos apeliantės nurodytos aplinkybės, kad ji informuodavo ieškovę apie šios paskolintų lėšų panaudojimą ir statybos projektų įgyvendinimo eigą, teisėjų kolegija vertina kaip patvirtinančias faktą, jog apeliantė įgyvendino būtent CK 6.877 straipsnio 1 dalyje nustatytą tikslinės paskolos gavėjos pareigą. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, kad paskolos sutarčių sudarymo atveju, apeliantei nebūtų buvę prasmės teikti ieškovei informaciją apie statybas ir tokios informacijos teikimas neva patvirtina buvus sudarytas jungtinės veiklos sutartis, yra teisiškai nepagrįsti.

42. Ieškovei nagrinėjamoje byloje teigiant, kad ginčo sutarčių sąlygomis buvo susitarta dėl paskolų suteikimo ir grąžinimo, o apeliantei tvirtinant, jog sutarčių sąlygomis sulygta dėl jungtinės veiklos, susidarė situacija, kai bylos šalys skirtingai aiškina ginčo sutartis ir jų sąlygas. Taigi, byloje kilo abejonės dėl ginčo sutarčių sąlygų. Byloje nustatyta, kad sutartis pasirašyti pateikė apeliantė, t. y. jos vadovas parengtus sutarčių teksto projektus pateikė pasirašyti ieškovei. Jis pirmosios instancijos teisme teigė, kad sutarčių formą rado internete, vėliau nurodė, jog sutartis parengė advokatė. Įvertinusi nurodytas ginčo sutarčių sudarymo aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos šalims abejojant ir skirtingai aiškinant sutarčių sąlygas, jos aiškinamos sutartis pasirašyti pateikusios apeliantės nenaudai ir pateiktų sutarčių sąlygas priėmusios ieškovės naudai (taikoma CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sutarčių aiškinimo taisyklė, vadinama contra proferentem taisykle).

43. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių analizę ir jos pagrindu padarytų išvadų visetą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai šalių sudarytas ginčo sutartis kvalifikavo kaip tikslinės paskolos (CK 6.870, 6.877 straipsniai), bet ne jungtinės veiklos sutartis (CK 6.969 straipsnis). Dėl to nagrinėjamoje byloje pareikštiems ieškinio reikalavimams pagrįstai pritaikytos paskolos sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos, o pagrindo taikyti jungtinės veiklos sutartį reglamentuojančias teisės normas nebuvo. Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą taip pat ir tą apeliacinio skundo argumentų grupę, kuriais savo prievolės grąžinti ieškovei paskolintus pinigus ir sumokėti palūkanas nebuvimą apeliantė grindžia CK 6.974 straipsniu. Nurodytoje teisės normoje reglamentuotas jungtinės veiklos sutarties šalių bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių paskirstymas. Pirma, teisėjų kolegija dar kartą pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje kilusiam šalių ginčui taikomos ne jungtinės veiklos, bet paskolos sutartinių teisinių santykių teisės normos. Antra, apeliantė byloje nesirėmė konkrečiu tokių jos nurodytų „bendrų išlaidų“ ir „bendrų nuostolių“ dydžiu ir jų neįrodinėjo.

44. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ginčo sutartis kvalifikavo kaip paskolos sutartis, apeliantės argumentais, kuriais ji teigia nesitikėjusi ir negalėjusi, būdama atidi, rūpestinga ir protinga verslininke, pasiskolinti iš ieškovės lėšas neva labai didelėmis palūkanomis (20 proc.), nėra paneigiama išvada dėl paskolų sutarčių sudarymo. Pažymėtina, kad su palūkanų dydžiu susijusiomis aplinkybėmis (t. y. kad apeliantė, pasinaudodama kitais lėšų pasiskolinimo instrumentais, galėjo gauti paskolas mažesnėmis palūkanomis negu pasiskolino iš ieškovės) apeliantė ginčijo tik pirmosios instancijos teismo atliktą šalių sutartinių santykių kvalifikaciją. Nurodytais argumentais apeliantė neginčija šalių sudarytose paskolos sutartyse konkrečiomis sumomis nustatyto palūkanų dydžio. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad bylos šalių susitarimas dėl palūkanų konkrečiais sutartyse įrašytais dydžiais (fiksuotomis sumomis) prieštarautų įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados apeliantė skunde neginčijo CK 6.37 straipsnio 3 dalies aspektu. Dėl to teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su apeliantės verslo sprendimu ir alternatyviomis galimybėmis pasiskolinti lėšas iš kitų verslo finansavimo šaltinių mažesnėmis palūkanomis.

45. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl jų nepasisako.

46. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo remiantis apeliacinio skundo argumentais pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje nustatytų aplinkybių visetą, tinkamai pritaikė sutarčių aiškinimo taisykles, teisingai kvalifikavo šalių sudarytas sutartis paskolos sutartimis, todėl pagrįstai patenkino ieškovės ieškinį. Taigi, apeliacinis skundas atmetamas, o juo apskųstas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

47. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, nurodė, kad jų dydį patvirtinančius įrodymus pateiks iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovė ir jos atstovas nepateikė tokias išlaidas ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų. Dėl to teisėjų kolegija atmeta ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.