- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-21
- Bylos Nr.
- e2YT-14303-1051/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06628-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Pareiškėjas
- N. P., E. P.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankui
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų N. P. ir E. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai N. P. ir E. P. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, kuriuo prašė teismo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra priėmęs visą (duomenys neskelbtini) d. mirusios sutuoktinės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti.
2. Pareiškime pareiškėjai nurodė, jog (duomenys neskelbtini) d. mirė R. P., kuri nuo (duomenys neskelbtini) d. iki savo mirties buvo susituokusi su P. P., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Po R. P. mirties nei pareiškėjai (R. ir P. P. sūnūs), nei P. P. dėl mirusiosios R. P. palikimo priėmimo įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į notarą, jo priėmimo neįformino. Po R. P. mirties yra likęs jos turtas – ½ buto (su 2,57 kv. m rūsiu) (duomenys neskelbtini), Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po R. P. jos sutuoktinis P. P. ir toliau gyveno šiame bute, rūpinosi šiuo turtu, mokėjo mokesčius. Be to, R. P. ir P. P. santuokos metu (duomenys neskelbtini) d. buvo sudaryta negyvenamosios patalpos, garažų bokso, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu R. P. ir P. P. įgijo jį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pareiškėjai nurodė, jog po R. P. mirties P. P. šiuo turtu taip pat faktiškai naudojosi. Tokiu būdu P. P. priėmė palikimą po savo žmonos mirties, faktiškai jį valdydamas (b. l. 1-3).
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos R. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį R. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad P. P. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui (b. l. 44-46).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
4. Byloje nustatyta, kad pareiškėjų N. P. ir E. P. tėvai R. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir P. P., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4, 5, 6, 7, 8). Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, jog santuokos metu buvo įgytas bei R. P. ir P. P. vardu registruotas nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l.9). Be to, santuokos metu buvo įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir P. P. vardu registruotas kitas nekilnojamasis turtas – negyvenamoji patalpa – (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai (b. l. 11-15, 16). Kadangi minėtą nekilnojamą turtą pareiškėjų tėvai įsigijo gyvendami santuokoje, jis jiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Duomenų apie R. P. testamento sudarymą nėra (b. l. 10). Iš apmokėjimo išrašų matyti, jog po R. P. mirties už komunalines paslaugas (komunalines paslaugas, komunalinių atliekų tvarkymą ir t. t.) mokėjo pareiškėjų tėvas P. P. (b. l. 17-24).
5. Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
6. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad niekas dėl R. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėjimo nesikreipė, o pareiškėjų tėvas P. P., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams.
7. R. P., mirusi (duomenys neskelbtini), testamento nepaliko, o mirusiosios sutuoktinis P. P. po palikėjos mirties priėmė mirusiosios sutuoktinės palikimą, nes jis ir toliau pasiliko gyventi bendrame judviejų būste, kuris įgytas kartu su sutuoktine, toliau rūpinosi turimu bendru nekilnojamuoju turtu, mokėjo komunalinius mokesčius ir pan., t. y. palikimą priėmė, pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios sutuoktinės turtą negavo. R. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kiti įstatyminiai palikėjos R. P. įpėdiniai (šioje byloje esantys pareiškėjai) per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, todėl darytina išvada, jog jiems priklausantis palikimas pagal įstatymą po motinos R. P. mirties buvo nereikalingas.
9. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl šiuo atveju teismas nenustato konkrečiai kokį turtą pareiškėjas paveldėjo, praktiškai pradėjęs valdyti palikėjos turtą, tačiau konstatuoja patį palikimo faktiniu valdymu priėmimo faktą.
10. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjų tėvas P. P., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), savo sutuoktinės R. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) d., po savo sutuoktinės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, mirusios (duomenys neskelbtini) d., priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.