Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenamąją vietą deklaravusiam ir faktiškai gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2021 m. kovo 18 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2020 m. spalio 21 d. 17.27 val. Minijos g. 180, Klaipėdoje, Klaipėdos teritorinei muitinei atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinojo saugojimo sandėlio Nr. LV0152 į LKAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinojo saugojimo sandėlį Nr. LV0072, buvo išgabentos prekės (naftos bitumas) konteineriuose LBOU0124070, LBLU0123387, DTOU0087049, DTOU0043694, DTOU0025010, DTOU0043652, DTOU0063622, DTOU0075310, neužbaigus joms laikinojo saugojimo pagal Krovinių ir prekių informacinės sistemos (KIPIS) priemonėmis įformintas laikinojo saugojimo deklaracijas 200831-003074-BDK, 200827-001043-BDK ir 200817-000642-BDK ir neįforminus joms Sąjungos tranzito procedūros. Vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - Sąjungos muitinės kodeksas), 147 straipsnio 3 dalimi, laikinojo saugojimo sandėlio savininkas privalo užtikrinti, kad laikinai saugomos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros ir tinkamai vykdomos pareigos, susijusios su prekių laikinuoju saugojimu. Šiuo atveju ne Sąjungos statuso prekės buvo išgabentos iš laikinojo saugojimo sandėlio, neatlikus muitinės formalumų.

Vadovaujantis Prekių vežimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 78 „Dėl Prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklė), 31 punkto nuostatomis, uosto komplekso naudotojas, kurio teritorijoje laikomos ne Sąjungos prekės, turi užtikrinti, kad be muitinės leidimo ne Sąjungos prekės nebūtų išvežamos iš muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas R. M., būdamas atsakingas už prievolių, susijusių su laikinojo saugojimo sandėliu Nr. LV0152 vykdymą, neužtikrinęs, kad prekės nebūtų paimtos iš laikinojo saugojimo sandėlio, neužbaigus joms laikinojo saugojimo, pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 147 straipsnio 3 dalies bei Taisyklių 31 punkto nuostatas. Šioje veikoje yra nusižengimo, numatyto ANK 215 straipsnio 4 dalyje, požymių. (b. l. 3-5).

R. M. 2021 m. kovo 18 d. taip pat buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2020 m. spalio 21 d. 17.27 val. Minijos g. 180, Klaipėdoje, Klaipėdos teritorinei muitinei atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinojo saugojimo sandėlio Nr. LV0152 į LKAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinojo saugojimo sandėlį Nr. LV0072, buvo išgabentos prekės (naftos bitumas) konteineriuose LBOU0124070, LBLU0123387, DTOU0087049, DTOU0043694, DTOU0025010, DTOU0043652, DTOU0063622, DTOU0075310.

Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 149 straipsniu, laikinai saugomoms prekėms per 90 dienų turi būti įforminta muitinės procedūra arba jos turi būti reeksportuotos. Šiuo atveju prekės buvo išgabentos, pažeidžiant minėto straipsnio nuostatas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas R. M., būdamas atsakingas už prievolių, susijusių su laikinojo saugojimo sandėliu Nr. LV0152 vykdymą, neužtikrinęs, kad prekės nebūtų paimtos neįforminus joms Sąjungos tranzito procedūros, pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 149 straipsnio nuostatas. Šioje veikoje yra nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 1 dalyje, požymių. (b. l. 3-5).

Teismo posėdžio metu R. M. pripažino nusižengimą dėl konteinerių išleidimo be muitinės leidimo, bet nepripažino nusižengimo dėl muitinės formalumų neįforminimo. Paaiškino, kad konteineriams buvo suformuotas ir patvirtintas pervežimo važtaraštis AB „(duomenys neskelbtini)“ sistemoje. Krovinių prekių informacinėje sistemoje KIPIS buvo pateikti kliento du prašymai pakrauti konteinerius. Kai buvo atlikti krovos darbai, buvo įformintas krovos drabų aktas. Pažymėjo, kad Muitinės departamentas neatsižvelgė į tai, kad leidžiama tuos dokumentus suformuoti nebaigus tam tikrų muitinės procedūrų. Tuo remdamasis jis davė leidimą išleisti konteinerius iš teritorijos. Konteineriams atvykus į teritoriją suforminamas laikinasis saugojimas (BDK). Kadangi konteineriai buvo išvežti iš teritorijos, laikinasis saugojimas turėjo būti uždarytas ir atidarytas kitas laikinasis saugojimas kitoje teritorijoje. Tačiau šiuo atveju dalyvavo kitas vežėjas, t. y. AB „(duomenys neskelbtini)“. Jų sistemoje taip pat klientas suformina pervežimo važtaraštį vietiniam pervežimui. Tai AB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino. Jis suprato, kad pervežti galima. Nurodė, kad šį darbą dirba penktus metus. Dažniausiai konteineriai išvežami ne vietinio pervežimo vežėjo, o į Rusiją, Ukrainą, kai klientas atlieka formalumus, atsiunčia važtaraštį, kuriame yra muitinės štampas ir jie išleidžia konteinerį. Šiuo atveju buvo vietinis vežimas, formuojamas vietinis važtaraštis, todėl jis nesuprato, kad elgiasi neteisingai. Dėl muitinės formalumų, reeksporto paaiškino, kad jis tokių darbų neatlieka, nes tai nėra numatyta jo pareiginiuose nuostatuose. Pažymėjo, kad tokius darbus atlieka ne jis, o ekspeditorius. Dėl to jis gali tik įspėti klientą. Visus muitinės formalumus atlieka klientas. Jis atlieka krovos darbus, turi įsitikinti, ar galima išleisti konteinerius iš teritorijos. Kadangi tai pirmas jo nusižengimas, prašė skirti minimalią baudą.

Teismo posėdžio metu Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė L. S. prašė švelninti kaltinimą ir apsiriboti tik kaltinimu pagal ANK 215 straipsnio 4 dalį. Paaiškino, kad muitinė pradėjusi naudoti Sąjungos muitinės kodeksą, sunkiai perkelia visas nuostatas. 2016 m. sausio 26 d. Muitinės departamento prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-71 patvirtintų Prekių iškrovimo, laikinojo saugojimo ir gabenimo naudojant valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos krovinių ir prekių informacinę sistemą (KIPIS) tvarkos aprašo IV skyriuje Laikinai saugomų prekių gabenimas muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose reglamentuotas prekių gabenimas kelių ir geležinkelių transportu, prekių gabenimas jūrų transportu. Ši situacija išspręsta kaip KIPIS situacija. Šiuo atveju pareigūnai galėjo neforminti tranzito, kaip reikalauja Sąjungos muitinės kodeksas, o galėjo KIPIS priemonėmis sukurti pargabenimo važtaraštį, kuris pateikiamas tolimesniam derinimu sistemoje. Tada būsena rodo „pateiktas“, o uosto komplekso naudotojas, t. y. tas, kas išleidžia krovinį, kas priima krovinį ir muitinė turi pažymėti „Taip“. Tada krovinį galima gabenti su KIPIS elektroniniu važtaraščiu. Šiuo atveju konteineriams nebuvo nieko padaryta. Du išėjo su eksportu ir išleista, o 8 konteineriams nieko nebuvo daryta, nes jie buvo suprasti kaip Sąjungos prekės, bet tai buvo Baltarusijos prekės, kurioms galioja tos taisyklės. Palaikė protokole išdėstytą kaltinimą, jį susiaurinant ANK 215 straipsnio 4 dalimi. Nurodė, kad R. M. kaltė įrodyta bylos medžiaga, jo pareigine instrukcija. Prašė skirti baudą teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

R. M. kaltė padarius ANK 215 straipsnio 4 dalyje, numatytą administracinį nusižengimą įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, R. M. prisipažinimu teismo posėdžio metu, administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3-5), R. M. paaiškinimu, kuriame nurodė, kad sutinka su išvardintu pažeidimu, kad prekės buvo išgabentos iš laikinojo saugojimo sandėlio, negavus muitinės leidimo (b. l. 6), tarnybiniu pranešimu dėl tyrimo atlikimo (b. l. 8), KIPIS programos duomenimis (b. l. 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gruodžio 8 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 28), (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 22 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 30), važtaraščiais, lydraščiais ir vagonų ir konteinerių sąrašais (b. l. 31-37), deklaracija 20LTVC0100EK30A1B6 (b. l. 16), patikrinimo aktais (b. l. 24, 25), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gruodžio 22 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 39-45), muitinės pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 47, 48, 49).

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 147 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad: „148 straipsnyje nurodyto leidimo turėtojas arba asmuo, saugantis prekes tais atvejais, kai prekės saugomos kitose muitinės nustatytose ar jai priimtinose vietose, atsako už visą tai, kas išvardyta toliau: a) užtikrina, jog laikinai saugomos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros; b) vykdo pareigas, susijusias su laikinai saugomų prekių saugojimu.“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 78 „Dėl Prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisyklių patvirtinimo“ 31 punktas reglamentuoja, kad: „ Į muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną ne Sąjungos prekės gali būti iškrautos iš jas atvežusių transporto priemonių (įskaitant jų perkrovimą į kitas transporto priemones) tik muitinei leidus, o jeigu kraunamos Žuvininkystės tarnybos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir (arba) Valstybinės augalininkystės tarnybos kontroliuojamos ne Sąjungos prekės, – tik gavus muitinės ir atitinkamų prekių tikrinimą atliekančios institucijos ir įstaigos leidimą. Muitinės ir atitinkamų prekių tikrinimą atliekančios institucijos leidimas nebūtinas, jeigu visas prekes (arba jų dalį) reikia iškrauti dėl joms kilusio pavojaus. Tokiu atveju apie prekių iškrovimą būtina nedelsiant pranešti atitinkamą muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną prižiūrinčio muitinės posto pamainos viršininkui (per valandą nuo prekių iškrovimo, jeigu jos iškrautos muitinės posto darbo metu, arba per valandą nuo muitinės posto darbo pradžios, jeigu muitinės postas dirba ne visą parą).

Tikrindama prekes ir jas vežančias transporto priemones, muitinė turi teisę bet kuriuo metu pareikalauti iškrauti ir išpakuoti prekes. Prekės iškraunamos ir išpakuojamos joms krauti, pakuoti ir tikrinti tinkamose muitinės nustatytose vietose.

Uosto komplekso naudotojas, kurio teritorijoje laikomos prekės, turi užtikrinti, kad be muitinės leidimo ne Sąjungos prekės ir eksportuojamos Sąjungos prekės nebūtų išvežamos iš muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos.“

ANK 215 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už muitinės prižiūrimų prekių išgabenimą iš laisvųjų zonų, muitinės sandėlių, laikinojo saugojimo vietų be muitinės leidimo.

R. M. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 215 straipsnio 4 dalyje, sudėtį. Jam skirtina administracinė nuobauda.

R. M. atsakomybę už administracinį nusižengimą lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad asmuo pripažino nusižengimą ir dėl jo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – nusižengimas padarytas dėl nežinojimo, t.y. R. M. manė, kad nereikia gauti muitinės leidimo, kai yra vietinis pervežimas, bet neatkreipė dėmesį į tai, kad tai nėra Sąjungos statuso prekės, be to, atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo R. M. asmenybę – byloje nėra pateikta duomenų, kad jis būtų buvęs baustas administracine tvarka už muitinės taisyklių pažeidimus, jis dirba, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarytu nusižengimu žala valstybei nebuvo padaryta. Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir R. M. skirti mažesnę baudą, nei ANK 215 straipsnio 4 dalyje sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismo nuomone, net ir minimalios ANK 215 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyta nuobaudos – 2800 Eur baudos, skyrimas R. M. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti R. M. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus mažesnę baudą, nei ANK 215 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pažymėtina, kad administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Vienas iš administracinio nusižengimo sudėties elementų yra subjektas, t. y. patrauktas atsakomybėn gali būti tik nusižengimą padaręs asmuo, o ne bet kuris kitas asmuo. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas gali būti įvykdomas tik tyčios kaltės forma, t. y. asmuo turi suprasti, jog įžūliu elgesiu provokuoja muštynes, elgiasi agresyviai. Nagrinėjant galimą nusižengimą, yra būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimą per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimą pažeidžiant nustatytą tvarką.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas reglamentuoja, kad: „149 straipsnis reglamentuoja, kad: „Laikinai saugomoms ne Sąjungos prekėms per 90 dienų turi būti įforminta muitinės procedūra arba jos turi būti reeksportuotos.“

R. M. 2021 m. kovo 18 d. taip pat buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2020 m. spalio 21 d. 17.27 val. Minijos g. 180, Klaipėdoje, Klaipėdos teritorinei muitinei atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinojo saugojimo sandėlio Nr. LV0152 į LKAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinojo saugojimo sandėlį Nr. LV0072, buvo išgabentos prekės (naftos bitumas) konteineriuose LBOU0124070, LBLU0123387, DTOU0087049, DTOU0043694, DTOU0025010, DTOU0043652, DTOU0063622, DTOU0075310. Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 149 straipsniu, laikinai saugomoms prekėms per 90 dienų turi būti įforminta muitinės procedūra arba jos turi būti reeksportuotos. Šiuo atveju prekės buvo išgabentos, pažeidžiant minėto straipsnio nuostatas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas R. M., būdamas atsakingas už prievolių, susijusių su laikinojo saugojimo sandėliu Nr. LV0152 vykdymą, neužtikrinęs, kad prekės nebūtų paimtos neįforminus joms Sąjungos tranzito procedūros, pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 149 straipsnio nuostatas. Šioje veikoje yra nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 1 dalyje, požymių. (b. l. 3-5).

Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, konstatuotina, kad nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad R. M. savo veiksmais padarė nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje. Teismo posėdžio metu R. M. paaiškino, kad jis jokių muitinės procedūrų ar reeksporto neatlieka, nes tai nėra jo darbinė funkcija. Pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareiginius nuostatus, kuriuose nurodyta, kad geležinkelio vadybininkas privalo: 2.1. Priimti iš klientų ir tikslinti užsakymus vagonų (pusvagonių, universalių ir fitinginių platformų ir t. t.) priėmimui ir krovinių perkrovimui. 2.2. Suderinti gaunamas paraiškas dėl visų krovos darbų atlikimo su KT vadovu (pavaduotoju), pamainos darbo vadovais ir informuoti klientus apie perkrovimo darbų pradžią bei terminus. 2.3. Užsakinėti vagonus „(duomenys neskelbtini)“ stotyje nustatyta tvarka bei kontroliuoti užsakymų priėmimą ir vykdymą. 2.4. Bendradarbiauti su geležinkelio stoties dispečeriu ir rinkti informaciją apie krovinių atvykimą į geležinkelio stotį bei padavimo į terminalą galimybes. 2.5. Teikti informaciją klientams apie faktinį bei planuojamą vagonų pastatymą, remiantis geležinkelio stoties atsakingų darbuotojų teikiama informacija. 2.6. Organizuoti savalaikį geležinkelio vagonų pastatymą terminalo teritorijoje. 2.7. Informuoti apie vagonų padavimą, ištraukimą terminalo pamainos dispečerį. 2.8. Paskirstyti vagonus klientams atsižvelgus į krovos ypatumus bei apribojimus. 2.9. Informuoti klientus apie vagonų faktinį padavimą. 2.10. Laiku surinkti ir pateikti terminalo pamainos dispečeriui informaciją apie numatomus vagonų perstatymus terminalo teritorijoje ir planuojamus darbus. 2.11. Rinkti ir analizuoti AB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimus apie riedmenų naudojimo apribojimus ir ypatumus, bei pateikti informaciją apie tai terminalo pamainos dispečerį ir kontroliuoti jų vykdymą. 2.12. Tikrinti ir patvirtinti AB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, susijusius su vežimo organizavimu bei kontrole (paraiškos, žiniaraščiai, aktai ir t.t.). 2.13. Mandagiai išaiškinti klientams nustatytą terminale krovinių priėmimo ir išdavimo tvarką. 2.14. Atlikdamas pavestus darbus ir naudodamasis suteiktomis teisėmis privalo vadovautis ISO 9001-2000 procedūros nustatytais reikalavimais. 2.15. Laikytis bendrovėje nustatytos darbo drausmės, darbų saugos, aplinkosauginių reikalavimų, civilinės saugos ir priešgaisrinės saugos taisyklių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ geležinkelio vadybininko pareiginiai nuostatai patvirtina, kad R. M. jokių muitinės procedūrų ar reeksporto neatlieka. Teismo posėdžio metu su tuo sutiko ir Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė L. S.. Įvertinus visą bylos medžiagą ir išklausius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei liudytojo parodymus darytina išvada, kad R. M. neįformino prekėms Sąjungos tranzito procedūros ar jų nereeksportavo, nes jis neturėjo tokios pareigos pagal savo pareiginius nuostatus.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota tik tokiu atveju, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teisme ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. nėra tinkamas jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 1 dalyje, subjektas, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena R. M. atžvilgiu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 211 straipsnio 1 dalimi, 215 straipsnio 4 dalimi, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 215 straipsnio 4 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – 280 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų) dydžio baudą.

Administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 1 dalį, nutraukti.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 21129153454 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.