Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vaclovas Iždonas Baudžiamoji byla Nr. 1A-325-116/2008 m.

Teisėjas Žanas Kubeckas Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.8.; 1.1.8.9.; 1.1.8.10.; 1.1.8.11.; 1.1.10.1.; 1.2.14.1.2.2.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.8.

2008 m. spalio 9 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., prie paskirtos basumės pridėta 2004-11-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

D. Ž. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 8 d. 21 val. iki 2005 m. birželio 9 d. 8 val., įsibrovę pro virtuvės langą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą, nukentėjusiajai V. M. priklausančius: televizorių „Sony Trinitron“ už 1000 Lt, tris emaliuotus puodus, vieno vertė 20 Lt, viso už 60 Lt, vandens maišytuvą už 205 Lt, elektrinį grindų apšildymo skirstytuvą už 170 Lt, 15 vnt. halogeninių šviestuvų su lemputėmis ir pajungimo laidais, vieno vertė 40 Lt, viso už 600 Lt, 10 vnt. elektros rozečių, vienos vertė 10 Lt, viso už 100 Lt, 15 vnt. elektros išjungėjų, vieno vertė 15 Lt, viso už 225 Lt, reguliuojamą elektros išjungėją už 45 Lt, dėžutę kavos „Neskafe“ už 13,5 Lt, du beverčius raktus nuo sandėliuko durų, iš viso nukentėjusiajai V. M. priklausančio turto už 241,50 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančius darbo įrankius: elektrines plytelių pjovimo stakles už 283,5 Lt, perferatorių „Makita“ už 580,45 Lt, akumuliatorinį suktuvą „Makita“ už 501,6 Lt, gręžtuvą „IE-130 A Rebir“ už 207 Lt, kampinę šlifavimo mašiną “Makita“ už 466,57 Lt, diskinį pjūklą „Makita“ už 461,69 Lt, diskinį pjūklą „Makita“ už 1200 Lt, viso UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausančio turto už 2967,76 Lt.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 178 str. 2 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), be to, nuteistasis savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija. Vadovaujantis LR BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl paskirtos bausmės

Pagal BK 54 str. 1 d. teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. LR BK 54 str., reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2 d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, minėto įstatymo nuostatų nepažeidė.

Pagal BK 61 str. 1 d. teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teismas, vadovaudamasi BK 54 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę apibūdinančius duomenis – teistas 9 kartus, iš jų 8 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, baustas administracine tvarka, nedirbantis, kolegija daro išvadą, kad nuteistasis yra linkusi nusikalsti asmenybė, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, nekeičia savo gyvenimo pobūdžio, nesilaiko įstatymų. Kadangi D. Ž. yra teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas nebuvo išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl nuteistasis laikytinas recidyvistu, o pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam D. Ž. parinko laisvės atėmimo bausmės rūšį, kurios dydį, vadovaudamasis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, paskyrė BK 178 str. 2 d. (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį – 2 metus 6 mėnesius (baudžiamasis įstatymas numatė laisvės atėmimą nuo 3 mėnesių iki penkerių metų).

Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą reglamentuoja BK 62 str.. Minėtas straipsnis taikomas tuomet, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą bei tuomet, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininkas išklaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas (BK 62 str. 1 ir 2 dalys). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis neatlygino padarytos turtinės žalos bei byloje nėra duomenų, kad nuteistasis išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininkas išklaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Tokiu būdu, nesant BK 62 str. 1 ar 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų, nėra pagrindo nuteistajam taikyti BK 62 str. 3 d. nuostatas ir nuteistajam skirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę.

Taip pat nuteistasis skunde apeliuoja į tai, kad yra galimybė jam taikyti BK 75 str. ir jam paskirtoji bausmė galėjo būti daug švelnesnė. BK 75 str. reglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimą, kai asmuo nuteisiamas laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, atsižvelgusi į visas byloje nustatytas aplinkybes: nuteistasis anksčiau teistas 9 kartus, nusikaltimą padarė būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl pagrįstai nuteistajam netaikytas BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas neatidėtas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį teisėtu ir pagrįstu, ir nuosprendžio nekeičia apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio atmesti.