Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-53-626/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-14
Bylos Nr.
AN2-53-626/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02515-2018-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vitalija Norkūnaitė
Pažeidėjas
A. M.
Kategorijos
Nuorašas
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-53-626/2019
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02515-2018-5
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14.; 21.11.10
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-06 nutarties, kuria netenkintas A. M. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos A. V. 2018-10-04 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. M. Vilniaus apskrities antrojo policijos komisariato 2018-10-04 (toliau – Institucija) nutarimu nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį, už tai, kad ji, 2018-08-30, apie 22.45 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vedžiojo savo šunį - anglų buldogo mišrūną, kurį laikė su pavadėliu, tačiau šuo ištraukęs pavadėlį iš moters rankų nubėgo prie kito, paviljono veislės šuns, kurį tuo metu su pavadėliu vedžiojo S. P.. A. M. šuo pagriebė dantimis ir įkando S. P. šuniui, tuo padarydamas S. P. turtinę žalą. Konstatuota, kad A. M. savo veika pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-18 įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių“ (su vėlesniais 2016-12-06 Nr. 30-2696 pakeitimais) 5.4. punkto reikalavimą užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesužalotų kitų gyvūnų.

Žemesnės instancijos teismas

2. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-06 nutartimi, netenkintas A. M. skundas dėl Institucijos nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo. Teismo manymu, gyvūno sužalojimo faktas pasitvirtino. Teismas padarė išvadą, kad Institucija, priimdama nutarimą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, nutarimas dėl padaryto administracinio nusižengimo pagrįstas.

Šalies argumentai

3. Nesutikdama su apylinkės teismo nutartimi, administracinėn atsakomybėn patraukta A. M. pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir dėl jos skundo priimti naują sprendimą, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Taip pat prašo iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išreikalauti išrašą iš ligos istorijos (šuns identifikavimui).

3.1. Skunde nurodo, jog apeliantės kaltė padarius administracinį nusižengimą nebuvo įrodyta. Pasak apeliantės, jos kaltė grįsta išimtinai nukentėjusio asmens paaiškinimais (kuris nurodė, jog šuo kando) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašu iš ligos istorijos. Taip pat nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas vadovaujantis suinteresuoto asmens paaiškinimais, kurie neatitinka UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašo iš ligos istorijos.

3.2. Atkreipia dėmesį, kad teisme apklausti liudytojai nepaliudijo fakto, kad apeliantės anglų buldogas įkando nukentėjusiojo papiljonų veislės šuniui ar, kad būtų sugriebęs minėta šunį dantimis. Nurodo, kad jos šuo, pribėgęs prie nukentėjusiojo šuns, ketino pastarąjį pauostyti. Apeliantės nuomone, nukentėjusiojo šuo nebuvo sužalotas, to negalėjo būti ir dėl anglų buldogo žandikaulio sandaros. Nurodo, kad šunį apžiūrėjusi veterinarijos gydytoja E. Ž. paaiškino, jog jokių sužalojimų ar įbrėžimų ant nukentėjusiojo šuns kūno nematė. Paaiškino, jog anglų buldogai yra dekoratyviniai šunys ir dėl savo žandikaulio fiziologinės sandaros lengvai įkąsti negali. Papildomai paaiškino, kad nukentėjusiojo šunį pažįsta, nes šiam šuniui kerpa letenų nagus, šuns anamnezę nustatė iš S. P. sutuoktinės paaiškinimų, nes šuo neprimynė kojos ir neleido jos liesti, todėl padarė išvadą, kad yra kojos patempimas arba uždegimas. Apeliantė mano, kad šuo galimai bijo nagų kirpimo ir dėl šios priežasties leteną traukė nuo veterinarės. Nurodo, kad šuns įkandimo faktas nepasitvirtino, o kojos patempimas jai nėra inkriminuotas. Todėl teismas turėjo tenkinti jos skundą ir panaikinti Institucijos nutarimą. Atkreipia dėmesį, kad byloje nėra nustatytas sužalojimo mechanizmas.

Atsiliepimas

4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-asis veiklos skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, nes teismas priėmė teisingą ir objektyvų nutartį.

Skundas netenkinamas

5. Skunde ginčijamas įrodymų pakankamumas A. M. kaltei, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, pagrįsti.

6. Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiamos nutarties ir skundo argumentus, konstatuoja, jog apeliantės argumentas dėl įrodymų jos kaltei pagrįsti nepakankamumo yra nepagrįstas. Įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas išvadai, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl A. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo sprendimo argumentais. Apylinkės teismas byloje surinktus ir teismo posėdžio metu patikrintus įrodymus vertino tinkamai, vertindamas tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visumą padarė pagrįstą išvadą, kuri paremta išsamia bylos duomenų visumos analize.

7. Neginčytinai nustatyta, kad A. M. šuo (anglų buldogo mišrūnas), ištrūkęs iš pastarosios rankų (ištraukęs iš rankų pavadėlį), nubėgo prie nukentėjusiojo S. P. šuns. Apeliantė ginčija Institucijos ir teismo nustatytą aplinkybę, kad jos šuo įkando S. P. šuniui, nes įkandimo žymė nėra nustatyta, o įkandimo fakto tiesiogiai nematė nei vienas liudytojas.

8. ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė kyla asmenims, kurie pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.

9. Vilniaus miesto savivaldybės 2013-09-18 įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų taisyklių dėl Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje (TAR, 2013-09-18, Nr. 2013-02567) Gyvūnų laikymo aprašo, kuris parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, 5,4 punkte nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų. Tapatus reikalavimas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2012, Nr. 122-6126) 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose.

10. Apygardos teismas nesutinka su apeliantės teiginiu, kad byloje nepakanka įrodymų šuns įkandimo kitam šuniui fakto patvirtinimui. Apeliantė nurodo, kad šuns įkandimo faktas patvirtintas vien nukentėjusiojo parodymais, tačiau byloje ištirti įrodymai rodo, kad nukentėjusiojo S. P. parodymus patvirtino liudytojo L. O. ir S. M. parodymai, iš kurių matyti, kad jų dėmesį atkreipė šuns cypimas ir jie matė kaip vyras bando koja nustumti priėjusį palaidą šunį. Taip pat liudytojos, veterinarės E. Ž. parodymai, kad S. P. šuniukas yra jų klinikos pacientas, atvestas drebėjo, gūžėsi, vizualiai matėsi, kad neprimina vienos kojytės ir liečiant pritraukdavo koją, šlubavo. Kad anksčiau šuniukas atėjęs būdavo linksmas, uodega iškelta, viskas būdavo tvarkoje. Duomenų, kad nukentėjusiojo, ar liudytojų suinteresuotumo meluoti teismui, nenustatyta. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai dėl nukentėjusiojo ir jo šuns elgesio (nukentėjusiojo šuo sucypė ir nukentėjusysis jį pakėlęs ant rankų bandė nustumti pribėgusį daug didesnį pažeidėjos šunį, šaukė pažeidėjai šunį pasiimti), įvertinus juos kaip visumą, patvirtina, kad A. M. vedžiotas šuo pribėgęs prie nukentėjusiojo šuns, jį ne apuostė, o įkando (sukando), taip padarydamas nukentėjusiojo turtui (šuniui) žalą. Vien tai, kad dėl įkandimo neatsirado žaizda, negali paneigti paties įkandimo fakto, sukelto išgąsčio ir streso gyvūnui, ypač įvertinus tai, kad pažeidėjos šuo daug didesnis už nukentėjusį šunį. Akivaizdu, kad ne dėl kiekvieno įkandimo net ir žmogui atsiranda žaizdos, bet tai nepaneigia galimo patirti fizinio skausmo ir išgąsčio.

11. A. M. kelia versiją, kad nukentėjusiojo šuo galėjo bijoti veterinarės ketinimo kirpti nagus. Šį A. M. teiginį teismas vertina kaip niekuo nepagrįstą subjektyvią nuomonę. Kaip nurodė skunde pati apeliantė, veterinarė gerai pažinojo nukentėjusiojo šunį, nes nuolat kirpo jam nagus, todėl akivaizdu, kad ji gali atskirti šuns baimę dėl kerpamų nagų ir pakitusį šuns elgesį dėl kitų, su nagų kirpimu nesusijusių aplinkybių. Veterinarė E. Ž. taip pat patvirtino, kad nukentėjusiojo šuniukas anksčiau atvestas būdavo linksmas, o atvestas po įvykio apžiūrai (ne nagų kirpimui) drebėjo, šlubavo, vengė leisti apžiūrėti koją.

12. Aptarta įrodymų visuma bei tai, kad A. M. žinojo, jog jai gali būti sunku dėl rankos traumos išlaikyti vedžiojamą šunį, patvirtina apylinkės teismo išvadą, kad A. M. neužtikrino, kad jos vedžiojamas šuo nepadarytų žalos kitų asmenų turtui (šiuo atveju šuniui). Įrodymų A. M. kaltei pagrįsti pakanka, pagrindo rinkti papildomus įrodymus (apeliantės prašomus dokumentus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl šuns apžiūros) nėra pagrindo, nes byloje yra išrašas iš nukentėjusiojo šuns ligos istorijos, o jame nurodytas aplinkybes patvirtino ir teisme apklausta šunį apžiūrėjusi veterinarė.

13. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo jos panaikinti. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997-12-19 sprendimą byloje Helle prieš Suomiją ir kt.). Kiti skundo argumentai, teismo nuomone nėra esminiai sprendžiant šią administracinio nusižengimo bylą ir niekaip nekeičia šioje nutartyje padarytos išvados dėl A. M. padaryto administracinio nusižengimo, todėl jų teismas nenagrinės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-06 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos A. M. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Vitalija NorkūnaitėNuorašas tikras:Teisėja Vitalija Norkūnaitė