- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-17
- Bylos Nr.
- T-26-753/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29730-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- T. S.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 95-746 taikyti nuteistajam T. S. (T. S.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 25 d. priimtu nutarimu Nr. 95-746 nutarta taikyti nuteistajam T. S., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 4 mėn. 15 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 21 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 18 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, aštuonis kartus skatintas, jam nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, pataisos namuose įgijo baldų apmušėjo ir siuvėjo specialybes, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
T. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 11 m. laisvės atėmimo bausmė.
Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartimi panaikintas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2008 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimis, paskirta galutinė bausmė – 4 m. 2 mėn. laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2017 m. vasario 8 d., pabaiga – 2021 m. balandžio 6 d.
Anksčiau neteistas.
Komisijos nutarimą taikyti T. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pagal „OASys“ metodiką atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad T. S. nusikalstamo elgesio rizika – žema (18 balų), tačiau ne tik šios, bet visos nustatytos aplinkybės turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – T. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, aštuonis kartus skatintas, jam nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, pataisos namuose įgijo baldų apmušėjo ir siuvėjo specialybes, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos rekomendacijas, ką teismas vertina teigiamai, kartu pažymi, kad aukščiau nurodytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui.
Teismas taip pat vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už dvejų nesunkių ir labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), padarymą, labai sunkią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis anksčiau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, jam taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, kas rodo, jog nuteistasis yra linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir nusikalsti, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad nuteistasis, kalbėdamas apie įvykdytą nusikaltimą, kaltę pripažįsta, tačiau yra linkęs ieškoti jį pateisinančių aplinkybių (alkoholis, nukentėjusiojo elgesys). Pats nuteistasis pripažįsta, kad ne visuomet geba pasimokyti iš savo patyrimo, todėl kartoja tas pačias klaidas. Jis negeba įvertinti esamų problemų, teigia, kad šiuo metu su sunkumais nesusiduria. Jis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, jam trūksta konkretumo dėl ateities planų. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema (18 balų), tačiau statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 9 balai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, T. S. neatliktos bausmės dalis (1 m. 4 mėn. 15 d.), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog nors nuteistasis T. S. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra pakankama konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 95-746
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 bei 7 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 95-746 taikyti nuteistajam T. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.