- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-21
- Bylos Nr.
- 1S-103/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Algimantas Venckus
- Kaltinamasis
- A. N.
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. N. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. N. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams skaičiuojant nuo 2011 m. balandžio 30 d.
Išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su baudžiamąja byla, teisėjas
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. N. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 str. 1 d., BK 213 str. 2 d.
A. N. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 22 d. iki 2010 m. balandžio 28 d., veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. Š. ir E. K., turėdamas tikslą realizuoti, įgijo, laikė ir realizavo didelį kiekį netikrų pinigų – 15600 eurų.
Be to, jis kaltinamas tuo, kad neturėdamas leidimo, neteisėtai, ne vėliau kaip 2010 m. balandžio 28 d. įgijo ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė šaudmenis – vieną pramoninės gamybos kovinį 9 mm kalibro „Browning Kurz“ šovinį iki 2010 m. balandžio 28 d., 17.15 val., kol kratos metu šovinį surado ir paėmė policijos pareigūnai.
Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, A. N. buvo sulaikytas 2010 m. balandžio 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėliau buvo pratęsiamas. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam A. N. dar kartą pratęstas trims mėnesiams.
Teismo nutartyje nurodoma, kad ankstesni suėmimo skyrimo ir pratęsimo pagrindai A. N. neišnykę. Jis kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu. Už vieną iš šių nusikaltimų, baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, siekiančią laisvės atėmimą iki 10 metų. Iki suėmimo A. N. niekur nedirbo, praeityje už savanaudiškus nusikaltimus teistas keturis kartus ir dabar kaltinamas dviejų nusikaltimų, iš kurių vienas yra sunkus, padarymu, o tai leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamasis lėšas pragyvenimui ar jų dalį gauna iš nusikalstamos veikos. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad A. N. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus sunkius ar BPK 122 str. 4 d. nurodytus apysunkius nusikaltimus.
Šalies argumentai
Kaltinamojo A. N. gynėjas skunde nurodo, kad teismo nutartis nėra pagrįsta ir teisėta. A. N. prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi. Nors A. N. kaltinamas sunkių tyčinių nusikaltimų padarymu, už kuriuos iš tiesų gręsia griežta bausmė, tačiau vien ta aplinkybė nėra pakankama išvadai, kad A. N., būdamas laisvas, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Jo pozicija, požiūris į savo nusikalstamą veiką, leidžia spręsti, kad jis tinkamai, neigiamai vertina savo ankstesnį nusikalstamą elgesį ir yra pasiryžęs už jį atsakyti įstatymo nustatyta tvarka. Be to, atsižvelgtina į tai, kad A. N. turi mažametį vaiką, todėl jam bus taikomos BVK 157 str. nuostatos. Nors kaltinamasis turi pakankamai tolimų ryšių užsienyje, tačiau jį su Lietuva sieja itin glaudūs asmeniniai ryšiai, nes čia gyvena jo faktinė šeima, jo mažametis vaikas, jo motina. Visuma šių aplinkybių leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvas A. N. niekur nebėgs (nesislėps), nes nesiekia išvengti bausmės, bet pasiryžęs ją priimti. Tuo tarpu ilgalaikiai laikant jį suimtu pažeidžiamos jo teisės, nes suėmimo sąlygos yra žymiai sunkesnės ir blogesnės už sąlygas pataisos namuose.
Gynėjas nurodo, kad iš kaltinimo sunkumo ir praeityje buvusių teistumų negalima pagrįstai spręsti apie tai, kad kaltinamasis, būdamas laisvas, gali bėgti (slėptis) ar daryti naujas nusikalstamas veikas ir tik jo suėmimu užtikrinti visuomenės interesą.
Užkardyti labai mažai tikėtiną A. N. pasislėpimą galima įpareigojus jį registruotis policijos įstaigoje, paėmus jo dokumentą, ar paskyrus užstatą. Proceso trukmė ir stadija visiškai sumažina tikimybę, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis), nes suėmime išbūtas laikas bus įskaitytas į jam skirtos bausmės laiką, o LR BVK 157 straipsnis sudaro realias tikimybes kaltinamajam būti paleistam iš pataisos įstaigos prieš terminą. Jo tolesnis laikymas suėmime yra galimas, tačiau nebūtinas, nes kardomųjų priemonių paskirtis gali būti pasiekta švelnesnėmis už suėmimą kardomosiomis priemonėmis, o tokiu atveju įstatymas įpareigoja parinkti švelnesnę kardomąją priemonę, nes suėmimas yra išimtinė kardomoji priemonė, kai kitomis, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomųjų priemonių tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis).
Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo A. N. gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad joje tikrai yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad A. N. galėjo dalyvauti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme. Įvertinus byloje esančius duomenis, galima daryti pagrįstą išvadą, kad faktinių duomenų visuma sudaro pagrindą teigti, kad kaltinamasis A. N. galėjo padaryti jam inkriminuojamus nusikaltimus. Todėl kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas (BPK 121 str. 2 d.).
Iš gynėjo skundo turinio matosi, kad nesutikimo su teismo nutartimi argumentai jame yra analogiški anksčiau gynėjo pateikto skundo argumentams. Dėl šių skundo argumentų aukštesnysis teismas pasisakė savo ankstesnėje 2010 m. lapkričio 18 d. priimtoje nutartyje, todėl išsamesni motyvai šioje nutartyje nebus dėstomi.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas A. N. suėmimo terminą pratęsė nustatęs du BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, o įvertinęs visas suėmimo skyrimui termino pratęsimui reikšmės turinčias aplinkybes, pagrįstai pratęsė suėmimo terminą kaltinamajam A. N. trims mėnesiams. Viena iš nusikalstamų veikų, kurios padarymu kaltinamas A. N., yra sunki ir už ją gresia griežta laisvės atėmimo bausmė. Nusikalstamos veikos sunkumas bei gresiančios bausmės griežtumas yra priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai kitų aplinkybių sąvokai ir ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis gali pasislėpti nuo teismo. Šio pagrindo buvimą teismas motyvavo ir tuo, kad praeityje A. N. yra keturis kartus teistas už savanaudiškų nusikaltimų, priskiriamų apysunkiems padarymą ir yra kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu. Iki suėmimo nedirbo. Pratęsiant suėmimo terminą į šias aplinkybes atsižvelgti teismas yra įpareigotas įstatymo (BPK 122 str. 2 d.). Skunde gynėjas nurodo, kad A. N. su Lietuva sieja itin glaudūs asmeniniai ryšiai, nes čia yra jo faktinė šeima, vaikas, motina, ir šios aplinkybės tikrai leidžia manyti, kad A. N. niekur nebėgs ir nepasislėps, nes jis nesiekia išvengti gresiančios bausmės. Teismas į šias aplinkybes atsižvelgė, tačiau, šios aplinkybės nenusveria kitų BPK 122 str. 2 d. nurodytų aplinkybių, tai yra aplinkybės, kad A. N. darbinių santykių nebuvimo bei ankstesnių A. N. teistumų.
Nors gynėjas skunde nurodo, kad proceso trukmė (jau daugiau nei vienuolika mėnesių) ir stadija (baigiamas įrodymų tyrimas teisme) visiškai sumažina tikimybę, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis), nes suėmime išbūtas laikas bus įskaitytas į jam skirtos bausmės laiką, o LR BVK 157 straipsnis sudaro realias tikimybes kaltinamajam būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos prieš terminą, tačiau šios aplinkybės, tačiau šių aplinkybių negalime laikyti pakankamomis, norint panaikinti kaltinamojo suėmimo pagrindą.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai nutartyje nurodė, jog A. N. nėra išnykę jam taikomo suėmimo pagrindai ir egzistuoja BPK 122 str. 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos. Teismas, nustatęs BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 punktuose nurodytus pagrindus, padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 str. numatyti tikslai.
Siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamojo A. N. suėmimo terminas pratęstas pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisiamajame posėdyje, teismo nutartis A. N. suėmimo terminą pratęsti dar trims mėnesiams nepažeidžia ir BPK 127 str. 2 d. nuostatų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, teisėjas
nutaria:
Kaltinamojo A. N. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą atmesti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.