Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė žemės ūkio bendrovė „Javų ūkis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Žvalguva“ ir P. B., prašydama: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2023 m. lapkričio 9 d. pirkimo-padavimo sutartį, sudarytą tarp P. B. ir atsakovės; 2) išreikalauti iš atsakovės UAB „Žvalguva“ ieškovei priklausantį turtą – 46 vnt. maišų po 500 kg (23 tonas) amonio salietros trąšų, esančių pas atsakovę adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

2. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausančias 48 tonas amonio salietros trąšų pasaugos sutarties pagrindu sandėliavo E. B. ir P. B. ūkių, esančių (duomenys neskelbtini), teritorijoje. 2023 m. lapkričio 28 d. buvo pastebėta, kad trūksta 23 tonų amonio salietros trąšų (46 vnt. maišų po 500 kg.), buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad trąšas iš sandėliavimo vietos pasiėmė atsakovė, kuri ikiteisminio tyrimo metu pateikė trąšų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp jos ir P. B., kuriam trąšos nuosavybės teise niekada nepriklausė. Atsakovė yra užvaldžiusi ieškovei priklausantį turtą (trąšas), kuris ieškovei nėra grąžintos.

3. Ieškovė paaiškino, kad E. B. ir P. B. yra ūkininkai. Jų ūkiai registruoti vienu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo E. B. valdo ne tik savo ūkį, bet ir jam išduoto įgaliojimo pagrindu valdo savo tėvo P. B. ūkį. Visus veiksmus, susijusius su ūkiais, t. y. sutarčių sudarymą, prekių įsigijimą, strateginių sprendimų priėmimą vykdo E. B.. P. B. dėl savo amžiaus jokių realių ūkio valdymo veiksmų nevykdo ir niekada nevykdė. Tokios aplinkybės buvo fiksuotos ir apklausus liudytojus ikiteisminio tyrimo metu. Tiek E. B., tiek P. B. ūkiai susidūrė su finansiniais sunkumais, neatsiskaitė su tiekėjais, dėl ko jų atžvilgiu yra pradėtos priverstinio išieškojimo procedūros.

4. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. gegužės 2 d. ieškovė iš V. Ž. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo trąšas. Su E. B. susitarė, kad trąšos bus saugomos E. B. valdomame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype yra įkurta P. B. sodyba, stovi gyvenamasis namas, kuriame gyvena jo šeima, todėl ieškovei buvo patikinta, kad teritorija yra saugi. 2023 m. gegužės 2 d. ieškovo įsigytos trąšos 2023 m. gegužės 11 d. priėmimo-perdavimo aktu perduotos ieškovei. Priėmimo–perdavimo akte buvo nurodyta, kad parduodamų prekių pristatymo adresas yra (duomenys neskelbtini). Trąšos buvo pristatytos ir iškrautos ieškovės su E. B. aptartoje vietoje. 2023 m. liepos 11 d. ieškovė pardavimo iš varžytinių aktu nuosavybės teise įsigijo penkis E. B. priklausiusius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Šių sklypų tręšimui buvo sunaudota dalis trąšų, tačiau 27,5 tonos trąšų buvo likę sandėliuojamos E. B. valdomame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sodyba). 2023 m. lapkričio 28 d. ieškovės atstovams nuvykus Sodybos adresu, kur turėjo būti sandėliuojamos trąšos, pastebėta, kad trūksta 23 tonų trąšų, t. y. 46 maišų amonio salietros trąšų po 500 kg. Ieškovės atstovas nedelsdamas ėmė aiškintis situaciją su Sodyboje gyvenančiais asmenimis bei E. B.. Aiškinantis situaciją paaiškėjo, kad trąšas P. B. 2023 m. lapkričio 9 d. pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu pardavė atsakovei, kuri tą pačią dieną trąšas iš Sodybos išsivežė.